Paauglystė - tai laikotarpis, kai organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba yra itin svarbi. Tačiau kartu su padidėjusiu maisto vartojimu iškyla ir atliekų susikaupimo problema. Aptarkime, kokios yra atliekų susikaupimo normos 14 metų paaugliams ir kaip užtikrinti sveiką mitybą, mažinant atliekų kiekį.
Rekomenduojamas risperidono dozavimas
Torendo galima vartoti vieną arba du kartus per parą.
Pacientas turi pradėti gydytis 2 mg risperidono paros doze.
Antrą parą dozę galima padidinti iki 4 mg.
Tokią dozę galima vartoti ir toliau arba, jeigu reikia, ją individualiai keisti.
Daugumai pacientų optimali paros dozė yra 46 mg. Kai kuriems pacientams gali prireikti lėtesnio dozės didinimo bei mažesnės pradinės ir palaikomosios dozės.
Nustatyta, kad didesnės nei 10 mg paros dozės nėra veiksmingesnės už mažesnes, bet gali dažniau sukelti ekstrapiramidinių simptomų.
Didesnių kaip 16 mg paros dozių saugumas netirtas, todėl tokių dozių vartoti nerekomenduojama.
Rekomenduojama vartoti pradinę 0,5 mg dozę du kartus per parą. Šią dozę galima individualiai didinti po 0,5 mg du kartus per parą iki 12 mg dozės du kartus per parą.
Risperidono nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, sergantiems šizofrenija, nes duomenų apie veiksmingumą nepakanka.
Torendo reikia vartoti vieną kartą per parą, pradinė dozė yra 2 mg risperidono. Jeigu reikia, dozę reikia didinti ne dažniau kaip kas 24 valandas ir ne daugiau kaip po 1 mg per parą.
Paros dozė gali svyruoti nuo 1 mg iki 6 mg, siekiant, kad kiekvienam pacientui būtų užtikrintas geriausias veiksmingumo ir toleravimo lygis.
Didesnės kaip 6 mg risperidono paros dozės pacientams, kuriems pasireiškia manijos epizodų, netirtos.
Gydant ilgą laiką, kaip ir kitokio simptominio gydymo atveju, reikia reguliariai įvertinti, ar būtina Torendo vartoti toliau.
Rekomenduojama pradinė dozė yra 0,5 mg du kartus per parą. Šią dozę galima individualiai keisti, didinant po 0,5 mg du kartus per parą iki 1-2 mg dozės du kartus per parą. Senyvus asmenis gydyti reikia atsargiai, nes tokių pacientų gydymo klinikinė patirtis ribota.
Risperidono nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, sergantiems bipolinio sutrikimo manija, nes duomenų apie veiksmingumą nepakanka.
Rekomenduojama vartoti pradinę 0,25 mg dozę du kartus per parą. Jeigu reikia, šią dozę galima individualiai didinti po 0,25 mg du kartus per parą, bet ne dažniau kaip kas antrą dieną.
Daugumai pacientų optimali dozė yra 0,5 mg du kartus per parą. Visgi kai kuriems pacientams gali būti naudinga dozę padidinti iki 1 mg dozės du kartus per parą.
Risperidono negalima vartoti ilgiau kaip 6 savaites Alzheimerio demencija sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia nuolatinis agresyvumas. Gydymo metu reikia dažnai reguliariai vertinti paciento būklę ir būtinybę tęsti gydymą.
Elgesio sutrikimai
Asmenims, kurie sveria ir daugiau, rekomenduojama vartoti pradinę 0,5 mg dozę vieną kartą per parą.
Jeigu reikia, šią dozę galima individualiai didinti po 0,5 mg vieną kartą per parą, bet ne dažniau kaip kas antrą dieną. Daugumai pacientų optimali dozė yra 1 mg vieną kartą per parą.
Visgi kai kuriems pacientams gali būti veiksminga 0,5 mg dozė, o kitiems prireikti dozę padidinti iki 1,5 mg vieną kartą per parą.
