Atsargų Kiekio Nustatymas Turto Mokesčio Draudimui: Svarbiausi Aspektai

Įmonės, užsiimančios gamybine arba prekybine veikla, turi atsargas, kuriose yra įdėta didelė dalis įmonės kapitalo. Kiekviena įmonė, norėdama pelningai funkcionuoti, turi vykdyti atsargų valdymo politiką. Siekiant, kad atsargos būtų kuo artimesnės optimalioms, jas reikia planuoti.

Įmonės, ypač gamybinės ar prekybinės, nemažas pinigų sumas įšaldo atsargose bei nebaigtose vykdyti sutartyse. Dalies šių lėšų „išlaisvinimas“ padidintų įmonės pinigų srautus, kas leistų juos panaudoti verslo plėtrai ar veiklos procesų efektyvumui gerinti. Todėl svarbu:

• kiek galima tiksliau planuoti pagamintos produkcijos, medžiagų ar žaliavų poreikį artimiausiam laikotarpiui. Tai padeda išvengti papildomų (nenumatytų) žaliavų užsakymų, gamybos stabdymo ar atsargų pertekliaus.
• detaliau išanalizuoti patiriamas sandėliavimo, atsargų valdymo ir kitas susijusias sąnaudas. Gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, dalies komponentų surinkimas pačioje įmonėje yra brangesnis negu jų įsigijimas iš tiekėjų.
• atsargų valdymui apjungti žinias iš įvairių veiklos sričių, apimant pardavimus, gamybą, paskirstymą, marketingą ir net pagrindinius klientus, tai padės identifikuoti problemines vietas bei palengvins atsargų poreikio prognozavimą.

Prekybos įmonės atsargų dydis tiesiogiai priklauso nuo prekių užsakymo dydžio. Kuo dažniau ir mažesniais kiekiais galima užsakyti ir gauti prekes, tuo mažesnis atsargų lygis. Bet tokia atsargų valdymo politika ne visada bus ekonomiška.

Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės, kurias ji tikisi parduoti arba tiesiogiai panaudoti gamyboje.

Atsargų Sudarymo Privalumai

Atsargos teikia įmonei nemažai privalumų:

• Teikia masto ekonomiją. Išlaidos sumažėja, jeigu firma dideliais kiekiais perka žaliavų, gamina ir transportuoja prekes. Pavyzdžiui, jeigu gamintojas siekia sumažinti produkcijos vieneto kainą įsigydamas didelį kiekį atsargų, tai pastarosios yra būtinos. Medžiagų vieneto transportavimo kaštai yra mažesni, jei iš karto vežami dideli kiekiai. Todėl dažnai atsargos susidaro siekiant sumažinti transportavimo išlaidas. Didelis pagamintų prekių kiekis laikomas tarpiniuose sandėliuose, vartotojų išdėstymo vietose.
• Teikia pasiūlos ir paklausos balansavimo galimybes. Paklausa yra netolygi, tačiau kompanijai pigiau išlaikyti vienodą gamybos lygį, nei jį tai didinti, tai mažinti, atsižvelgiant į paklausos svyravimus. Nes sezoninė paklausa ar pasiūla skatina firmą ieškoti investicijų. Per tam tikras sezonines šventes, tokias kaip šv. Kalėdos, Motinos diena, šv.Velykos ar pan., specifinių tai šventei produktų gamintojai parduoda daug gaminių. Todėl gamintojams parankiau visus metus palaikyti stabilią gamybą ir darbo jėgą, nustatyti produkcijos savikainą įvairiais metų periodais, o sezonines prekes saugoti sandėlių šaldytuvuose, esančiuose šalia gamyklų. Atsargos leistu suderinti paklausos svyravimą ir tolygų gamybos ritmą. Bet, kita vertus, įmonės produkcijos paklausa gali būti palyginti stabili visus metus, tačiau žaliavas pristatyti įmanoma tik tam tikrais metų laikais, kaip vaisių ir daržovių konservų gamyboje, arba kai žaliavas, geriau pirkti kai jos yra pigios.
• Teikia apsaugą nuo nestabilios paklausos. Paklausos svyravimai sudaro daug keblumų, užtikrinant normalų žaliavų ar prekių kiekį gamyboje ar prekyboje. Tokių svyravimų neįmanoma prognozuoti visiškai tiksliai. esant transporto priemonės gedimui, žaliavos tampa nebeprieinamos ir gamyba gali sustoti. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsargos yra kaupiamos klientų poreikiams tenkinti tada, kai tiekimo procesas būna pertraukiamas. Atsargų laikymas turi duoti naudos, todėl reikia gerai įvertinti jų naudingumą ir sąnaudas laikant jas.
• Teikia specializacijos privalumų. Įmonės specializuojasi gaminti tik tam tikrus produktus ar komponentus, kurie vėliau transportuojami į regioninius sandėlius. Šiuose sandėliuose formuojami užsakymai iš įvairių produktų pagal klientų pageidavimus.
• Teikia gamybos atsargų privalumus. Gamybos procesas yra nenutrūkstamas - atlikus vieną operaciją, produktas keliauja į kitą darbo barą, po kurio atliekama sekanti operacija. Jeigu vieno baro įrengimai sugenda arba išsiderina, gali sustoti visa technologinė linija. Todėl jau esančios gamybos atsargos laikinai „užkemša“ atsiradusius pertrūkius, susidariusius dėl gedimo. Taip pat skiriasi ir operacijų atlikimo greitis.
• Atsargos veikia kaip buferis. Atsargos esančios įvairiose paskirstymo grandinės vietose, sušvelniną konfliktus tarp paskirstymo kanalo subjektų: tiekėjų ir žaliavų pirkėjų, žaliavų pirkėjų ir gamintojų, gamybos ir marketingo, marketingo ir paskirstymo, paskirstymo ir tarpininkų, tarpininkų ir vartotojo. Šie tiekimo kanalo subjektai tarpusavyje fiziškai yra nutolę viens nuo kito, todėl atsargos suteikia prekei laiko ir vietos naudingumą.

