Civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje - tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagal įstatymą yra materialiai atsakingas už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais.
Jeigu auka nusikaltimo metu patyrė turtinę ar neturtinę žalą, jis arba ji byloje gali pareikšti civilinį ieškinį. Šiuo atveju nusikaltimo aukos procesinis vaidmuo yra dvigubas - jis arba ji tampa ir nukentėjusiuoju, ir civiliniu ieškovu.
Tačiau įsidėmėkite, kad kai kuriais atvejais baudžiamajame procese pateikti civilinį ieškinį gali ne tik nusikaltimo auka, bet ir kiti žmonės.
Jei žalą patyręs asmuo pareiškia civilinį ieškinį, įtariamasis arba kaltinamasis dažniausiai įgauna papildomą civilinio atsakovo statusą.
Tačiau kai kuriais atvejais nusikaltimo padarytą žalą atlyginti gali tekti atlyginti kitiems asmenims, kartu su įtariamuoju bei kaltinamuoju.
Pavyzdžiui, nepilnamečio, kuris pavogė nukentėjusiojo turtą, padarytą žalą turėtų padengti jo tėvai, o už firmos vairuotojo sukeltą eismo įvykį turėtų atsakyti jį samdžiusi firma.
Kas gali būti civiliniu atsakovu?
Civiliniais atsakovais gali būti:
- Kaltinamojo tėvai
- Globėjai
- Rūpintojai ar kiti asmenys, atsakančios už kaltinamojo veiksmus
- Įmonės, įstaigos ir organizacijos
Civilinio atsakovo teisės
Civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę:
- Prieštarauti pareikštam ieškiniui
- Pateikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus
- Susipažinti su bylos medžiaga
- Dalyvauti teisminiame nagrinėjime
- Pareikšti nušalinimus
- Apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teismo veiksmus
- Taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, susijusias su civiliniu ieškiniu
2026 02 12 Biudžeto ir finansų komitetas
Nuomonės paskleidimas ir civilinė atsakomybė
Nagrinėjamoje byloje teismai taikė atsakovui atsakomybę CK 2.24 straipsnio pagrindu, nustatę, kad atsakovas apie ieškovę UAB „MG Baltic“ paskleidė tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią nuomonę.
Kasaciniu skundu atsakovas ginčijo tokią teismų išvadą, teigdamas, kad nuomonei negali būti taikomas asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojantis CK 2.24 straipsnis, nes nuomonė negali būti patikrinta pagal tiesios ir tikslumo kriterijų ir negali būti paneigta.
Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažino teisiškai pagrįstais - pagal kasacinio teismo suformuotą CK 2.24 straipsnio aiškinimo praktiką viena iš šio straipsnio taikymo būtinųjų sąlygų yra žinių, o ne nuomonės paskleidimo fakto nustatymas, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu.
Tačiau asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo.
Įrodyti nuomonės turinį ir paskleidimo faktą tenka ieškovui.
Teisėjų kolegija, vertindama UAB „MG Baltic“ ginčijamos nuomonės turinį, pažymėjo, kad teismai, spręsdami, ar atsakovas savo kalbose minėjo, jog ieškovo veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, neargumentavo, neanalizavo ir nevertino, ar atsakovo pasisakymai apie tai, kad „MG Baltic“ savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius, buvo išsakyti apie ieškovą kaip juridinį asmenį, ar apie jo savininkų / grupės vadovų / grupės savininkų asmenines, moralines savybes ir pan.
Pasisakydama dėl kito atsakovo ginčijamo teiginio teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje taip pat turi būti detaliau ištirta aplinkybė, ar atsakovas išsakė nuomonę, jog UAB „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalos.
Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovė UAB „MG Baltic“, nereiškia, kad būtent tokią nuomonę apie ją pateikė atsakovas.
Nuomonei įvertinti reikia nustatyti, kokia nuomonė buvo paskleista, t.y.
Vertindama, ar atsakovo paskleista nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, teisėjų kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo ir nenustatinėjo, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą - Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadą - atitinkamai nuomonei apie ieškovą susiformuoti ir pareikšti.
NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išvadai yra pritarta Seimo nutarimu ir iki šiol ji nėra tam įgalioto subjekto peržiūrėta, pakeista.
Nors nagrinėjamoje byloje NSGK tyrimo išvada nėra kvestionuojama, bet turi būti analizuojama ir nustatoma, ar ši išvada galėjo būti pakankamas faktinis pagrindas atsakovo išsakytai nuomonei susiformuoti.
Jeigu būtų nustatyta, kad atsakovo nuomonė susiformavo NSGK tyrimo išvados pagrindu, toliau turi būti sprendžiama, ar atsakovas tokią nuomonę pareiškė sąžiningai, t. y.
Teisėjų kolegija neatmetė atsakovo nurodytų argumentų, kad jis ginčijamą nuomonę paskleidė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su NSGK tyrimo išvadomis, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu teismų nėra ištirta ir įvertinta, ar atsakovo nuomonės faktinis pagrindas galėjo būti NSGK parlamentinio tyrimo išvada, o net ir tokiu atveju turėtų būti nustatyta, ar visuomenės supažindinimas su tyrimo išvadomis buvo tinkamas, ar visuomenei buvo sudaryta galimybė įvertinti tokios nuomonės faktinį pagrindą.
Šiuo klausimu aktualus ir atsakovo išsilavinimas, einamos pareigos bei „svoris“ formuojant visuomenės nuomonę, nes atsakovas, paskleisdamas vienokią ar kitokią savo nuomonę, turėjo žinoti, kokiu pagrindu jis veikia ir kokius padarinius tai gali sukelti, t. y.
Teisėjų kolegija nurodė, kad teismui, siekiančiam nustatyti, ar nuomonė buvo pareikšta sąžiningai, išlaikant teisingą atsakovo saviraiškos laisvės ir pagarbos ieškovo dalykinei reputacijai pusiausvyrą, ne mažiau svarbus yra ir asmens, apie kurį nuomonė paskleista, prototipas, t. y.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, jog Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, aiškintina kaip nustatanti draudimą persekioti Seimo narį už jo balsavimus ir kalbas, išskyrus tokias, kuriomis kitas asmuo yra įžeidžiamas ar apšmeižiamas, jam (Seimo nariui) vykdant parlamentaro pareigas Seime, tačiau ji neaiškintina kaip nustatanti draudimą persekioti Seimo narį už bet kur pasakytas kalbas.
Kadangi nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ginčijama atsakovo nuomonė paskleista visuomenės informavimo priemonėse duodant interviu, t. y.