Statybos technologija - žinių visuma apie statybos gamybinių procesų atlikimo būdus ir priemones. Statybos darbų technologiją sudaro praktinės, amatiškos statybos technologijos žinios, statybos procesų technologija, šiuolaikinė statybos technologija ir technologinės instrukcijos ar rekomendacijos.
Pastato statyba prasideda nuo pastato įsigijimo, tada samdoma inžinieriai-statybininkai, architektai-projektuotojai ir formuojama užduotis. Gaunamas leidimas statyti ir ruošiamas sklypo pasas, suderinus su vietiniais tinklų vartotojais. Organizuojamas konkursas pritraukti projektuotojus.
Sudarymas projektas ir galutinai patvirtintas perduodamas užsakovui. Organizuojamas konkursas surasti rangovui ir pradedama pastato statyba, kurią kontroliuoja užsakovo atstovas. Pastatytas pastatas atiduodamas užsakovui su garantine priežiūra.
Vykdant statybą pildomi 4 pagrindiniai dokumentai: dokumentacija susieta su darbų vykdymu, atliktų darbų aktai, kurie pristatomi užsakovui, medžiagų gavimas ir surašymas, visi dokumentai surišti su darbo kokybe ir kontrole, dokumentacija surišta su darbų sauga.
Statybos darbininkai skirstomi pagal profesijas ir specialybes: betonuotojai, mūrininkai, dažytojai. Kategorija suteikiama po apmokymo. Stat. darbininkai dirba kolektyvais-brigadomis, grandimis.
Technologinis projektas yra pagrindas statybos organizavimui. Pagrindiniai punktai: statybvietės planas, kalendorinis grafikas, technologinės schemos arba kortelės, aiškinamasis raštas.
Objekto statybą stengiamasi organizuoti taip, kad nebūtų viršijamos norminės statybos trukmės, minimaliai išnaudojami ištekliai ir kokybiškai atliekami darbai.
Pastatus satayti galima trimis būdais: nuosekliuoju, kitas objektas statomas tik pilnai pabaigus statyti pirmąjį, lygiagrečiuju, visi objektai pradedami ir baigiami statyti tuo pačiu metu ir srautiniu, kai apastatas dalijamas į barus.
Statybos krovinių transportavimo išlaidos sudaro ~20% visos statybų ir montavimo darbų vertės. Pigiausias yra vandens transportas, o brangiausias - automibilinis, tačiau juo pervežama daugiausia krovinių. Transportas parenkamas, atsižvelgiant į statybos sąlygas, krovinių pervežimo savikainą, pervežimo atstumą, kelius, konstrukcijų matmenis, jų svorį.
Stat. kroviniai skirstomi į 4 klases. Pirmajai klasei priklauso kroviniai, kurie išnaudoja visą trasporto priemonės kėlimo galią; antrajai klasei priklauso kroviniai panaudojantys 71-99% kėli-mo galios; trečiai klasei-nuo 51-70% , o ketvirtai-iki 50% kėlimo galios.
K-joms pervežti labai dažnai naudojamas automobilinis transportas. K-jos atgabenamos sunkvežimiais, automobilinėmis priekabomis, autovilki-kais, traktoriais su priekabomis. Automobiliniai keliai skirstomi į kategorijas. Pirmai kategorijai priklauso keliai skirti tolimam ir greitam automobiliniam eismui tarp stambių centrų ir rajonų. Antrajai priklauso respublikinės reikšmės keliai. Trečiajai priklauso sričių ir kraštų keliai. Ketvirtajai priklauso vitinės reikčmės keliai.
Pervežant krovinius transportą organizuoti riekia taip, kad jis vyktų nenutrūkstomai.
Poliai įgilinami šiais gramzdintuvais: kūjais, vibratoriais - vibracinis būdas, įspaudimo metodas, vibracinis - įspaudimo metodas, paplovimu - hidraulinis metodaas, elektroosmoso metodas, įsukimo mašinomis - įsukimo metodas.
Armatūra jungiama suvirinant. kontaktiniu sandūriniu suvirinimu. papildomo metalo andėklams, padėklams, elektrodams. Viena suvirinimo elektros lanku rūšių yra elektročlakinis suvirinimas. suvirinami strypai stacionarinėmis sąlygomis. naudojama vonelinis suvirinimas. suvirinimo mašinomis. taškinio suvirinimo automatais. karštai valcuotą nema žesnio kaip 8mm.