Asmenims, kurie sveria mažiau kaip , rekomenduojama vartoti pradinę 0,25 mg dozę vieną kartą per parą.
Jeigu reikia, dozę šią dozę galima individualiai didinti po 0,25 mg vieną kartą per parą, bet ne dažniau kaip kas antrą dieną.
Daugumai pacientų optimali dozė yra 0,5 mg vieną kartą per parą. Visgi kai kuriems pacientams gali būti veiksminga 0,25 mg dozė vieną kartą per parą, o kitiems prireikti 0,75 mg dozės vieną kartą per parą.
Gydant ilgą laiką, kaip ir kitokio simptominio gydymo atveju, reikia reguliariai įvertinti, ar būtina risperidoną vartoti toliau.
Risperidono nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 5 metų vaikams, nes vartojimo jaunesniems kaip 5 metų vaikams, sergantiems šiuo sutrikimu, patirties nėra.
Iš pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizmo veiklioji antipsichozinį poveikį daranti frakcija eliminuojama lėčiau, nei iš suaugusiųjų, kurių inkstų funkcija normali. Pacientų, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu, plazmoje laisvosios risperidono frakcijos koncentracija padidėja.
Pacientams, kurie serga inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimu, neatsižvelgiant į indikaciją, dozę reikia sumažinti pusiau ir didinti lėčiau.
Šių grupių pacientams risperidoną reikia vartoti atsargiai.
Vartojimo metodas
Torendo reikia vartoti per burną. Maistas neturi įtakos risperidono absorbcijai.
Burnoje disperguojamosios tabletės yra trapios, todėl jų negalima spausti per foliją, nes tabletės galima pažeisti.
Lizdinė plokštelė atveriama patraukiant už folijos krašto ir ją nuplėšiant visiškai.
Tada tabletę reikia išversti į delną.
Tabletę reikia suvartoti iš karto išėmus iš lizdinės plokštelės. Ant liežuvio padėta tabletė pradeda irti per kelias sekundes, todėl ją užgerti vandeniu nebūtina. Negalima bandyti tabletę smulkinti.
Tabletę galima įmesti į pilną stiklinę ar puodelį vandens ir tuoj pat išgerti.
Baigiant gydymą, vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui. Staigiai nutraukus didelių antipsichozinių vaistinių preparatų dozių vartojimą, labai retais atvejais diagnozuota ūminių nutraukimo simptomų, įskaitant pykinimą, vėmimą, prakaitavimą ir nemigą (žr. 4.8 skyrių).
Be to, nustatyta psichozės simptomų atsinaujinimo ir nevalingų judesių sutrikimo atvejų (pvz., akatizija, distonija ir diskinezija).
Jeigu paciento būklė leidžia, rekomenduojama ankstesnį gydymą palaipsniui nutraukti ir pradėti vartoti risperidoną.
Be to, jeigu paciento būklė yra tinkama, keičiant gydymą pacientams, kurie vartojo organizme depą sudarančius antipsichozinius vaistinius preparatus, gydymą risperidonu reikia pradėti kitos planuotos injekcijos dieną.
Reikia reguliariai įvertinti, ar būtina tęsti vaistų nuo Parkinsono ligos vartojimą.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
17 klinikinių kontroliuojamųjų atipinių antipsichozinių vaistinių preparatų, įskaitant risperidoną, tyrimų duomenų metaanalizės duomenimis, demencija sergančių senyvų pacientų mirtingumas, gydant juos atipiniais antipsichoziniais preparatais, palyginti su placebu, padidėjo.
Placebu kontroliuojamųjų risperidono tyrimų šioje populiacijoje duomenimis, mirtingumas risperidono vartojusių pacientų grupėje buvo 4,0%, palyginti su 3,1% placebą vartojusių pacientų grupėje.
Šansų santykis (tikslus pasikliautinasis intervalas 95%) buvo 1,21 (0,7, 2,1). Vidutinis mirusiųjų pacientų amžius (amžiaus ribos) buvo 86 metai (amžiaus ribos 67-100).
