Atleidimas nuo žyminio mokesčio nuosavybės atkūrimo bylose Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas atleidimas nuo žyminio mokesčio nuosavybės atkūrimo bylose Lietuvoje, remiantis įstatymine baze ir teismų praktika.

Veiklos mokesčiai ir jų klasifikavimas

Veiklos mokesčiams priskiriami tie mokesčiai, kurie sudaro įmonės veiklos sąnaudas. Pagal 11-ąjį verslo apskaitos standartą (VAS) „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ veiklos sąnaudos - patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

Taigi, veiklos sąnaudos parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės veikla:

• Pardavimo sąnaudos - ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su prekių pardavimu per ataskaitinį laikotarpį.
• Bendrosios ir administracinės sąnaudos - ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su įmonės tipine veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti.

Prie bendrųjų ir administracinių sąnaudų dar priskirtinos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje formuojamų atidėjimų sąnaudos (19-asis verslo apskaitos standartas „Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“), nebent jos pagal savo pobūdį ir prasmę turėtų būti priskiriamos pardavimo savikainai. Šios sąnaudos atspindi būsimųjų laikotarpių įsipareigojimus, susijusius su ataskaitinio laikotarpio pardavimo sandoriais bei įmonės veikla. Taigi, veiklos mokesčiai būtų visi pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymą administruojami mokesčiai, kurie yra priskiriami veiklos sąnaudoms, išskyrus pelno mokestį ir atskaitomą PVM (kai įmonė yra PVM mokėtoja, t.y. Įmonės mokami veiklos mokesčiai priklauso nuo įmonės veiklos specifikos.

Žemės nuomos, žemės ir nekilnojamo turto mokesčiai, mokestis už aplinkos teršimą, atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo mokestis, mokestis prie pajamų šaltinio sąnaudose atvaizduojami kaupimo principu. Grynosios palūkanų pajamos ir pajamos už kitas paslaugas apmokestinamos 1% kelių mokesčiu. Nekilnojamojo turto mokestis sudaro 1% nuo ilgalaikio ir už skolas perimto nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija, apmokestinimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, 1994 mm. liepos 20 d. Nr.I-565. Mokestį moka juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės.

Mokesčio lengvatos

Nekilnojamasis turtas įvertinamas mokestine verte pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką. Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po 1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant kitu mėnesiu po šio turto teisinio įregistravimo. Mokesčio apskaičiavimas valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamas praėjus vienam mėnesiui po turto teisinio įregistravimo.

Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams. Nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą perėjus kitam asmeniui arba netekus to turto, mokestis neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto teisinės registracijos pakeitimo. Mokėtojai, laiku nesumokėję mokesčio, jį sumoka ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Nekilnojamojo turto mokestį mokės Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių). Juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Įstatyme nustatyta, kad mokesčio laikotarpis bus kalendoriniai metai, o mokesčio tarifas -1 proc. turto mokestinės vertės.

Nekilnojamojo turto mokestine verte bus laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta taikant nekilnojamojo turto masinio vertinimo būdą, bei tam tikrais atvejais vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Be to, numatoma galimybė atlikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto vertinimą turės atlikti turto vertintojas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatyme numatytos ir mokesčio lengvatos. Įstatyme numatyta, kad mokesčiu bus neapmokestinamas ir užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, valstybės ir savivaldybės įmonių, biudžetinių įstaigų, religinių bendruomenių, žemės ūkio veikos ūkio subjektų profesinių sąjungų, asociacijų bei kitų juridinių asmenų nekilnojamasis turtas. Savivaldybių tarybos turės teisę savo biudžeto sąskaitą sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Mokestį už juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei juridiniams asmenims neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį fiziniams asmenims, privalės apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti juridiniai asmenys. Mokestis bus apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašuose, kuriuos parengs turto vertintojas, nurodytą mokestinę vertę.

Mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją privalės pateikti vietos mokesčių administratoriui iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Taip pat įstatyme nustatyta, kad juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privalės mokėti avansinį mokestį, kuris sudarys ¼ kalendorinių metų mokesčio sumos. Avansiniai mokesčiai turės būti sumokami iki einamųjų kalendorinių metų kovo 31, birželio 30 dienos ir rugsėjo 30 dienos. Avansiniai mokesčiai deklaruojami nebus.

