Tomą Cruise‘ą (tikroji pavardė Thomas Cruise‘as Mapotheris ketvirtasis) įprasta vadinti ryškiausia žvaigžde, įsižiebusia Holivudo padangėje praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Jis seniai priklauso tai ne itin gausiai aktorių grupei, kurių pavardė titruose garantuoja gerą pramogą ir milžiniškas filmo pajamas. Jaunatviškas žavesys, kerinti šypsena, tarsi dantų pastos reklamoje spindintys dantys sužavėjo milijonus žmonių visame pasaulyje, ir pačiam aktoriui dar jo karjeros pradžioje pelnė naujojo Cary Granto reputaciją. Geriausi Tomo Cruise‘o vaidmenys anksti suformavo ir jo kinematografinį įvaizdį.
Dažniausiai aktorius vaidina atkaklius, tikrą draugystę mokančius vertinti ir savo tikslą siekiančius vyrukus, kuriems darbas yra gyvenimo prasmė. Skurde gyvenęs Tomas svajojo tapti kunigu ir būdamas septyniolikos jis net įstojo į pranciškonų seminariją. Aktorius prisimena, kad tuo metu šeima gyveno taip skurdžiai, kad per vienas Kalėdas „kūrė eilėraščius, kad galėtų juos vienas kitam padovanoti“.
Norėdamas pelnyti bendraamžių pripažinimą, jaunuolis pradėjo sportuoti ir paeiliui išbandė daugelį šakų - futbolą, ledo ritulį, imtynes, slides ir tenisą. Patyręs traumą viename imtynių turnyre nenuorama Tomas metėsi į kitas „užklasinės veiklos“ sritis. Kine debiutavo 1981 -aisiais italų režisieriaus Franko Zeffirellio romantinėje melodramoje „Begalinė meilė“ (Endless Love). Tai buvo nedidelis epizodas.
Tomas Cruise'as
Žvaigždės gimimas: „Asai“ (Top Gun)
Tikra žvaigžde ir paauglių idealu Tomą Cruise‘ą padarė vaidmuo režisieriaus Tony Scotto filme „Asai“ (Top Gun, 1986), kuriame aktorius suvaidino šaunų naikintuvo pilotą leitenantą Pitą „Maveriką“ Mičelą, tikrą padangių asą. Paaugliams svaigo galva, žiūrint kvapą gniaužiančius „plieninių paukščių“ pasiskraidymus, o panelėms patiko graži meilės istorija, susiejusi pramuštgalvį lakūną ir skraidymo mokyklos dėstytoją rimtuolę astrofizikę Šarlotą. Filmas greitai surinko 200 milijonų dolerių.
Nors Tomas Cruise‘as, kaip ir kitos jo rangą pasiekusios kino žvaigždės, neišvengiamai pakliūva į vieno tipažo pinkles, aktorius praktikuoja vadinamąjį „švytuoklės principą“: atidavęs duoklę tradiciniams veiksmo filmams su šaudymais ir gaudymais jis būtinai suvaidina kokiame nors nebanaliame filme, kuris didelio pelno neatneša, bet leidžia pademonstruoti visai kitas savybes arba padirbėti su pripažintais meistrais.
Filmai, kuriuose atsiskleidė aktoriaus talentas
Tokie buvo filmai „Pinigų spalva“ (The Color of Money, 1986, rež. Martinas Scorsese‘), „Lietaus žmogus“ (Rainman, 1988, rež. Barry Levinsonas), „Interviu su vampyru“ (Interview with the Vampire, 1994, rež. Neilas Jordanas), „Magnolija“ (Magnolia, 1999, rež. Paulas Thomas Andersonas), „Plačiai užmerktos akys“ (Eyes Wide Shut, 1999, rež. Stanley Kubrickas).