Dviejų didelių stebėjimo tyrimų duomenys rodo, kad demencija sergančių senyvų pacientų, kurie gydomi įprastais antipsichoziniais preparatais, mirtingumo rizika taip pat šiek tiek padidėja, palyginti su negydytais pacientais. Duomenų nepakanka, kad būtų galima tiksliai įvertinti rizikos dydį, o rizikos padidėjimo priežastis nėra žinoma.
Kiek stebėjimo tyrimais nustatytas mirtingumo padidėjimas gali būti susijęs su antipsichoziniais preparatais, o ne tam tikromis paciento savybėmis, neaišku.
Gretutinis furozemido vartojimas
Placebu kontroliuojamųjų risperidono tyrimų, kuriuose dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai, duomenimis, didesnis mirtingumas nustatytas pacientams, kurie vartojo furozemidą kartu su risperidonu (7,3%, vidutinis amžius 89 metai, amžiaus ribos 75-97), palyginti su pacientais, kurie vartojo vien risperidoną (3,1%, vidutinis amžius 84 metai, amžiaus ribos 70-96) arba vien furozemidą (4,1%, vidutinis amžius 80 metų, amžiaus ribos 67-90).
Dviejų iš keturių tyrimų metu nustatytas pacientų, kurie vartojo furozemidą kartu su risperidonu, mirtingumo padidėjimas. Risperidono vartojimas kartu su kitais diuretikais (daugiausiai maža tiazidų grupės diuretikų doze) nebuvo susijęs su panašiais reiškiniais.
Šį reiškinį paaiškinantis patofiziologinis veikimo būdas nenustatytas, mirties priežastys buvo skirtingos. Vis dėlto prieš skiriant vartoti kartu su šiais vaistiniais preparatais arba kitokiais stipriai veikiančiais diuretikais, reikia nustatyti gydymo šiuo vaistinių preparatų deriniu naudą ir riziką ir taip gydyti atsargiai.
Pacientų, kurie risperidoną vartojo kartu su kitokiais diuretikais, mirtingumas nepadidėjo. Neatsižvelgiant į gydymą, dehidracija yra bendrasis mirtingumą didinantis rizikos veiksnys, todėl reikia imtis atsargumo priemonių, kad demencija sergantys senyvi pacientai nepatirtų dehidracijos.
Nepageidaujami smegenų kraujagyslių reiškiniai (NSKR)
Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų klinikinių demencija sergančių pacientų populiacijos tyrimų duomenimis, vartojant kai kurių atipinių antipsichozinių preparatų, nepageidaujamų cerebrovaskulinių reiškinių rizika padidėjo maždaug 3 kartais.
Šešių placebu kontroliuojamųjų tyrimų, kuriuose daugiausiai dalyvavo senyvi demencija sergantys pacientai (>65 metų), jungtiniais duomenimis, NSKR (sunkių ar nesunkių, mišrių) patyrė 3,3% (33 iš 1009) pacientų, kurie vartojo risperidoną, ir 1,2% (8 iš 712) pacientų, vartojusių placebą.
Šansų santykis (tikslus pasikliautinasis intervalas 95%) buvo 2,96 (1,34, 7,50).
Tokio rizikos padidėjimo būdas nežinomas. Paneigti, kad rizika padidėja ir vartojant kitokius antipsichozinius preparatus arba kitų grupių pacientams, negalima. Risperidoną reikia vartoti atsargiai pacientams, kuriems yra insulto rizikos veiksnių.
NSKR rizika žymiai didesnė pacientams, kuriems pasireiškia mišri ar kraujagyslinė demencija, palyginti su Alzheimerio demencija. Taigi pacientus, kurie serga kitokia, o ne Alzheimerio demencija, gydyti risperidonu negalima.