Atsargų Rūšys

Atsargos skirstomos į kelias rūšis:

• Ciklo atsargos. Tai atsargos, esančios „apyvartoje“ - jos mažėja, yra papildomos, vėl mažėja ir t.t. Ciklo atsargos reikalingos paklausai tenkinti, t.y. tada, kai įmonė gali tiksliai numatyti paklausą ir papildymo laiką. Pavyzdžiui, jei per dieną nuolat parduodama 20 vienetų produkto ir kas 10 dienų atsargos papildomos, atsargų, kol neviršijamos ciklo atsargos, neprireiks. Kai paklausa ir papildymo laikas nekinta ir yra žinomi, užsakymai tvarkomi taip, kad prekės būtų atvežamos tada, kai parduodamas paskutinis vienetas. Taigi atsargos nereikalingos, kol neviršytos ciklo atsargos. Vidutinės ciklo atsargos lygios pusei užsakymo kiekio.
• Tranzito atsargos. Tai tokia atsargų dalis, kuri vežama iš vieno punkto į kitą. Jos gali būti traktuojamos kaip dalis ciklo atsargų, net jei jos ir neskiriamos parduoti ar kaip pervežamas krovinys, kol jos pasiekia galutinį punktą. Skaičiuojant atsargų priežiūros kaštus, tranzito atsargos turėtų būti traktuojamos kaip atsargos, esančios krovinio pervežimo maršruto pradžioje. Jų negalima vartoti (parduoti) ar vėliau perkrauti į kitą transporto priemonę.
• Rezervo atsargos. Rezervo atsargų paprastai laikoma daugiau nei ciklo atsargų. Manoma, kad dalis atsargų (vadinamosios vidutinės atsargos) turėtų būti skirta nedideliems paklausos ir papildymo laiko svyravimams padengti. Nors paklausos ir pristatymo svyravimo ribos nėra tiksliai žinomos. Joms nustatyti taikomi įvairūs prognozavimo metodai. Kuo tikslesnis planavimas ir prognozė, tuo mažiau kompanijai reikia lėšų rezervo atsargoms. Jeigu prognozė tiksli, galima laikyti mažiau rezervo atsargų.Vidutinės atsargos paprastai laikomos atsargų laikymo teritorijoje ir jas sudaro pusė užsakymo dydžio ir tranzito atsargos.
• Rizikos atsargos. Atsargų gali būti daugiau, nei jų reikia paklausai patenkinti. Tokios atsargos gali atsirasti, kai perkama daug dėl kiekio nuolaidų, prognozuojamo kainų kilimo ar medžiagų trūkumo, norint išvengti galimo streiko. Kartais dėl gamybos ekonomijos vietoje produkcijos, kuri turėjo paklausą, pradedama gaminti kita.
• Sezoninės atsargos. Sezoninės atsargos yra panašios į rizikos. Tai sezono pradžiai sukauptos atsargos siekiant palaikyti stabilią darbo jėgą ir gamybos apkrovą.
• Nenaudojamos atsargos. Tai atsargos, kurios nebepatenkina esamos paklausos. Nepaklausios gali būti visos kompanijos atsargos arba paklausios gali nebūti tik tam tikrame regione.