„Neįmanoma misija“: franšizės sėkmė
Tai jau šeštasis ir kol kas naujausias veiksmo filmas apie amerikiečių slaptąjį agentą Itaną Hantą. Ypatingų atradimų šeštoje „Neįmanomoje misijoje“ nėra, bet franšizės fanams to visai ir nereikia. Svarbu, kad Itanas Hantas ir jo šaunioji komanda, demonstruodama neįtikėtiną narsumą, nežmonišką instinktą, virtuozišką išradingumą (ir, žinoma, kvapą gniaužiančius kompiuterinius sugebėjimus) gelbėtų pasaulį. Nuo kitų „misijų“ naujausia užduotis skiriasi tuo, kad Itanas Hantas jos vos nesužlugdo, todėl pirmąjį kėlinį laimi teroristai.
Kad skirtumas piktadarių naudai dar labiau nepadidėtų, vadovybė skiria Hantui prižiūrėtoją Ogiustą Vokerį (jį vaidinantis Henry Cavillas jau senokai kino komiksų serijoje įkūnijantis Supermeną). Naujojo filmo privalumas - neprognozuojami siužeto posūkiai, kas panašiuose filmuose tikrai yra retenybė. Finalas irgi aiškus - pasaulis paskutinę akimirką išgelbėtas. Galime trumpam atsikvėpti - iki kitos „Neįmanomos misijos“.
1983 m.: Tomas Cruise'as atskleidžia, kaip save drausmina vaidmeniui – www.NBCUniversalArchives.com
Filmas "Įspėjantis pranešimas"
2054 metų Vašingtone pagaliau įveiktas nusikalstamumas. Sunku patikėti, bet jau šeši metai kažkada labiausiai kriminogeniniu laikytame JAV mieste nėra nė vieno rimto prasižengimo. Ir visa tai dėka moderniausios nusikaltimų prevencijos programos. Specialus Teisingumo Departamento elitinis būrys atvyksta į būsimo nusikaltimo vietą prieš jam įvykstant ir izoliuoja nuo visuomenės tuos, kas dar tik planuoja įstatymui nusižengti.
„Plačiai užmerktos akys“: paskutinis Stanley Kubricko filmas
Šį paskutinį savo filmą režisierius Stanley Kubrickas kūrė visiškos konspiracijos sąlygomis. Ilgai buvo aišku tik tai, kad pagrindinius vaidmenis vaidina tada garsi Holivudo pora Tomas Cruise’as ir Nicole Kidman, o siužeto pagrindą sudaro austrų dramaturgo Arthuro Schnitzlerio dar 1926 metais parašyta dekadentiška „Sapnų novelė“ (Traumnovelle). Bet veiksmo vieta - ne XX a. pradžios nuodėmėse skęstančios Vienos aristokratų salonai, o šiuolaikinis Niujorkas.
Čia į milijonieriaus Viktoro Zidlerio (jį suvaidino garsus JAV kino režisierius Sydney‘us Pollackas) surengtą Kalėdų balių pakviesti daktaras Bilas Harfordas (Tomas Cruise’as) ir jo žmona Elis (Nicole Kidman) pradeda visai naują intymaus gyvenimo etapą. Sapnai filme iš tikrųjų užima svarbią vietą. Ypač Bilo žmonos erotiniai sapnai, su kurių turiniu Elis vyrą kartą supažindino filmui vos įsibėgėjus.
Paveiktas tokių žmonos atviravimų Bilas stipriai pasikeičia. Jį vis dažniau ima kamuoti pavydo priepuoliai, vaizduotė piešia nurimti neleidžiančius žmonos „neištikimybės“ vaizdus, o jis pats vis dažniau pakliūva į dviprasmiškas ar net atvirai siurrealistines situacijas. Praktiškai iki siužeto pabaigos veiksmas plėtojamas taip. Tokį pasirinktą metodą, gerai koreliuojantį su žmogiškos prigimties dvilypumu, Stanley Kubrickas pabrėžia ir vizualiniais kontrastais: filme dominuoja dvi pagrindinės spalvos - šilta geltona ir šalčiu alsuojanti tamsiai mėlyna, o kartais (ypač labai dramatiškuose momentuose) jos egzistuoja kartu - viena pirmajame kompozicijos plane, kita antrajame.