Įtemptų konstrukcijų armavimas. konstrukcijose darbo armatūra gali b. įtemta ir neįtemta. valsuoti ir termiškai sustiprinti strypai. Armatūra gali b. atramas arba į sukietėjusį betoną. pastorėjimas, kad užsikirst. pakišamos šaibos ir tie galai užvirinami. daromas ir statybviet. skyles. Tada inkaruojami lynų galai-gilzėmis. montavimas į klojinius. paskirstomoji, montavimo. Į klojinius gali b. vielinė , iš jų suvirintu įv. Betonuojant turi b. užtikrintas betono apsaug.
Betonas yra dirbtinas akmuo, gautas sukietėjus betono mišiniui. gaminamas iš rišamosios medž.-cemento, vandens ,užpildų ir įv. Priklausomai nuo paskirties naudojami įv. skalda, keramzitas, šlakas. Iš betono galima pagaminti įv. Gamyklose mišinio komponentai dozuojami tiksliai ir kokybė gera. trukmę. Todėl betonas konstrukcijose gali b. nevienodo stiprumo. dozuojamo pagal masę. Svarbiausia - cemento ir vandens santykis. užpildai ir kt. cementas ir vandens likutis. Maišymo trukmė turi b. tam tikra. gaunamas vienalytis, vienos spalvos mišinys. kokyb. , ruošiant reikia tikrinti visų kompenent.
Paruoštas betono mišinys transport. autobetonvežiais , autobetonmaišiais . atstumas iki 20km. betonuojamos žemiau žemės pav. naudojami betonvežiai, autobetonmaiš. BBetonvež. ar kaušo formos. Nepatenka atmosf. krituliai. Pilant galima dozuoti. iki 40 km. Tolesniais atstumais vežamas autobetonmaišiais. sausi mišinio komponent. Likus iki statybviet. maišyti, supilamas vanduo. Gabenama iki 60 km. : transportav. transporto priemonės turi b.
Mišiniai vibruojami 1. gilaminiais, 2. ir 3.
sluoksn., sandūrų, siūlių kokyb. analizė. Klijuojamosios hidroiz. nelygum...
Jungiant elem.glaudžiai,jie apspaudžiami,suvirinami aarba klijuojami. ir met.elem.apspaudžiami varž.o beton.ir gelžb. Polimeriniais klijais klijuoj. Met.gelžb.ir plasmasiniai elem. plasmas. Dažniausiai sandūros monolitin.įvairiais skied. past.požeminės komunikac. surenk.pam.det.
Kol.ruošiant mont.pažymimos abiejose jos galuose ašys. stato du teodo- litus statmenoje kol.eilių ašyse. pam.dugną,du mont.pritvirtina numatytomis priemonėmis. projektynėje padėtyje esančios kol.ir pam. Jas.
daroma apsauga, įrengiant hidroizoliac. dangas . antikorozinės ir kt. Antikoroz. hidroizoliac. nuo cheminio vandens poveikio, atmosf. kritulių, įv. ventiliaciją bei įv. būdais nuleidžiant agresyvius vandenis. hidroiz.
izoliacijos paskirtis-palaikyti užduotus pastatų bei inžiner. temperatūrinius rėžimus. Šiluminės izoliac. detalių , apsauginio dengiamojo sluoksn. nudažymo. Pagal įrengimo būdą šilumin. izoliac. surenkamąją, blokinę, apvelkamąją, liejamąją, tepamąją. priklauso nuo izoliac. tipo, rūšies, naudojamų medž.
temperatūrinių poveikių, saulės radiacijos ir kt. Ji t.b. ilgaamžiška ir ekonomiška, nepraleisti vandens. Pagrind. laikančiosios konstrukc.(santvaros, sijos, gegnės, ir kt. izoliac., išlyginamasis sluoksnis, viršutinė hidroizoliac. stogo danga. Stogo dangai gali b. plokšt. kt. parenkami, atsižvelgiant į klimat. sąlygas, architektūr. pastato kapitališkumą ir kt.
