Aukštosios Fredos dvaras, įsikūręs kairiajame Nemuno krante šalia Kauno, yra daugiau nei penkių šimtų metų istoriją menanti sodyba. Šiandien tai - ne tik architektūros paminklas, bet ir gyva edukacinė erdvė, kur istorija, mokslas ir gamta persipina viename žaliame peizaže.
Aukštosios Fredos dvaro sodyba
Dvaro Istorijos Pradžia
Pirmosios rašytinės žinios apie žemes, kuriose įkurtas Aukštosios Fredos dvaras, siekia XV a. pradžią, kai 1408 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas dovanojo Kauno miestui beveik 5 km pločio miško masyvą nuo Jiesios upės rytuose iki Nevėžio žiočių. Šios valdos jau XVa. šaltiniuose vadinamos laisva miesto žeme - Freda, jos pavadinimas rašytas įvairai: v miestskom Fride, in loco libero ipsius civitatis Caunensis alyas Freyt, ilgainiui dažniausiai vartota forma Freyda, mūsų laikus pasiekusi kaip Freda.
1500 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis vietovę, vadinamą Freda, padovanojo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždo raštininkui Henrikui Šliagirui, kuris čia įkūrė nedidelį dvarelį. 1508 m. Fredos dvaras tapo Kauno miesto nuosavybe ir priklausė jam iki XVIII a. pab.
XV a. II pusėje dalį Fredos valdų Kauno miestas buvo praradęs, bet iki 1508 m. susigrąžino - atpirko. XV-XVI a. pr. dalį Fredos žemės buvo išsidalinę Kauno miestiečiai, kita jos dalis tvarkyta kaip bendra miesto nuosavybė.
Naudotis Freda nebuvo labai patogu, nes ją nuo miesto skyrė Nemunas. Per upę veikė perkėla, tačiau jos naudojimas priklausė nuo metų laikų. Didelę Fredos dalį užėmė giria, dirbamos žemės plotus turėjo miestui priklausantys ir jam prievoles atliekantys valstiečiai.
Freda Kauno Miesto Erdvė
XVI-XVII a. I pusėje Fredoje greitai gausėjo miestiečių palivarkų. Dėl jų kartais kildavo nesutarimų tarp miesto institucijų ir atskirų miestiečių. Freda buvo tarsi kaimiškoji Kauno miesto erdvė, joje nebuvo mūro namų, tik mediniai pastatai.
1731 m. Fredą (miesto palivarką) su kaimais, valstiečiais ir jų turtu už 10 tūkst. auksinų Kauno magistratas trejiems metams įkeitė Kauno ir Bobruisko klebonui Aleksandrui Žebrauskui. Iš tuo tikslu surašyto inventoriaus aiškėja, jog Fredos dvaras pietuose siekė toli už dabart. Garliavos, vakaruose - už Veiverių.
1795-1807 m. Užnemunė priklausė Prūsijos karalystei, bet Freda iki 1800 m. tebepriklausė Kauno miestui. Pagal 1797 m. inventorių dvare buvo 2 fundaciniai palivarkai - Žemosios Fredos ir Žagariškių, 264 valstiečių dūmai, trys karčemos, malūnas ant Jiesios ir plytinė. Dabartinės dvaro sodybos vietoje stovėjo Zastavce palivarko sodyba.
Juozapas Godlevskis Ir Dvaro Atgimimas
1799 m. gruodžio 1 (12) d. sutartimi už 76 tūkst. olandiškų pilnasvorių raudonųjų miestas Fredą pardavė žemaičių bajorui Juozapui Godlevskiui (1773-1867), įsipareigojęs perduoti 1800 m.
XIX a. pr. Aukštojoje Fredoje J. Godlevskis pasistatė naują dvaro sodybą, užveisė parką. Čia jis gyveno iki mirties, palaidotas savo funduotoje Garliavos bažnyčioje.
1807-1815 m. J. Godlevkio dvaras priklausė Varšuvos kunigaištystei, 1815-1915 m. - Lenkijos karalystei (Rusijos imperijos sudėtyje).
