Planuojant statybas ar kitus darbus sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi atstumui nuo kelio iki sklypo ribos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su šiuo reglamentavimu Lietuvoje.
Prieš pradedant bet kokius darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su savivaldybės architektu, kuris gali suteikti konkrečią informaciją, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Tvorų statybos reglamentavimas
Tvorų statyba taip pat yra reglamentuojama. Tvoros skirstomos į skirtingas grupes pagal aukštį ir konstrukciją:
- I grupės nesudėtingieji statiniai: Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m.
- II grupės nesudėtingieji statiniai: Užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.).
Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.
Statybos leidimas (SLD)
Tam tikrais atvejais, norint statyti tvorą, gali prireikti statybos leidimo (SLD). Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu.
SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Penkių žvaigždučių būstas - Nesudėtingam namui reikia statybos leidimo
Kelio apsaugos zona
Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą.
Kelio savininkas (valdytojas) turi teisę: kelio juostoje dirbti visus kasybos darbus, tiesti komunikacijas, įrengti sankryžas ar nuovažas, įrengti apylankas, sodinti želdinius, vežti krovinius polaidžio metu, organizuoti sporto ar kitus masinius renginius.
Objekto statytojas (užsakovas), gavęs kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininkų leidimą, teikia jį savivaldybei kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje statybos leidimui gauti.
Jeigu dirbdamas įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje leidimą gavęs (ar jo neturintis) juridinis ir (ar) fizinis asmuo padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti.
Už darbų kokybę, technologiją, saugos ir saugaus eismo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo.
Jeigu dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, kelio savininkas (valdytojas) arba policija gali darbus sustabdyti, o atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Draudžiama vykdyti kelių perkasimo ir kitus kasybos darbus esamų kelių juostose, išskyrus jų rekonstrukcijos ar taisymo (remonto) atvejus, nuo gruodžio 1 d.
Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.
Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus.
Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę.
Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.
Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai tiesiami ir rekonstruojami pagal patvirtintus projektus.
Mokestis už eismo ribojimą
Mokestis už eismo ribojimą mokamas į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal įmokos „Mokestis už eismo ribojimą” 7850 kodą.
Mokesčio už eismo ribojimą dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo.
Kelio valdytojas, įsitikinęs, kad gauti Kelių priežiūros tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155.
Slapukų naudojimas
Šioje svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami:
- Kad interneto svetainė prisitaikytų prie vartotojų poreikių ir norų.
- Funkcionalumą, pavyzdžiui, prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes.
- Kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
- Įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine.
- Kad užregistruotų, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
- Sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.