Atsargų Valdymo Tikslai ir Sąnaudos

Atsargos sudaro įmonės apyvartinio kapitalo dalį. Pavyzdžiui, 20% gamybos įmonių ir 50% didmenininkų kapitalo yra investuota į atsargas. Svarbiausias atsargų valdymo tikslas - keičiant atsargų lygiu ir mažinant bendrąsias logistikos sąnaudas, padidinti įmonės pelningumą. Klientų poreikiai ir reikalavimai didėja, todėl įmonės priverstos laikyti žymiai daugiau atsargų. Atsargos turi būti suprantamos kaip teigiamas veiksnys pelningai veiklai palaikyti.

Atsargų valdymas apima:

• sandėliavimo sąnaudas, kuria sudaro tokios išlaidos: laikymo, krovimo, draudimo, mokesčių, moralinio nusidėvėjimo, vagysčių ir kapitalo už produkcijos pirkimą palūkanos. Šios sąnaudos didėja kartu su atsargų lygiu.
• užsakymo sąnaudos, kurios atsiranda vykdant užsakymą, taip pat priskaičiuojamos komercijos skyriaus personalo, ryšių ir buhalterinio darbo išlaidos.
• pasibaigusių atsargų nuostoliai, patiriami dėl prarastų pardavimų, kai norimas produktas yra neprieinamas, išlaidos, susijusios su atidėtais užsakymų įvykdymais, arba išlaidos, susijusios su gamybos proceso sustojimo dėl gamybos žaliavų trūkimo.

Tinkamas atsargų valdymas atsiliepia įmonės pelningumui.

Galimos pasekmės netinkamo atsargų valdymo

• klientų netekimas. Įvertinant tai, kad klientams reikiamiems daiktams įsigyti turi alternatyvas, pasibaigusios atsargos nebus ilgai toleruojamos.
• Didėjantis atšauktų užsakymų skaičius. Atšaukti užsakymai reiškia, kad klientai turi laukti savo prekių. Kaip jau anksčiau minėta, pirkėjai, ypač išsivysčiusių rinkų, nenori laukti. Gal jie šiek tiek ir palauks, tačiau nuolat susidurdami su atidedamais užsakymais ras alternatyvius šaltinius.
• Stabilus atidėtų užsakymų skaičius su didėjančiomis investicijomis į atsargas. Aišku, jei atsargų kiekis didėja, tai atidėtų užsakymų skaičius turėtų mažėti.
• Periodinis sandėliavimo plotų trūkumas. Prekių pristatymas anksčiau negu reikia sukelia daug problemų. Problema ta, kad nėra kur jų sudėti ir įmonė greičiau gali susidurti su didesnėmis nei planuota atsargų priežiūros išlaidomis.
• Santykių pablogėjimas su tiekimo grandinės nariais. Jeigu gamintojas negali nuolat tiekti prekių savo tarpininkams, tai atsiras pirkėjų, negalinčių įsigyti reikiamų prekių ir galutiniai tiekimo grandinės nariai, atstovaujantys vartotojui, patirs nuostolių.

Atsargų Dydžio Nustatymas

Atsargų dydis priklauso nuo bendrųjų prekybos prekių atsargų sudarymo uždavinių ir nuo kiekvienos įmonės veiklos sąlygų.

Svarbūs uždaviniai:

1. Išlyginti prekių gamybos ir vartojimo bei šiems procesams atstovaujančius prekių pirkimo ir pardavimo laiko skirtumus.
2. Išlyginti gamybos ir vartojimo teritorinius nesutapimus. Kai kurios prekės gaminamos tik tam tikrose vietose, gerokai nutolusiose nuo vartojimo rajonų. Nevienodas pramoninių prekių gamybos išdėstymas dėl specializacijos, susidariusių gamybos tradicijų.

Atsargų sudarymas yra išimtinai įmonių viduje vykstantys procesai. Atsargos sudaromos jas priimant ir sandėliuojant.

Svarbūs aspektai:

1. Nustatyti teisingą, tai yra ekonomiškai pagrįstą atsargų dydį. Čia turimas galvoje ekonomiškai pagrįsto atsargų dydžio nustatymas.
2. Racionaliai talpinti atsargas jų laikymo vietose (sandėliuose).