Labiausiai intriguojantis sapnas realybėje vaizduojamas antroje filmo pusėje, kurioje svarbų vaidmenį vaidina L. van Beethoveno simfonijos „Fidelijus“ pavadinimas: čia jis yra slaptažodis, leidžiantis įeiti į užmiesčio pilyje esantį uždarą klubą, kuriame trokštantieji realizuoti savo seksualines fantazijas vyrai ir moterys savo veidus slepia po kaukėmis. Tokia konspiracija padeda pikantiškų įspūdžių mėgėjams nesigėdyti aplinkinių. Mistifikacijos elementų filme „Plačiai užmerktos akys“ yra tiek daug, kad sutrikusiam žiūrovui nelengva susigaudyti, kaip šią „sapnų novelę“ reikėtų interpretuoti.
Tiems, kas nemėgsta seanso metu spręsti šaradas ar nori išeiti iš kino salės su aiškiais atsakymais, skirti finaliniai Elės žodžiai Bilui: „Mes turime būti dėkingi už tai, kad sugebėjome pergyventi visus išmėginimus ir visai nesvarbu, ar jie buvo tikri ar tik prisisapnavo. Stanley Kubricko našlė įsitikinus, kad pagrindinė „Plačiai užmerktų akių“ tema yra baimė. Tikriausiai, ne atsitiktinai kai kurie epizodai primena „Švytėjimą“ (yra ir citatų iš kitų režisieriaus filmų). Bet netrūksta ir akivaizdaus siurrealizmo bei somnambuliško nuodėmės žavesio.
„Amerikos sukčius“: kriminalinė komedija
Tomo Cruise‘o suvaidintas šio filmo herojus Baris Sylas kažkuo primena kitą avantiūrinės komedijos personažą - Frenką Ebegneilą, kurį Steveno Spielbergo filme „Pagauk, jei gali“ (2002) suvaidino Leonardo Di Caprio. Būdamas vos penkiolikos metų jis išmoko pilotuoti lėktuvą ir netrukus tapo vienas geriausių aviakompanijos TWA lakūnų devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Vyrukas anksti suprato jo profesijos teikiamas galimybes, todėl pradėjo gabenti kontrabandą iš JAV į Kanadą.
Išaiškėjus šiam kriminaliniam versliukui CŽV agentas Montis Šaferis (Domhnallas Gleeson) pakabina smarkuolį „ant kabliuko“ ir šantažuodamas įtraukia jį į šnipinėjimo veiklą, anuomet vyriausybės nukreiptą prieš Centrinės Amerikos šalyse stiprėjančias komunistų organizacijas. Dabar užuot skraidinęs keleivius Baris ima iš savo lėktuvo fotografuoti sukilėlių stovyklas maištingose respublikose. Netrukus lakūno gabumus pastebėjo ir Medeljino narkotikų kartelio atstovai: narkobaronams su Pablo Escobaru priešakyje kaip tik reikalingas toks specialistas, kuris galėtų į Jungtines valstijas gabenti kokainą ir turėtų patikimą Amerikos slaptųjų tarnybų „stogą“.
Kadras iš filmo "Amerikos sukčius"
Sėdėti ant dviejų kėdžių vienu metu sudėtinga, kaip ir būti, anot klasiko, dviejų ponų tarnu. Svarbūs filmo įvykiai susiję su JAV prezidento Ronaldo Reagano antrosios kadencija metu kilusiu tarptautiniu politiniu skandalu, žinomu kaip „Iran - Contra“ afera. Šis skandalas kilo todėl, kad R. Reagano Nacionalinės saugumo tarybos žmonės norėjo remti dešiniojo sparno Contra maištininkų, sukilusių prieš kairiųjų vyriausybę Nikaragvoje, nors Kongresas išleido įstatymą, draudžiantį tai daryti. Bet prezidentas norėjo išlaisvinti kelis Irano valdžios laikomus amerikiečius įkaitus, o R. Reagano patarėjai ėmė skatinti ir ginklų pardavimą Iranui.