Žemės mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymas, 1992 m. birželio 25 d. Nr. 1. 2. 3. Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai - asmenys, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymas ,,Dėl žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“, 2003 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1. apskaičiuojamas apmokestinamas žemės sklypo plotas (t. y. iš bendro sklypo ploto atėmus miško plotą ir kitus plotus, kurie pagal Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.1 punktą yra neapmokestinami).

Gauta žemės sklypo vertė dauginama iš Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. žemės sklypo vertė, apskaičiuota šių taisyklių 3-4 punktuose nustatyta tvarka, dauginama iš žemės mokesčio tarifo (1,5 proc. Apskaičiuojant žemės mokestį užpildoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 265 „Dėl žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos patvirtinimo“.

Įmokas į Garantinį fondą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymas, 2000m. rugsėjo 12d. Nr. 0,2 proc. Garantinio fondo paskirtis.

Nuo 1994 m. liepos 8 d. iki 2001 m. sausio 1 d. Žyminio mokesčio mokėjimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Žyminio mokesčio įstatymas. Dabar žyminio mokesčio mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2002 m. vasario 28 d. nr. IX-743 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000 m. liepos 18 d.

Žyminis mokestis turtiniuose ginčuose - nuo ieškinio sumos:

1. iki vieno šimto tūkstančių litų - 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų;
2. nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų - trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų;
3. nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos - septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų.

Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas. Už prašymą sprendimą peržiūrėti už akių mokamas penkiasdešimties litų dydžio žyminis mokestis. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Aukščiau nurodyti asmenys už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų.

Arba šalys sudaro taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminis mokestis grąžinamas ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Konsulinio mokesčio mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konsulinio mokesčio įstatymas, 1994 m. birželio 23 d.

Vizų išdavimą asmenims, kurių teisės atkurtos pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymą supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento, numatyto Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. Mokesčio tarifai.

Teismų praktika

Civilinė byla Nr. 2-1808-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00338-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.14.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, n u s t a t ė :

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (RUAB) „Aiba“ restruktūrizavimo planas.

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai VMI terminą iki 2020 m. lapkričio 3 d. imtinai pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), o atskirąjį skundą pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentų už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Apeliantė VMI pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuriame prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-344-856/2020 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas reglamentuoja, kad bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį interesą, valstybės ar savivaldybės interesą. CPK 83 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

CPK 83 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. VMI yra specifinis, viešąjį interesą ginantis subjektas. VMI dalyvauja didelėje dalyje Lietuvoje vykstančių bankroto ir restruktūrizavimo bylų. Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, jie sudarantys pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Nustatant mokesčius, siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti.

Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Jei būtų patenkintas kreditorės atskirasis skundas, naudą gautų visi kreditoriai byloje, tad užkertant kelią kreditorei reikšti atskirąjį skundą, yra pažeidžiami ne tik kreditorės, restruktūrizuojamos įmonės, bet ir visų jos kreditorių, tame tarpe VMI, atstovaujančios valstybę, teisėti interesai.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas trūkumų pašalinimui, teisėtumo klausimas.

Žyminis mokestis - proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.

Žyminis mokestis mokamas už tam tikrus procesinius dokumentus (jų padavimą). Pagal CPK 80 straipsnį išskirtinos trys procesinių dokumentų, už kuriuos mokamas žyminis mokestis, rūšys:

1. procesiniai dokumentai, kuriais teismui pirmą kartą pareiškiami materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka);
2. procesiniai dokumentai, kuriais reikalaujama peržiūrėti teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės (prašymai peržiūrėti sprendimą už akių, apeliaciniai, kasaciniai skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo);
3. kai kurie dokumentai, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.

CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Šioje nuostatoje nėra tiesiogiai numatyta, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami už trečiąją procesinių dokumentų rūšį, t. y. procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

Nagrinėjamu atveju VMI pateikė skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas RUAB „Aiba“ restruktūrizavimo planas. Vadinasi, pareiškėjos teikiamas atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2-1206-790/2020, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjai terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, teisingai taikė ir aiškino proceso įstatyme nustatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus, todėl pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas.

tags: #atleidimas #nuo #zyminio #nuosavybes #atkurimo #bylose