Augalų sodinimo atstumai nuo sklypo ribos: ką svarbu žinoti?

Kiekvienas žemės sklypo savininkas nori sukurti gražią aplinką. Rodos - o kas čia tokio sudėtingo, savame sklype pasodinti kokį vaismedį ar krūmą. Tačiau nėra viskas taip jau paprasta. Želdinių sodinimas reikalauja planavimo, ypač apie atstumus nuo kaimynų. Siekiant nepažeisti įstatymų, bei ateityje išvengti nemalonių situacijų, primename pagrindines taisykles, kurios padės tinkamai rūpintis savo sklype augančiais stambiais augalai.

Šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie augalų sodinimo taisykles. Tai padės jums išvengti nesusipratimų su kaimynais ir užtikrinti sklandų sklypo apželdinimą. Apsaugos ir naudojimo supratimas padeda išvengti konfliktų. Sodininkų bendrijose dažnai susidaro ginčai dėl želdinių. Svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus ir laikytis nustatytų normų. Atstumai nuo kaimynų turi būti kruopščiai apskaičiuoti, atsižvelgiant į augalų aukštį.

Pagrindiniai reikalavimai sodinant augalus

Kaip ir kur turi būti sodinami augalai numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jos buvo priimtos dar 2007 metais, o prieš metus pakeistos. Tiesa, pakeitimų būta nedaug ir jie nėra esminiai. Vienas jų - netaikyti kokybės reikalavimų įvairių akcijų ir talkų metu sodinamiems medžiams.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Minimali riba nuo sklypo ribos - 1 metras.

Atstumai nuo šiaurinės pusės

Šiaurėje reikia daugiau atstumo. Medžiai ir krūmai, kurie užauga daugiau nei 3 metrai, turi būti 5 metrai atokiai nuo ribų.

Atstumai nuo kitų pusių

Kitose pusėse reikia taikyti kitus reikalavimus:

• Aukštesniems nei 3 m augalams - mažiausiai 3 m atstumas
• 2-3 m aukščio augalams - mažiausiai 2 m atstumas
• Iki 2 m aukščio augalams - mažiausiai 1 m atstumas

Gyvatvorių sodinimo taisyklės ir normos

Želdynų įrengimas reikalauja išsamaus planavimo. Tai gali būti sudėtingas dėl teisės aktų ir kaimynų teisių. Gyvatvorių sodinimas svarbus, kad aplinka tarp kaimynų būtų harmoninga ir funkcionali.

Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.

Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

Pagrindinės gyvatvorių sodinimo taisyklės

Pagrindinės gyvatvorių sodinimo taisyklės apima keletą svarbių aspektų:

• Minimalus atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos - 1 metras
• Šiaurinėje pusėje gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio
• Kitose pusėse galimas aukštis iki 2 metrų

Svarbu žinoti, kad skirtingų rūšių augalams taikomos skirtingos sodinimo normos. Pavyzdžiui:

• Medžiai iki 2 m aukščio sodinami ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos
• Medžiai nuo 2 iki 3 m aukščio - ne arčiau kaip 2 m
• Aukštesni nei 3 m medžiai turi būti sodinami 3-5 m atstumu

Teisiniai aspektai ir kaimynų sutikimas

Želdinių sodinimas šalia kaimynų žemės reikalauja gero supratimo. Tai apima kaimynų teises ir teisės aktus. Kiekvienas sklypo savininkas turi žinoti pagrindinius teisinius reikalavimus.

Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.

Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai).

Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti užmegzti kontaktą, ir bandyti susitarti gražiuoju. Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme.

Rašytinio sutikimo gavimas

Rašytinis kaimynų sutikimas yra svarbus dokumentas. Jis padeda išvengti teisinių ginčų. Rekomenduojama susitikti su kaimynu ir aptarti želdinių sodinimo planus.

„Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Sutikime svarbu detalizuoti ir jo apimtį. Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus.

„Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - minėjo Klaipėdos notaras M. Stračkaitis.

Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus.

„Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido. Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.

Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.