„Valkirija“: pasikėsinimas į Hitlerį
1944-ųjų metų liepos dvidešimtąją dieną pulkininkas grafas Klausas fon Štaufenbergas Rytų Prūsijos miškuose įsikūrusiame fiurerio bunkeryje, kuris buvo pramintas „Vilko irštva“, prieš lemtingą vado susitikimą su aukščiausio rango karininkais po stalu padėjo portfelį su bomba ir pasišalino. Žinia apie sprogimą akimirksniu pasiekė ne tik Berlyną, bet ir Paryžių bei Prahą, kur signalo laukę sąmokslininkų bendrai nusprendė Antrojo pasaulinio karo eigą ryžtingai imti į savo rankas.
Bet šis tarpuvaldis tęsėsi labai neilgai. Dar ir dabar vokiečių istorikai neturi vieningos nuomonės, kaip vertinti liepos dvidešimtosios pasikėsinimą ir jo herojus. Kokių tikslų būtų siekę sąmokslininkai, jei Hitlerį pavyktų sunaikinti? „Mes privalome išgelbėti Vokietiją!“, - sako filme Klausas fon Štaufenbergas. Klausas fon Štaufenbergas ir jo bendrai išdrįso mesti iššūkį drakonui. Istorija neturi tariamosios nuosakos, o faktų kalba nepripažįsta ginčo „kas būtų, jeigu būtų“ galimybių.
„Interviu su vampyru“: gotikinė drama
„Interviu su vampyru“, be abejonės, jau įrašytas į ženklių XX a. kino pasiekimų sąrašus. Visų pirma dėl solidaus literatūrinio pagrindo. Filmas sukurtas pagal dar 1976 m. parašytą Anne Rice romaną. „Interviu su vampyru“ intriguoja nuo pirmųjų kadrų. Tuščiame San Francisko bute žurnalistas Danielis Malojus (Christianas Slateris) kalbina blyškiaveidį jaunuolį, o jis lėtai pasakoja savo gyvenimo istoriją, kurioje persipina aistra ir pamišimas, meilė ir begalinis sielvartas.
Prieš du šimtus metų (!) jis buvo pasiturintis plantatorius Luisas de Pointas Diu Lakas (Bradas Pittas), bet po žmonos ir dukrelės mirties liko vienišas. Abu pagrindiniai filmo vampyrai, kaip ir Coppolos „Draculos“ personažas, yra tragiški herojai. Liūdnasis Brado Pitto herojus, apdovanotas amžina jaunyste, yra prislėgtas tokio prakeikimo.
Oliverio Stone'o filmai
Buvęs Vietnamo karo dalyvis, jis yra (o gal jau reikia sakyti, buvo) ne tik talentingas kino režisierius, bet ir dažnai ryškią pilietinę poziciją užimantis menininkas, sugebantis apibendrinti svarbias JAV gyvenimo problemas. Jo dramos „Būrys“ (1986) ir „Gimęs liepos ketvirtąją“ (1989) grąžino į amerikiečių sąmonę jau pamirštą gėdos jausmą dėl karo Vietname, o daug naujos medžiagos apimanti drama „JFK“ (1991) patvirtino įtarimus, kad nužudytas prezidentas Johnas F. Kennedy 1963-aisiais metais tapo gerai organizuoto mafijozų ir politikų sąmokslo auka.