Dvaro Sodybos Formavimasis J. Godlevskio Valdymo Metais
Po 1807 m. rezidencinę dvaro sodybą pasistatydino žemaičių bajoras J. Godlevskis, įsigijęs miestui anksčiau priklausiusį dvarą. Godlevskis dvarą Fredoje statė kaip užmiesčio rezidenciją. Sodyboje išdygo kolonomis puošti rūmai, dvi oficinos, svečių namai, kumetynas, arklidė, oranžerija, kiti pastatai, buvo įrengtas parkas su tvenkiniais.
Apie 1840 m. dvaro sodybą sudarė centriniai rūmai, 15 gyvenamųjų bei ūkinių pastatų, ir nedidelis, taisyklingo plano parkas. Priešais centrinius rūmus įrengtas originalus vandens telkinys - du tvenkiniai, sudarantys apverstas viena kitos atžvilgiu raides GJ - dvaro savininko inicialus. Tai labai savitas peizažinio parko kūrimo, kartu ir savęs įamžinimo būdas, Lietuvoje panaudotas bene vienintelį kartą.
Vienas tvenkinys buvo J, kitas G raidės formos, trečiasis - apvalus kaip taškas. Taip Godlevskis įamžino savo inicialus. Kiti tvenkiniai mažesni, netaisyklingos formos, naudoti žuvininkystei. Prieš 1863 m. sukilimą suplanuotas peizažinis parkas apsupo sodybą iš dviejų pusių, tęsėsi iki Nemuno šlaitų, želdinių masyvais vingiavo keliukai, į vakarus nuo rūmų supiltas poilsio kalnelis, per šiaurinį tvenkinį permestas lenktas tiltelis (neišlikęs).
Iki šių dienų išlikęs tiltelis metalo turėklais per J raidės tvenkinį, kuriame panaudoti lelijos žiedo motyvai. Tokio pat rašto metalinė tvorelė prilaiko stogelį, kabantį virš rūmų pagrindinio fasado durų.
Prieš rūmus tyvuliuoja unikalūs vandens telkiniai, sudarantys G ir J raides.
„Tai - visiškai unikalus Lietuvoje ir visame LDK regione reiškinys. Žinome, kad žmonių atminimas įamžinamas bažnyčiose, atminimų lentose, paminkluose. Tačiau „įsirašyti“ į gamtovaizdį - unikalu“, - pasakojo prof. V. Levandauskas.
Dvaro tvenkiniai, sudarantys J. Godlevskio inicialus
J. Godlevskio Asmenybė Ir Legendos
Anot lektorės, apie Aukštosios Fredos dvaro savininko asmenybę sklando gausybė legendų. Vienos jų teigia, kad šis bajoras labai vaidendavęsis. Tyrėjai teko girdėti istorijų, kad po mirties jam teko nukirsdinti galvą - tik šis būdas išgelbėjo neramią sielą.
Šalia vieno tvenkinių buvo pastatęs medinį dvarelį. Į meilužių namelį traukdavęs dvarininkas žmonos gal ir būtų neieškojęs, jei ne senas jo mokslo draugas, dvare dirbęs ekonomu. Šis primygtinai ėmėsi piršliauti jau 64 metų sulaukusiam turtuoliui. Nužiūrėjo 45 metais jaunesnę merginą.
„Šis bajoras ilgai buvo viengungis. Sulaukęs apie 50 metų amžiaus iš savo bičiulio Černiauskio jis sulaukė klausimo apie turtą - kam jis jį paliksiąs. Jų pokalbis išaugo į piršlybas, o šios - į vestuves su Marija Volmeryte“, - pasakojo R.
Surengus vestuves netrūko apkalbų. Vestuvės taip pat neapsiėjo be nuotykių. Vos išklausęs sveikinimus, jaunikis iš puotos dingo. Tačiau vėl ekonomo įkalbėtas gražiausia karieta grįžo į vestuvių puotą ir į namus parsivežė savo jaunąją žmoną. Jie vaikų nesulaukė, bet kartu nugyveno iki pat J. Kai dvarininkas mirė, jo karstą žmonės lydėjo iš Fredos į Garliavos bažnyčią, visą kelią pasišviesdami smalinėmis žvakėmis.