Įmonės atsargų dydis priklauso nuo jos dydžio, asortimento, prekių tiekimo sąlygų, paklausos intensyvumo ir kitų specifinių veiklos sąlygų. Atsargų dydžiui išreikšti naudojami absoliutūs ir santykiniai rodikliai. Absoliutūs rodikliai gali būti: atsargų kiekis vienetais, tonomis, metrais ir t.t. Įmonės dydį charakterizuoja prekių apyvarta, personalo skaičius, sandėlių ar prekybos salės plotai.

Šis santykis gali būti išreikštas procentais arba apyvartos dienomis. Jis charakterizuoja atsargų lygį. Vidutinės atsargos paprasčiausiu būdu surandamos kaip aritmetinis atsargų metų pradžioje ir pabaigoje vidurkis.

Apskaičiuojama dalijant vidutines atsargas iš viso sandėlių ploto. Norint nustatyti ekonomišką atsargų dydį, reikia siekti optimalaus tokių įmonės veiklos faktorių kaip personalas, prekės ir patalpos naudojimo. Tačiau pagrindinis vaidmuo, vertinat atsargų dydį, tenka atsargų rodikliams, apskaičiuojamiems susiejant atsargas ir prekių realizaciją. Juos įprasta vadinti atsargų apyvartumo rodikliais.

Šis rodiklis apskaičiuojamas dalijant prekių realizaciją, arba prekių pirkimą, iš vidutinių atsargų sumos. Pavyzdžiui, metinė prekių apyvarta 250 (tūkst. LLt), vidutinės metinės prekių atsargos - 50 (tūkst. Apyvartumo trukmė parodo, kiek vidutiniškai dienų įvyksta atsargų pasikeitimas, tai yra jų atsinaujinimas. Šis rodiklis taip pat rodo, kiek vidutiniškai dienų per metus prekės būna sandėlyje, ir taip įšaldo kapitalą. Įmonės atsargų dydžio ir sudėties reguliavimas yra sudėtinė atsargų valdymo politikos dalis. Ši politika apima optimalaus dydžio atsargų sudarymo problemą, taip pat techninių ir organizacinių sandėliavimo operacijų racionalų tvarkymą. Optimalaus atsargų dydis labiausiai priklauso nuo prekių pirkimo organizavimo, nuo to, kaip dažnai, kokio dydžio partijomis gaunamos nupirktos prekės. Optimaliomis atsargomis laikytinos tokios, kai bendra nuostolių dėl per mažų ir per didelių atsargų suma yra minimali.

Ekonomiškas Užsakymo Kiekio (EOQ) Modelis

Tai užsakomų atsargų kiekis, optimizuojant pagal užsakymo ir atsargų laikymo sąnaudas. Pasinaudojant pagrindiniu EOQ modeliu galima numatyti užsakymo dydį vienetais.

Suskirstę šį kiekį pagal vidutinius poreikius, vadybininkai pastebės, kad per metus vidutiniškai užsakymą reiks pakartoti 45 kartus.

Iš lentelės parodymų galima daryti prielaidą, kad ekonomiškiausias užsakymo dydis bus esant 200 ir 250 vienetų, kuriuos sudaro minimaliausios išlaidos lyginus su kitais užsakymo dydžiais. Pagrindinį modelį galima išplėsti skaičiuojant transportavimo tarifus, transportavimo tarifų nuolaidas, atsargas, esančias kelyje ir privačius vežimus. Pavyzdžiui, iš anksto sutarto dydžio (svorio) krovinių transportavimo tarifai yra mažesni už tuos, kurie taikomi paprastai gabenant minimalius ar didesnius krovinių kiekius (svorius). Dėl to atsargas valdant, asmuo, atsakingas už sprendimo dėl transportuojamų prekių priėmimą, turi apsvarstyti, kaip mažų kiekių tarifai darys įtaką visuminėms išlaidoms.

Daugelyje įmonių investicijos į atsargas mažinamos trumpinant užsakymo ciklo laiką. Tam įdiegiamos progresyviausios užsakymų valdymo sistemą. Jeigu klientą siūloma užsakymo ciklo trukmė patenkina, tai laikas sutaupytas užsakymo perdavimui, įvedimui ir išpildymui, gali būti panaudotas detalesniam atsargų valdymo planavimui.

Atsargos yra dalis kompanijos turto, kuris laikomas žaliavų, nebaigtos gamybos ir pagamintų prekių forma. Įmonė investuoja į atsargas tam tikrą kiekį savo lėšų. Šios lėšos yra užšaldomos iki produkcijos realizacijos momento.

tags: #atsargu #kiekis #priklauso #nuo #turto #mokescio