Gydytojams rekomenduojama nustatyti demencija sergančių senyvų pacientų gydymo risperidonu naudą ir riziką, atsižvelgiant į kiekvieno paciento individualią insulto riziką. Pacientus ar juos prižiūrinčius asmenis reikia perspėti, kad nedelsdami praneštų apie galimus NSKR simptomus, pavyzdžiui, staiga pasireiškusį veido, rankų ar kojų silpnumą arba tirpulį, kalbos ar regėjimo sutrikimus. Reikia nedelsiant pradėti tokių ligonių gydymą, įskaitant risperidono vartojimo nutraukimą.
Risperidonu galima trumpą laiką gydyti tik nuolatinį vidutinio sunkumo arba sunkia Alzheimerio demencija sergančių pacientų agresyvumą papildomai su nefarmakologinėmis priemonėmis, jeigu jos buvo nepakankamai veiksmingos arba neveiksmingos ir yra galimybė susižaloti pačiam pacientui arba sužaloti aplinkinius.
Pacientų būklę reikia reguliariai įvertinti iš naujo ir nustatyti, ar būtina tęsti gydymą.
Ortostatinė hipotenzija
Risperidonas blokuoja alfa adrenoreceptorius, taigi gali pasireikšti (ortostatinė) hipotenzija, ypač pradiniu dozės didinimo laikotarpiu. Po vaistinio preparato patekimo į rinką, risperidoną vartojant kartu su kitais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, nustatyta kliniškai reikšminga hipotenzija. Pacientams, kuriems diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga (pvz., širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, širdies laidumo sutrikimų, dehidracija, hipovolemija, smegenų kraujagyslių liga) risperidoną vartoti reikia atsargiai ir dozę didinti palaipsniui pagal rekomendacijas (žr. 4.2 skyrių). Jeigu pasireiškia hipotenzija, reikia apsvarstyti dozės sumažinimą.
Leukopenija, neutropenija ir agranolucitozė
Vartojant antipsichozinių preparatų, įskaitant risperidoną, užfiksuota leukopenijos, neutropenijos ir agranolucitozės atvejų. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką atliktų tyrimų duomenimis, agranolucitozės atvejų užfiksuota labai retai (< 1/10 000 pacientų).
Pacientai, kuriems buvo kliniškai reikšmingai sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių (BKK) kiekis arba pasireiškė vaistų sukelta leukopenija ar neutropenija, turi būti stebimi pirmaisiais gydymo mėnesiais, o pasireiškus pirmiesiems kliniškai reikšmingo BKK kiekio sumažėjimo požymiams ir nesant priežastinių veiksnių, reikia apsvarstyti risperidono vartojimo nutraukimą.
Pacientai, kuriems pasireiškė kliniškai reikšminga neutropenija, turi būti atidžiai stebimi dėl galimo karščiavimo ar kitų infekcijos simptomų ir požymių, o jiems pasireiškus, reikalingas skubus gydymas. Pacientai, kuriems pasireiškia sunki neutropenija (absoliutus neutrofilų kiekis < 1 × 109/l), turi nutraukti risperidono vartojimą, o jų BKK turėtų būti stebimas, kol pasieks normą.
Vėlyvoji diskinezija/ekstrapiramidiniai simptomai (VD/EPS)
Dopamino receptorių antagonistinių savybių turintys vaistiniai preparatai siejami su gebėjimu skatinti vėlyvąją diskineziją, kuriai būdingi ritmiški nevalingi judesiai, daugiausia liežuvio ir (arba) veido. Ekstrapiramidinių simptomų atsiradimas yra vėlyvosios diskinezijos rizikos veiksnys.
Jeigu atsiranda vėlyvosios diskinezijos požymių ar simptomų, reikia apsvarstyti visų antipsichozinių vaistinių preparatų vartojimo nutrauk...
Ši informacija pateikta tik informaciniais tikslais ir neturėtų būti naudojama savarankiškai gydytis. Visada pasitarkite su gydytoju ar kitu kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu dėl bet kokių sveikatos problemų ar prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus.
tags: #atlieku #susikaupimo #normos #14