Dvaras Po J. Godlevskio Mirties
1867 m. dvarą paveldėjo Kazimieras Godlevskis, amžiaus pabaigoje - Stanislovas Govronskis (J. Godlevskio vaikaitis?). Apie 1880 m. Fredos dvarui priklausė 3 palivarkai (Aukštosios Fredos, Žemosios Fredos ir Senavos), 52 kaimai, Jiesios malūnas, degtinės bravoras, garinis ir vandens malūnai, milo vėlykla.
Pradėjus statyti Kauno tvirtovę (1883 m.), jos reikalams nusavinta Aukštoji Freda ir dalis Žemosios Fredos. Dvaro rūmuose 1887 m. įsikūrė pirmasis tvirtovės komendantas gen. Oskaras Klemas (palaidotas Fredos kapinaitėse), dvaro sodyba perduota tvirtovės artilerijos valdybai - „artilerijos kiemui“.
Dvaro savininkui St. Govronskiui paliktoje žemėje 1893-1894 m. įkurtas Naujosios Fredos palivarkas, prie dabart. Kalkinės g. pastatyta nauja palivarko sodyba. Iki 1907 m. prie Aukštosios Fredos dvaro sodybos pastatyta stačiatikių cerkvė, eilė tvirtovės pastatų, visame rajone išvedžiotas sudėtingas ir tankus tvirtovės geležinkelio ir kelių tinklas (dalis dabartinių rajono gatvių - buvę tvirtovės keliai).
Dvaro pritaikymas Prezidentūros Reikmėms
Po dvarininko mirties dvaras buvo nusavintas Kauno tvirtovės statybai. Našlė, gavusi kompensaciją, išsikėlė gyventi į Kauną.
Mažai žinomas faktas, jog Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, dvaro rūmuose nuspręsta įrengti Respublikos prezidento rezidenciją. Rūmų remontui patvirtinta 20 tūkst. auksinų sąmata. 1919 m. liepos mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija kreipėsi į vyriausybę (Ministerių kabinetą), prašydama sąmatą padidinti dar 17,5 tūkst. auksinų, kadangi pradėjus remontą paaiškėjo, jog rūmai nukentėję žymiai labiau nei atrodė iš pradžių.
„Aukštosios Fredos dvaro sodybos pritaikymui prezidentūros reikmėms iš pradžių patvirtinta 20 000 auksinų suma, o 1919 m. liepą Ministerių kabineto prašyta dar 17 534 auksinų. Tai buvo per brangu“, - sakė prof. V.
Dvaro Sodybos Raida Ir Pokyčiai
Remiantis LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento duomenimis, galima išskirti tris Aukštosios Fredos dvaro sodybos formavimosi etapus:
- 1797-1883 m. (dvaro laikotarpis): suformuota dvaro sodybos centrinė - reprezentacinė, gyvenamoji ir ūkinė dalys.
- 1883-1915 m. (Kauno tvirtovės laikotarpis): dvaro teritorijoje pastatyta cerkvė, arklidės-tvartas, gyvenamasis namas, rūsys, įkurtos kapinės.
- 1923-1937 m. (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo laikotarpis): dvaro parkas perplanuotas pritaikant jį Botanikos sodo reikmėms, pastatytas oranžerijų kompleksas, parko vartai.
Architektūrinės Savybės
Centrinis charakteringas dviaukštis, monumentalių formų dvaro rūmų pastatas priskiriamas vėlyvajam klasicizmui. Jis pastatytas sodybos centre tarp tvenkinių ir pagrindiniu pietiniu fasadu atsuktas į peizažinio išplanavimo parką.
Mūriniai dvaro rūmai (būdingi vėlyvajam klasicizmui) pagrindiniu, pietiniu, fasadu orientuoti į parką ir tvenkinius, yra dviejų aukštų, stačiakampio plano, su siaurais rizalitais iš galų, prie pagrindinio įėjimo buvo pandusas. Fasadai simetriški, puošniausias - pietinis, jo centre - keturių toskaninių kolonų portikas su trikampiu frontonu ir balkonu. Pastogę juosia sudėtingai profiliuotas karnizas. Visi langai išdėstyti vienodais tarpais. Rūmų cokolis suskaidytas tašytų akmenų rustais. Žemesni rizalitai, manoma, pristatyti vėliau, šiaurinio fasado centre - svetainės rizalitas su plačiomis puošniomis durimis. Svetainė sujungta su erdviu pirmojo aukšto vestibiuliu pietinėje rūmų pusėje. Vertingas istoristinis svetainės interjeras.