Pagrindiniai pavojaus šaltiniai statybvietėje:
- Kėlimo mechanizmai
- Transportavimo mechanizmai
- Elektrifikuoti mechanizmai
- Darbas aukštumoje
- Darbas giliose tranšėjose
- Darbas nepalankiose gamtinėse sąlygose
- Elektros laidai ir kabeliai
- Kenksmingos cheminės medžiagos
- Darbas su aukštą ar žemą t-rą turinčiomis medžiagomis
- Gaisras
- Blogos sanitarinės sąlygos
- Nedrausmingumas
Techno-ekonominiai rodikliai:
- Stat.produkcijos darbo imlumas
- Darbo našumas
- Statybos surenkamumas
- Statybos mechaninis aprūpinimas
- Darbo mechaninis aprūpinimas
- Darbų mechanizacijos lygis
- Darbo aprūpinimo energija
- Statybos ir montavimo darbų sąmatinė savikaina
- Gatavos produkcijos vieneto savikaina
Statybos gamybos vykdymo etapai:
- Projektavimas
- Statyba
- Eksplotavimas
Statybos procesai pagal reikšmę:
- Paruošiamieji
- Transportavimo
- Pagrindiniai
- Pagalbiniai
- Baigiamieji
Statybos procesai pagal mechanizavimo lygį:
- Mechanizuoti
- Nevisiškai mechanizuoti
- Rankų
Statybos procesai pagal sudėtingumą:
- Paprasti
- Kompleksiniai
| Rodiklis | Apibrėžimas |
|---|---|
| Darbo imlumas | Darbo laiko sąnaudos, padalytos iš pagamintos produkcijos kiekio. |
| Darbo našumas | Darbo apimtis, padalinta iš laiko. |
| Surenkamumas | Apibūdinamas surenkamumo laipsniu ir surenkamumo koeficientu. |
| Mechaninis aprūpinimas | Mechanizmų balansinė vertė, padalinta iš savo jėgomis atliktos darbų apimties vertės. |
| Darbo mechaninis aprūpinimas | Mechanizmų balansinė vertė, padalinta iš bendro darbininkų skaičiaus. |
| Darbų mechanizacijos lygis | Mechanizmais atliktų darbų apitis, padalinta iš bendros darbų apimties. |
| Darbo aprūpinimo energija | Visų dirbusių elektrosvariklių galingumas, padalintas iš bendro vid. sąrašinio darbininkų skaičiaus. |
Statybos technologijos projekto reikšmė ir sudėtis. Technologinis projektas-pagrindas statybos organizavimui. Pagrindiniai punktai: 1.Statybvietės planas. 2.Kalendorinis grafikas. 3.Technologinės schemos arba kortelės. 4.Aiškinamasis raštas.
Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis
Technologinės kortelės sudaromos tam, kad galėtume kokybiškai atlikti statybos darbus. Jos būna: 1.Tipinės, nepritaikytos konkrečiom darbo sąlygom; 2.Tipinės, pridedamos prie tipinių darbo vykdymo projektų; 3.Techn.kortelės sudarytos konkrečiom darbo sąlygom.
Techn. kortelės susideda iš: 1.Naudojimosrities; 2.Stat.proceso technologijos ir organizavimo; 3.Techno-ekonominių rodiklių; 4.Materialinių ir techninių išteklių.
Darbo sąnaudos skaičiuojamos: Q0= Σ(Qi/qi)·ni + ΣQi1 arba Q0= ΣQi·(Ln/K·T)·ni + ΣQi1,kur Qi - stat.proceso darbų apimtis; qi - mašinos išdirbis per pamainą; K- išdirbio viršijimo koeficientas; T- pamainos trukmė; ni - darbininkų dalyvaujančių tam tikrame stat.procese skaičius; Qi1- darbo sąnaudos reikalingos mašinoms ir mechanizmams eksplotuoti.
Antikoroziniai darbai. daroma apsauga, įrengiant hidroizoliac. dangas . antikorozinės ir kt. Antikoroz. hidroizoliac. nuo cheminio vandens poveikio, atmosf. kritulių, įv. ventiliaciją bei įv. būdais nuleidžiant agresyvius vandenis. hidroiz.
Šilum. izoliac. įrengimo ypatumai. izoliacijos paskirtis-palaikyti užduotus pastatų bei inžiner. temperatūrinius rėžimus. Šiluminės izoliac. detalių , apsauginio dengiamojo sluoksn. nudažymo. Pagal įrengimo būdą šilumin. izoliac. surenkamąją, blokinę, apvelkamąją, liejamąją, tepamąją. priklauso nuo izoliac. tipo, rūšies, naudojamų medž.
Bendros žinios apie apsaugines dangas ir stogus. temperatūrinių poveikių, saulės radiacijos ir kt. Ji t.b. ilgaamžiška ir ekonomiška, nepraleisti vandens. Pagrind. laikančiosios konstrukc.(santvaros, sijos, gegnės, ir kt. izoliac., išlyginamasis sluoksnis, viršutinė hidroizoliac. stogo danga. Stogo dangai gali b. plokšt. kt. parenkami, atsižvelgiant į klimat. sąlygas, architektūr. pastato kapitališkumą ir kt.
Šilum. izoliac. Įrengimo kokyb. kontrolė ir darbų sauga. sluoksn., sandūrų, siūlių kokyb.analizė. Klijuojamosios hidroiz. nelygum...
tags: #atramose #konstrukcijos #turi #buti #sujungtos