„Rizikingas verslas“: kelias į pripažinimą
Šiame filme Tomas Cruise‘as suvaidino penktąjį savo karjeros vaidmenį ir tvirtos reputacijos tada dar neturėjo. Filmą kūręs režisierius Paulas Brickmanas pradžioje priešinosi jam siūlomai jauno aktoriaus kandidatūrai, sakydamas, kad Tomas yra „nenormalus psichopatas“. Paulas Brickmanas manė, kad „Rizikingam verslui“ reikia visai kitokio temperamento aktoriaus - švelnaus ir mielo. Juk Džoelis Gudsenas yra septyniolikmetis Čikagos koledžo moksleivis, kuris susiduria su netikėtai iškilusiomis problemomis tada, kai tėvai jį palieka vienui vieną visam ilgam savaitgaliui prabangiuose namuose Čikagoje prie vaizdingo Mičigano ežero.
Netikėtai atsiradus „laisvam plotui“ Džoelis namuose sugalvoja suruošti beprotišką vakarėlį su artimiausiais draugais ir laisvo elgesio mergelėmis. Tačiau tokie malonumai nemažai kainuoja. Todėl iškyla logiškas klausimas - kur gauti pinigų pašėlusioms pramogoms? Gerą verslo planą Džoeliui pasiūlo jo naujoji draugė. Planas paprastas: jeigu yra „laisvas plotas“, tai jame ir reikia išvystyti audringą veiklą. Kokia tai veikla ir kaip šis „rizikingas verslas“ funkcionuoja, neatskleisime. Gal tik užsiminsime, kad labiausiai iš jo laimėjo pats Džoelis. O dar visiems droviems jaunuoliams Tomas Cruise‘as jau po filmo premjeros išdavė svarbią paslaptį: „Jeigu tu nemoki šokti, tau niekada nepavyks susipažinti su merginomis. Nes visoms merginoms patinka šeštadieniais eiti į diskotekas“.
„Tolima šalis“: bendradarbiavimas su Nicole Kidman
1990-aisiais metais gabią jauną aktorę Nicole Kidman pastebėjo Holivudo prodiuseriai ir iš Australijos pasikvietė į Ameriką. Nors pirmas vaidmuo „Griaustinio dienose“ buvo visai nedidelis, debiutas filme su pirmojo ryškumo žvaigžde Tomu Cruise‘u jaunai aktorei tapo dvigubu startu - vienu metų labai sėkmingai prasidėjo jos karjera ir abiejų vedybinis gyvenimas, kuris truko bemaž 11 metų. „Tolima šalis“ jau avansu buvo pavadinta vienu geriausių 1992-ųjų metų blokbasteriu ir svarbiausiu „Betmeno 2“ bei „Mirtino ginklo 3“ konkurentu. Bet filmui pasirodžius ekranuose jis susilaukė ir negatyvios kritikos.
Studijos vadovai liko nepatenkinti tuo, kad 60 mln. Negailestingi buvo ir kai kurie kritikai. Pvz., žurnale „Premiere“ net buvo parašyta: „Tolima šalis“ dar kartą įrodo, kad amerikiečiams geriau nekurti istorinių filmų. Tomai, tu nepakartojamas, bet šis tavo darbas tiesiog siaubingas“. Tomas Cruise‘ anksti suprato, kad išvadas iš pozityvios kritikos visada reikia daryti. Deja, ilgam nutrūko jo bendradarbiavimas su Nicole: abu jie nusifilmuos drauge tik 1999-aisiais Stanley Kubricko erotiniame trileryje „Plačiai užmerktos akys“.
„Firma“: Johno Grishamo bestselerio ekranizacija
Johno Grishamo bestselerio ekranizacijoje į mirtinai pavojingą avantiūrą prieš savo valią įsivelia jaunas ir ambicingas Harvardo absolventas Mičas Makdiras (jį ir vaidina Tomas Cruise’as). Be solidžios algos vaikinui dar siūlomas lengvatinis kreditas būstui ir prašmatnus kabrioletas. Apdairesnis žmogus būtų bent pasiteiravęs, už kokias “gražias akis” jam nuskilo tokia neregėta laimė. Bet Mičas dėl to galvos nekvaršina ir kuo greičiau su žmona atsikrausto iš Bostono į Memfį.
