Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti. Tačiau realybė tokia, kad kaltajam asmeniui atrodo, jog nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja. O nukentėjusiajam atrodo, kad kaltininko padaryta žala yra daug didesnė nei vertina pats kaltininkas. Tad pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku.
⚖️ Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 2 mėnesių iki kelerių metų. Nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei jis (kaltininkas) tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto.
Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui.
Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą. Su gautu vykdomuoju raštu, nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, iškart "prisistato" dėl žalos atlyginimo.
Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartys
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas).
Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Pirkėjai, saugokitės! Penki dažniausiai pasitaikantys nekilnojamojo turto agentų gudrybės – Bryce'o Holdaway patarimai pirkėjams
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.
Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Civilinė atsakomybė
Civilinė atsakomybė (CK.
- 1️⃣ Neteisėti veiksmai ⚠️❌ (veikimas ar neveikimas) - kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai (CK.
- 4️⃣ Žala ir nuostoliai 💶❤️🩹- turtinis netekimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat neturtinė žala (skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan.) (CK. 6.249 straipsnis, CK.
- 💔 Turtinė žala: patirtos išlaidos, negautos pajamos, žalos prevencijos bei bylinėjimosi išlaidos, taip pat reali ar tikėtina būsima žala (CK.
- 💶 Neturtinė žala: kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar gyvybei, reputacijai, orumui, emocinei būsenai ir kitais įstatyme nustatytais atvejais (CK.
- 👉 Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju (CK.
Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.
Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.
👉 Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo (CK. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.
Civilinis kodeksas nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu.
Įstatymas numato tokius sutarčių vykdymo principus: (1) sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai; (2) kiekviena iš šalių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi; (3) sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, t. y. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos šalių rašytiniu susitarimu.
Sutarties neįvykdymu, pagal civilinį kodeksą yra laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą, nepilną ar nepakankamą prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą. Nuostoliai - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai).
Jeigu atsakinga už sutarties nevykdymą šalis iš savo neiteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis kodeksas nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6% dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taip pat nustato palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, kuris yra Lietuvos banko taikoma vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais.
Įstatyme taip pat nustatyta, kad kreditorius įgijęs teisę į nustatytas palūkanas, be priminimo turi teisę gauti iš skolininko minimalią 40 eurų sumą (ar atitinkamą sumą litais) bei teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią̨ sumą viršijančias jo patirtas išieškojimo išlaidas, įskaitant ir užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
Civilinis kodeksas netesybas apibrėžia kaip įstatymų sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybų formos yra bauda ir delspinigiai. Sutartyje nustačius netesybas, kreditoriui nereikia įrodinėti savo nuostolių dydžio, šalys iš anksto sutaria dėl tam tikros nuostolių sumos atlyginimo netesybų forma, tačiau jos negali būti nukentėjusios šalies pasipelnymo šaltiniu.
Civilinis kodeksas numato sutarties vykdymo sustabdymo atvejus: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti. Šalis taip pat gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą̨ sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai.
Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas naudojant 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr.
Viešieji pirkimai
VPĮ 46 straipsnyje[1] reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais, Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovu, taip pat atsižvelgti į metodinę priemonę, kurioje pateikiami privalomi ir neprivalomi pašalinimo pagrindai („Pašalinimo pagrindų lentelė“), pateikiama nuoroda į atitinkamą VPĮ straipsnį bei EBVPD formos dalį pildymui, taip pat nurodomi atitinkamą pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai.
Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai[3]. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.
(i) mažos vertės pirkimų atvejais (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą pirkimo sąlygose nustatyti privalomus pašalinimo pagrindus. (iii) kai atliekamas tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas; (ii) kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį; (iii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo, vadovo įgaliotas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus) (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose. Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 2 dalies komentarą). Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje neapibrėžta „kitos valstybės“ samprata. Kita valstybė turėtų būti suprantama kaip bet kuri ES valstybė narė ir bet kuri kita trečioji šalis (toliau - kita valstybė).
Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė ir BK 249 straipsnyje.
Tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kaip nurodyta BK 25 straipsnio 5 dalyje ir BK 249 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. BK nuostatomis, reglamentuojančiomis nusikalstamą susivienijimą, yra įgyvendinamas 2008 m. spalio 24 d.
Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už kyšininkavimą (BK 225 straipsnis), prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimą (BK 227 straipsnis), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybė už šias nusikalstamas veikas gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui. BK nuostatomis įgyvendinamas 2003 m. liepos 22 d.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros. Be to, vertinant, ar nurodytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į ES finansinius interesus, turi būti atsižvelgiama į Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kas yra laikoma Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas.
Nusikalstamo bankroto sąvoka ir atsakomybė už jį reglamentuota BK 209 straipsnyje. Nusikalstamas bankrotas priskiriamas nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai. Nustačius, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo padarė VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nusikalstamą veiką (nusikalstamą bankrotą) ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.
Teroristiniai ir su teroristine veikla susiję nusikaltimai priskiriami nusikaltimams visuomenės saugumui. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo samprata bei atsakomybė reglamentuota BK 216 straipsnyje. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimas yra priskirtas nusikaltimams finansų sistemai.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra taikomas tik kitos valstybės tiekėjui, t. y. tokiam tiekėjui, kuris padarė nusikaltimą, apibrėžtą kitos valstybės teisės aktuose, taip pat ir įgyvendinančiuose Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ES teisės aktus. Kitaip tariant, VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra susijęs su tokiomis situacijomis, kai kitos valstybės tiekėjas yra nuteistas ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje valstybėje (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą) už tokias nusikalstamas veikas, kurios atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas, t. y.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kurio pagrindu laikoma, kad asmuo turi teistumą. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kuriems yra įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis) ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą).
Teistumas išnyksta tais atvejais, kai sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai ir tokiu atveju asmuo laikomas neteistu. Taip pat galimas atvejis, kai teistumas panaikinamas BK 97 straipsnio 7 dalies pagrindu, todėl tokiu atveju asmuo irgi bus laikomas neteistu.
Be to, pažymėtina, kad penkerių metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo apkaltinamojo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. kai toks sprendimas arba nebuvo apskųstas teismui, arba įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis), kuriuo toks sprendimas buvo patvirtintas ir pripažintas teisėtu.
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl pirkime dalyvaujančio tiekėjo buvo priimtas 2020 m. gruodžio 1 d. Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir panaikintas (t. y. apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjo), o vėliau byla buvo nagrinėjama ir LAT. LAT 2022 m. gegužės 1 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vertinant, ar tiekėjas atitinka VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tam tikrą pašalinimo pagrindą, penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo LAT nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. Supaprastinto pirkimo atveju, VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui, kuriuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas, (ii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus.
Įstatymų leidėjas, siekdamas supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintų pirkimų atvejais nurodė, kad dėl teistumo būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, apskaitą tvarkantis asmuo ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas yra taikomas tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys. Tiekėjai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas, atsako pagal ANK arba pagal BK (Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis). Taigi, jei priimamas administracinis sprendimas dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu nevykdymo, laikoma, kad tiekėjas yra nuteistas ir turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų. 21.
VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas.