Asmeninio Turto Nepripažinimas Bendraja Sutuoktinių Nuosavybe: Teismų Praktika

Sutuoktinių nuosavybės formos yra svarbus aspektas, detalizuojantis, kokiais atvejais turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurią vienodos apimties teises turi kiekvienas iš sutuoktinių, o kada turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir tik jis vienas gali šiuo turtu naudotis, jį valdyti bei disponuoti savo nuožiūra. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, remiantis teismų praktika. Taip pat aptariama, kaip pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe Lietuvoje, remiantis teismų praktika ir Civilinio kodekso nuostatomis.

Visos teisės saugomos. Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais:

• Mirus vienam iš sutuoktinių.
• Pripažinus santuoką negaliojančia.
• Nutraukus santuoką.
• Teismo sprendimu padalijus bendrą turtą.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Į asmeninio turto sudėtį įeina:

• Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
• Dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Asmeninės Nuosavybės Pripažinimas Bendra Jungtine Nuosavybe

Ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą ir jame esantį namą, tačiau teismai, vadovaudamiesi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, šį namą pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir įtraukė jį į santuokos nutraukimo byloje dalytino sutuoktinių turto balansą.

Tokią išvadą teismai grindė aplinkybėmis, kad šalims gyvenant santuokoje šis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs namas net du kartus buvo rekonstruotas ir tokiu būdu buvo iš esmės pagerintas, padidinant jo vertę ir paklausą rinkoje.

Spręsdami dėl namo pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe teismai taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovas, šalims gyvenant santuokoje, dirbo, o jo gaunamas darbo užmokestis, kuris iš esmės visą santuokos galiojimo laikotarpį buvo didesnis nei ieškovės darbo užmokestis, buvo naudojamas šeimos poreikiams patenkinti; be to, šeimos poreikiams patenkinti buvo panaudotos ir lėšos, atsakovo gautos pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų naudojęs savo gautas pajamas netinkamai ar tenkindamas vien tik savo asmeninius poreikius, teismai padarė išvadą, kad atsakovo gautos lėšos buvo naudojamos gerinant šeimos gyvenamąjį būstą.

Nors byloje buvo nustatyta, kad išlaidas už namo pagerinimą apmokėjo ir ieškovės motina, šias lėšas teismai vertino kaip jos dovaną ieškovės šeimai, suteiktą siekiant pagerinti šeimos buities sąlygas. Dėl šios priežasties lėšų panaudojimas rekonstruojant namą, teismų vertinimu, nesudarė pagrindo pripažinti, kad jis buvo rekonstruojamas asmeninėmis ieškovės lėšomis. Taigi egzistuoja visos sąlygas, reikalingas siekiant pripažinti sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Pagal CK 3.90 straipsnį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taip pat, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Po Santuokos Sudarymo Padovanotas Turtas

Po santuokos sudarymo padovanotas turtas tam tikrais atvejais gali būti vertinamas ne kaip bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, o kaip vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tokia galimybė yra nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame yra reglamentuota, jog sutuoktiniui po santuokos sudarymo dovanotas turtas, tuo atveju, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Kita vertus, įstatyme nėra prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, priešingai, įstatyme nustatyta santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija.

Todėl byloje kilus ginčui, kaip - asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise - yra valdomas konkretus turtas, asmuo, teigiantis, kad turtas buvo jo įgytas asmeninės nuosavybės teise, turi tokias aplinkybes pagrįsti įrodymais, o teismas turi priimti sprendimą dėl konkretaus turto priklausymo vienam ar abiem sutuoktiniams, sistemiškai įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų.

Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri.

Sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį paprastai nėra renkami įrodymai, kam kas kiek ko davė, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui, o aplinkybė, kad šeima iširo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti sutuoktinių tėvų dovanotas lėšas ir jų ketinimus dovanojimo metu.

Todėl sutuoktinis, siekiantis paneigti minėtą prezumpciją, kad turtui pagerinti padovanotos lėšos buvo dovanojamos šeimos labui, turi įrodyti, kad jau dovanojimo metu dovanotojo valia buvo šias lėšas padovanoti būtent jam.

Nesusituokę Asmenys ir Bendras Turtas: Teismų Praktika

Nemaža dalis asmenų gyvena nesudarę santuokos, tačiau kartu gyvendami veda bendrą ūkį ir įgyja turto. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį.

Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė gali būti sukurta ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, bet ir dalyvaujant savo darbu. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo dalykas turi savo specifiką. Žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Sprendžiant ginčą dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, būtina nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Tai reiškia, kad vien pats gyvenimo kartu ir ūkio tvarkymo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise, t.y. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.

Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

Nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio.

Esminis Turto Pagerinimas

Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją taikytina panašius teisinius santykius - turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe - reglamentuojanti CK 3.90 str. 1 d. norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai.

Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.

Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Procesiniai Aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį.

tags: #asmeninio #turto #nepripazinimas #bendraja #sutuoktiniu #nuosavybe