Daugiabučių namų savininkų bendrijų funkcijos ir atstovavimas Lietuvoje

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) Lietuvoje yra svarbus instrumentas, leidžiantis įgyvendinti patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės DNSB funkcijos, narių teisės ir pareigos, valdymo organai bei jų kompetencija, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Vilniaus senamiesčio panorama

Bendrijos veiklos pagrindai

Bendrija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir Bendrijos įstatų. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatusis juridinis asmuo. Bendrijos teisinė forma - bendrija.

Bendrijos veiklos tikslas: įgyvendinti Pastatų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu.

Pagrindiniai bendrijos uždaviniai:

• Priimti sprendimus dėl Bendrijos administravimo būdo ir Pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti.
• Priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo Pastatų atnaujinimui pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
• Priimti sprendimus dėl Pastatų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir dėl jo įgyvendinimo būdo.
• Organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl Pastato ar jo dalies atnaujinimo (modernizavimo) priemonių.
• Organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl patalpų savininkų bendrųjų interesų tenkinimo.
• Ginti Bendrijos narių ir patalpų savininkų, nesančių Bendrijos nariais (toliau - ne Bendrijos nariai) interesus, susijusius su Bendrijos veiklos sfera.
• Įtraukti patalpų savininkus į aktyvų savo interesų atstovavimą ir gynimą per Bendrijos įsitraukimą į daugiabučių namų patalpų savininkų interesų grupių (šalies, regionų, miestų, gyvenviečių būsto valdymo ir priežiūros subjektus jungiančių asociacijų) veiklą.

Bendrija turi teisę sudaryti sandorius kaip juridinis asmuo. Taip pat atskiro Pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimo sprendimu ir pavedimu Bendrija gali sudaryti sandorius šių patalpų savininkų vardu. Bendrija gali pareikšti ieškinį, siekdama apginti Bendrijos narių (patalpų savininkų - ne Bendrijos narių) interesus, susijusius su Bendrijos veiklos sfera.

Narystė bendrijoje

Narystės Bendrijoje sąlygos:

• Visi Bendrijos steigėjai - patalpų savininkai, kurie pritarė Bendrijos steigimui, nuo Bendrijos įregistravimo dienos yra Bendrijos nariai.
• Bendrijos nariu gali būti veiksnus fizinis arba juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/ar kitą patalpą, esančius Pastatuose.

Į Bendriją įstojama ir iš jos išstojama asmens prašymu ir kitais Įstatuose nurodytais pagrindais ir sąlygomis.

Bendrijos nario teisės:

• Dalyvauti Bendrijos narių susirinkimuose ir balsuoti priimant sprendimus.
• Balsavimo teisės perleidimo rašytine sutartimi perleisti kitam asmeniui teisę balsuoti Bendrijos narių susirinkimuose.
• Įgalioti kitą asmenį dalyvauti Bendrijos veikloje jo vardu, nurodydamas įgaliojimo terminą ir įgaliojimu suteikiamų teisių ir pareigų apimtį (į perduodamų teisių apimtį negali įeiti ankstesniame punkte nurodytos išimtys); įgaliojimą turi tvirtinti notaras.
• Įgyvendinti kitas Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

Bendrijos nario pareigos:

• Laikytis Bendrijos įstatų, vykdyti Bendrijos organų sprendimus.
• Vykdyti kitas Bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų numatytas pareigas.

Patalpų savininkų teisės ir pareigos, nepriklausančios nuo narystės Bendrijoje

Patalpų savininkas turi teisę:

• Be kitų patalpų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir kreipdamasis į Bendriją raštu, reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
• Apskųsti Bendrijos valdymo organų, Bendrijos narių susirinkimų, Įgaliotinių susirinkimo sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.
• Per 6 mėnesius apskųsti Pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu priimtus sprendimus.
• Susipažinti su Bendrijos narių sąrašu ir gauti Bendrijos organų narių kontaktinius duomenis.
• Įgyvendinti kitas Bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.

Patalpų savininkas privalo:

• Vykdyti Bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.
• Laikytis Savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklių reikalavimų, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ir (arba) buto ir/ar kitos patalpos nuomininkai.
• Savavališkai, be Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų.
• Laikinai išvykdamas, išnuomojęs arba kitaip patikėjęs kitam asmeniui naudoti savo patalpas, pranešti Bendrijos pirmininkui, kaip bus užtikrinta galimybė, prireikus, patekti į savininkui priklausančias patalpas.
• Laikytis kitų Bendrijų įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Bendrijos organai

Aukščiausiasis Bendrijos organas yra Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas (toliau - Visuotinis BN susirinkimas arba Susirinkimas). Taip pat Bendrijoje sudaromas Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau - Įgaliotinių susirinkimas), turintis visas Visuotinio Bendrijos narių susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti šiais Įstatais Visuotinio BN susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtus klausimus.

Bendrijos valdymo organai yra Bendrijos valdyba ir Bendrijos pirmininkas. Kiti Bendrijos organai:

• Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti išrenkama Revizijos komisija.
• Bendrijoje išrenkama Ginčų nagrinėjimo komisija.

Bendrijos valdymo organų ir Ginčų nagrinėjimo komisijos nariais gali būti tik fiziniai asmenys, kitų organų nariais - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Bendrijos valdymo organų kadencija 3 metai; kitų organų kadencija 3 metai. Bendrijos organų narių kadencijų skaičius neribojamas.

Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas

Visuotinio BN susirinkimo dalyviais gali būti visi Bendrijos nariai. Išimtinė Visuotinio BN susirinkimo kompetencija yra spręsti klausimus susijusius su Bendrijos reorganizavimu ir likvidavimu.

Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas

Įgaliotinių susirinkimo narių skaičius nustatomas, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu. Įgaliotiniu renkamas Bendrijos narys. Bendras Įgaliotinių susirinkimo narių skaičius 64. Įgaliotiniai atstovauja Bendrijos narius teritoriniu principu - pagal Pastatus ir sekcijas (laiptines). Nuo kiekvienos laiptinės renkama po vieną įgaliotinį. Įgaliotiniai išrenkami laiptinių Bendrijos narių susirinkimuose.

Daugiabučių namų renovacija ir savivaldybės parama

Norint pilnai renovuoti namą, galima pateikti prašymą (daugumos daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytą) Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl daugiabučio įtraukimo į Daugiabučių renovacijos programą bei investicijų plano su energinio naudingumo sertifikatu parengimo. Kvartalinės renovacijos programa įsigaliojo nuo 2024 m.

Jeigu norite atnaujinti tik tam tikrą namo bendrojo naudojimo objektą (stogą, sienas, šildymo sistemą ir pan.) siūlome pasinaudoti nuo 2017 m. teikiamą Vilniaus rajono savivaldybės paramą. Savivaldybė apmoka iki 70 procentų remonto išlaidų. Remonto darbus organizuoja daugiabučio namo valdytojas: administratorius, bendrijos pirmininkas arba jungtinės veiklos įgaliotas asmuo.

Nustatyta maksimaliai leistina finansavimo suma visų atliktų remontų vienam daugiabučiam namui pagal namo naudingą plotą:

Daugiabučių namų renovacija Vilniuje

Statinių techninė priežiūra

Statinio techninės priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statinių techninės priežiūros reikalavimai, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formos, jų pildymo ir saugojimo tvarka, daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

Organizuoti kasmetines statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui), užregistruoti surašytus apžiūros aktus statinio techninės priežiūros žurnale.

tags: #atstovauja #atstovus #namo #bendrija #ck