Antrame rūmų aukšte buvo miegamieji, cokoliniame aukšte - ūkinės patalpos ir virtuvė. Į rytus nuo rūmų (abipus Ž. E. Žilibero g.) stovi oficina ir kumetynas, šiauriau jų - gyvenamas namas. Į šiaurės vakarus nuo rūmų, atokiau nuo kt. pastatų, stovi gyvenamas namas, netoli jo - dvaro oranžerijos liekanos, prijungtos prie naujų šiltnamių. Greta vienas kito (Vilties g. šiaurinėje pusėje) stovi du kumetynai ir arklidė su ratine. Prie centrinio tvenkinio „GJ“ (rytinėje jo pusėje) stovi du lygiagretūs tvartai, galuose sujungti mūro tvora ir vartais.
Centrinis charakteringas dviaukštis, monumentalių formų dvaro rūmų pastatas priskiriamas vėlyvajam klasicizmui. Jis pastatytas sodybos centre tarp tvenkinių ir pagrindiniu pietiniu fasadu atsuktas į peizažinio išplanavimo parką. Sodyba neturi išryškintos kompozicijos ašies, kurią tradiciškai žymėdavo įvažiavimo alėja. Manoma, kad ji iš dalies galėjo prarasti savo kompozicijos vientisumą, nes ne vieną kartą buvo perstatinėjama ir pritaikoma naujai paskirčiai.
„Taip pat verta kalbėti ir apie labai įdomų pastatėlį saloje. Akivaizdu, kad jis buvo skirtas rekreacijai. Pastato rūsys galėjo būti skirtas maisto produktams ar vynui laikyti. Tokio pobūdžio pastatai yra gana reti Lietuvos architektūroje“, - sakė prof. V.
Kalbėdamas apie pačius dvaro rūmus, prof. V. Levandauskas juos lygino su kitais dviaukščiais - Žeimių, Raguvėlės, Pakruojo, Cirkliškio, Bartkuškio - XIX a. statytais dvarų rūmais.
Dvaro Atgimimas
Daugelis dvaro laikotarpiu susiformavusių sodybos pastatų išliko iki šių dienų. Tarp jų - ir dvaro sodybos oficinos. Pirmojoje atrestauruotoje dvaro oficinoje 2014 m. Baigus restauruoti antrąją dvaro oficiną 2018 m. čia perkelta Botanikos sodo administracija ir darbuotojai. Manoma, kad J. Godlevskio laikais šiame name gyveno kai kurie orkestro muzikantai. Taip pat jame gyveno pirmasis Botanikos sodo direktorius K. Regelis ir antrasis direktorius K.
Atlikus Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų fasadų tvarkybos darbus, atsiskleidė kultūros paveldo objekto išskirtinė ir neabejotina kultūrinė vertė. Paminklinis objektas - Aukštosios Fredos dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Kauno botanikos sodas - tiriamas.
Aukštosios Fredos Dvaras Šiandien
Nuo 1920 m. dvaro teritorijoje veikė Žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla, o 1923 m. čia įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas, kuris iki šiol tvarko ir prižiūri dvaro aplinką. Tai padėjo Fredos dvarui išlikti - kaip ne tik architektūros paminklui, bet ir gyvai edukacinei erdvei.
Šiuo metu rūmų pastatą naudoja Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo administracija. Neseniai baigti Aukštosios Fredos dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1113) rūmų fasadų tvarkybos darbai (restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo).
Šiandien lankytojai dvaro teritorijoje gali ne tik pasivaikščioti tarp senų medžių ir gėlynų, bet ir prisiliesti prie Lietuvos bajorijos pasaulio. Rūmai išsaugoti, nors kai kurios jų dalys laukia kruopštesnės restauracijos.
Fredos dvaras (Kaunas)
tags: #aukstosios #fredos #dvaro #sodyba