Ginčų sprendimo būdai

Jei kyla nesutarimų dėl želdinių, pirmiausiai bandykite spręsti draugiškai. Teisės aktai numato keletą būdų išspręsti ginčus:

• Tarpusavio derybos ir kompromisų paieška
• Mediacijos paslaugų naudojimas
• Kreipimasis į seniūniją ar teismą kaip kraštutinė priemonė

Svarbu atminti, kad geri kaimyniniai santykiai yra vertingesni už bet kokius teisinius ginčus. Bendravimas, pagarba ir supratimas - geriausi konfliktų prevencijos būdai.

Želdinių priežiūra ir formavimas

Želdinių priežiūra yra labai svarbi visai gyvenvietei. Augalai ne tik puošia aplinką, bet ir padeda išvengti problemų su kaimynais. Tai dėl to, kad želdiniai gali būti atstumai nuo kaimynų.

Formavimas želdinių reikalauja daug laiko ir pastovo darbo. Svarbu stebėti, kaip auga augalai. Tada juos galima laiku genėti, kad jie būtų graži ir neprisidėtų kaimynams.

Rekomenduojami priežiūros dažniai:

• Laistymas: kas 3-5 dienas vasarą
• Tręšimas: 2-3 kartus per sezoną
• Genėjimas: kartą per metus

Norint, kad gyvenvietė būtų graži ir tvarkinga, želdinius reikia reguliariai prižiūrėti. Atsižvelgus į augalų specifinius poreikius, viskas bus gerai.

Teritorijos planavimas ir aplinkos dizainas

Sėkmingas želdynų įrengimas prasideda nuo kruopščia planavimo. Kiekvienas sklypas turi savo unikalumą. Reikia apgalvoti, kaip naudoti šį unikali sklypą.

Norint sukurti harmoningą aplinką, būtina atsižvelgti į sklypo reljefą. Taip pat į augalų poreikius ir estetinį vaizdą. Gyvenvietės aplinka reikalauja sistemingo požiūrio į želdinių išdėstymą. Rekomenduojama kurti funkcionalius želdinių koridorius. Jie ne tik puoštų erdvę, bet ir atliktų praktines apsaugos funkcijas.

Pavyzdžiui, tuja gali tapti natūralia gyvatvore. Ji užtikrins privatumą ir sukurs jaukią atmosferą.

Renkantis augalus, svarbu įvertinti ne tik jų išvaizdą. Taip pat suderinamumą su aplinkos sąlygomis. Atsižvelkite į dirvožemio tipą, apšvietimą ir mikroklimato ypatybes.

Profesionalus želdinių išdėstymas padės išvengti nereikalingų konfliktų. Užtikrins darnią bei patrauklią aplinką.

Galiausiai, nepamirškite, kad teritorijos planavimas - tai nuolatinis procesas. Augalai keičiasi, auga ir transformuojasi.

Nepasidomėjus reikalavimais rizikuojama sulaukti sankcijų. Kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius, kad ateityje nereikėtų dėl jų aiškintis ne tik su galbūt ne itin geranoriškai nusiteikusiu kaimynu, bet ir su valstybės institucijomis? Ar galima visai šalia sklypus skiriančios tvoros pasodinti eilę augalų, suformuosiančių vešlią ir dekoratyvią gyvatvorę? Šie klausimai pavasarį kyla ne vienam, norinčiam papuošti savo kiemą, o atsakymų į juos esama pačių įvairiausių. Kartais galima išgirsti net siūlymų medžius bei krūmus sodinti taip, kaip patinka, jeigu kaimynas metus laiko tam neprieštaraus, šie želdiniai tarsi savaime „įsiteisins“. Deja, realybė kiek kita. Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami. O tarp gyventojų kylančių ginčų dėl per arti pasodinto, vėliau suvešėjusio medžio ar krūmo esama iš tiesų nemažai. Juos tenka narplioti įvairių institucijų atstovams - skiriant ne tik baudas, bet ir įpareigojant ištaisyti pažeidimą - medį ar krūmą perkelti toliau nuo ribos. Kartais tai padaryti būna neįmanoma, tad ilgai augintą medį belieka tik nukirsti.

Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės

ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ VEISIMO TAISYKLĖS nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus.

Šie reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse. Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis 5.1, 5.10 ir 5.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.

Taisyklėse vartojamos sąvokos:

• gyvatvorė - tanki vienos ar kelių eilių krūmų ir (ar) medžių juosta;
• kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius viešosiose erdvėse, privaloma vadovautis Sodmenų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 „Dėl Sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo“. Sodmenų kokybės reikalavimų 4.4 ir 4.5 papunkčiuose nurodyti reikalavimai lapuočiams ir spygliuočiams medžiams netaikomi sodinant želdinius valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje visuomeninių akcijų, talkų metu, kai želdinių sodinimo organizatorius raštu susitaria su savivaldybės vykdomąja institucija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, želdinių sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Medžiai ir krūmai veisiami:

• laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų sodinti želdinius;
• nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais medžiai veisiami ne arčiau kaip 10 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių);
• nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais aukštesni kaip 2 m krūmai veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu, kiti krūmai - ne arčiau kaip 1,5 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių);
• nuo pastatų sienų (išskyrus 5.2 papunktyje nurodytą atvejį) medžiai veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu;
• nuo pastatų sienų (išskyrus 5.3 papunktyje nurodytą atvejį) krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,5 m atstumu;
• nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai veisiami ne arčiau kaip 4 m atstumu;
• nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu;
• nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės krūmai veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu;
• norint valstybinėje žemėje veisti želdinius šalia privataus gyvenamojo pastato nesilaikant 5.2-5.5 papunkčiuose nurodytų minimalių želdinių veisimo atstumų, želdiniai gali būti veisiami, jei gautas šio pastato savininko (ar bendraturčių) ar valdytojo sutikimas raštu (išskyrus, kai želdinius veisia statinio savininkas (ar bendraturčiai) ar valdytojas);
• lianos, pasodintos priede nurodytu atstumu, ant su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinio sienų, tvorų ir kitų įrenginių gali būti veisiamos, jei gautas šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimas raštu;
• Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu.

Sodinant gatvės želdinius vietoje augusių, netaikomas reikalavimas laikytis atstumų, nurodytų 5.6-5.8 papunkčiuose, jei tai nekelia pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir statiniams arba sodinama pritaikius technologijas, apsaugančias statinius nuo augalo šaknų.

Prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus.

Medžius ir krūmus draudžiama veisti:

• vietose, kuriose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas draudimas sodinti želdinius;
• valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.

Sodinant želdinius viešosiose erdvėse nepralaidžioje orui ir vandeniui vietoje arba pertvarkant dangą prie augančių medžių, būtina palikti pralaidžias orui ir vandeniui ne mažesnes kaip 1,5x1,5 m keturkampes ar 1,5 m skersmens apvalias, ar ne mažesnes kaip 2 m2 ploto kitos formos aikšteles. Pertvarkant dangą po medžiais, kurių skersmuo dangos lygyje didesnis kaip 0,5 m, aikštelės kraštas turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo medžio kamieno. Aikšteles galima užberti ne storesniu kaip 3-5 cm storio akmenėlių ar skaldos sluoksniu arba uždengti grotelėmis.

Viešosiose erdvėse įveisiant gyvatvores, medžiai ar krūmai sodinami taip:

• žemoms (iki 0,6-1 m aukščio) gyvatvorėms parenkami žemaūgiai krūmai ir sodinami kas 20‑25 cm;
• vidutinio (iki 1,1-2 m) aukščio gyvatvorėms želdiniai sodinami kas 30-40 cm;
• aukštesnėms kaip 2 m gyvatvorėms želdiniai sodinami kas 50-70 cm;
• dviejų ar trijų eilių gyvatvorės sodinamos šachmatų tvarka.

Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos

Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu:

tags: #augalu #sodinimo #atstumai #sodo #sklypo #ribos