Ir labai greitai sužino, kad jo darbdaviai aptarnauja įtakingas Čikagos mafijos grupuotes ir yra tapę nusikaltėlių įkaitais. Ištrūkti iš mafijos gniaužtų neįmanoma. Visi, kas bandė tai padaryti, žuvo. Buvo nužudytas net privatus detektyvas, kuriam Mičas pabandė perduoti kai kuriuos mafiją kompromituojančius dokumentus. Todėl vaikinui nelieka nieko kito, kaip sutikti su FTB specialistų pasiūlymu veikti kartu ir duoti parodymus teisme.
Kai knygų rinkoje pasirodė Johno Grishamo bestseleris „Firma“, jis amerikiečiams tapo ne tiek dar vienu geru kriminaliniu detektyvu, bet dar ir knyga, kritikuojančią „Japių“ kartos - aktyvių karjeristų - atstovų godumą pinigams. Dar vienas labai ryškus patyrusio Holivudo veterano režisieriaus Sydney’aus Pollacko filmo veikėjas - aktoriaus Gene’o Hackmano personažas Eiveris Tolaras. Geri buvo ir filmo finansiniai rodikliai: per 23 dienas surinkusi 100 mln. dolerių „Firma“ iš pirmos vietos pagal šį rodiklį išstūmė S. Spielbergo „Juros periodo parką“.
„Džeris Magvairas“: komedija su moralu
Tai komedija su moralu apie klestintį sporto agentą, kuris vieną gražią dieną susimąsto apie savo gyvenimo prasmę. Kai vienas Džerio (Tomas Cruise’as) globojamas klientas patenka į ligoninę, jo finansinių reikalų tvarkytojas meta iššūkį negailestingai sistemai, luošinančiai sporto karjeros siekiančius jaunuolius. Tačiau paklausęs sąžinės balso naujasis donkichotas lyg burtų lazdelei mostelėjus netenka visko - pinigų, darbo, draugų.
Pradžioje režisieriaus Cameronas Crowe pagrindinį vaidmenį siūlė tada jau du Oskarus uždirbusiam Tomui Hanksui, bet šis atsisakė, manydamas, kad plačią kino žiūrovų auditoriją nesudomins sportinės tematikos filmas. Kaip ten bebūtų, trenerio Džerio vaidmuo Tomui Cruise’ui tiko ir, svarbiausia - patiko tiek žiūrovams, tiek kritikams, tiek studijos vadovams (vien JAV filmo pajamos perkopė 150 ml. dolerių padalą).
Į naudą filmui išėjo ir tai, kad anuo metu Amerikos socialiniame gyvenime vyko audringos permainos. Ypač jaunimo gyvenime. Trumpinys „Japiai“ (Yuppie, - „Young urban professional” arba dar kitaip “baltoji apykaklė”) išpopuliarėjo po 80-ųjų ir buvo skirtas apibūdinti jaunus geras pajamas turinčius karjeristus. Būtent toks ir buvo Tomo Cruise‘o personažas - žavus, komunikabilus, iniciatyvus, energingas, žinantis, ko nori, ir mokantis užsibrėžto tikslo pasiekti. Argi toks personažas galėjo nesužavėti jaunimo ne tik Amerikoje? Juolab, kad filmo autoriai nešykštėjo kritikos ankstesnių kartų idealams ir gyvenimo būdui.
Filmas „Džeris Magvairas“, žinoma, yra Tomo Cruise‘o benefisas. Bet būtų neteisinga nepaminėti šalia jo žavios blondinės Renée Zellweger. Ji suvaidino jauną našlę Dorotę, dirbančią buhaltere ir auginančią sūnų. Nors anksčiau Renée Zellweger jau vaidino dvylikoje filmų, bet kas juos dabar bepamena. O „Džeris Magvairas“ tapo jai puikiu tramplynu į svaiginančias Holivudo aukštumas. Filmas baigiamas gražiu vieno personažo monologu: „Aš negaliu jus išmokyti, kaip reikia gyventi, nes pats pažinau ir pakilimus, ir nuopuolius.