Automobiliai parduodami iš varžytynių: patarimai ir įžvalgos

Varžytynės ir aukcionai - puikus būdas pigiau įsigyti reikiamo nekilnojamo ar kitokio turto. Dažniausiai e.varžytynių portale parduodamas skolininkų turtas, kad vėliau jų savininkai padengtų susidariusias skolas. Pavyzdžiui, jei bendrovė bankrutuoja ir nesumoka paskirtų mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ar „Sodrai“, tai irgi gali būti priežastis, kada antstoliai pasibels į jūsų duris ir paims turtą parduoti.

Tiesa, aukciono būdu varžytynėse dažnai parduodamas ir valstybinių įstaigų, savivaldybių jau nenaudojamas turtas, tarkime, automobiliai ar nekilnojamojo turto objektai, kompiuterinė technika, baldai.

Norėdami nusipirkti automobilį ar namą, daugelis gyventojų ieško būdų, kaip galėtų sutaupyti arba netgi norimą daiktą nupirkti už mažesnę nei rinkos kaina. Štai portale „evarzytynes.lt“ galima surasti ne vieną skelbimą, kur parduodamų automobilių kainos nė kiek neprimena rinkoje nusistovėjusių kainų.

Taigi, nors pradinė parduodamų automobilių kaina pirkėjus iš tiesų gali sugundyti, tačiau gyventojai turėtų įsidėmėti, kad ne visos transporto priemonės yra geros būklės, t.y. jums papildomai gali tekti susimokėti ne tik už automobilį, bet dar ir jo remontą.

Šiuo metu parduodami automobiliai

Šiuo metu e.varžytynių portale gyventojai gali surasti, kad Policijos departamentas parduoda dyzelinę, 2015 m. pagamintą ir policijos naudotą „Škoda Yeti“ transporto priemonę. Visgi policijos atstovai atkreipia pirkėjų dėmesį, kad daugiau kaip 278 tūkst. kilometrų jau nuvažiavęs automobilis turi defektų - kėbulas pažeistas taškinės korozijos, reikalingas kėbulo dalių ir stabdžių remontas, be to, pastebėtas variklio dalies gedimas.

Nors „Škoda Yeti“ įsigijimo kaina siekė daugiau kaip 20 tūkst. eurų, dabar šio tarnybinio automobilio pradinė pardavimo kaina siekia vos 980 eurų. Paviešintose nuotraukose galima matyti, kad automobilis vis dar nėra perdažytas, t.y. ant jo yra matomi visi su policija susiję lipdukai. Tiesa, gyventojai turėtų nepamiršti, kad nusprendę dalyvauti šiame aukcione, turės susimokėti garantinį mokestį (jis būtų grąžinamas aukciono nelaimėtumėjus). Visgi 50 eurų siekiantis registravimo mokestis pralaimėjimo atveju gyventojams nebūtų grąžinamas atgal.

Gyventojai taip pat turi galimybę įsigyti ir 2017 m. pagamintą policijos „Škoda Superb“ (įsigijimo kaina siekė beveik 36 tūkst. eurų) automobilį. Tiesa, ši transporto priemonė yra nevažiuojanti. Policijos atstovai teigia, kad „Škoda Superb“ automobiliui reikalingas kapitalinis remontas. Šiuo metu policijai priklausančio automobilio pradinė pardavimo kaina aukcione siekia kiek daugiau kaip 4 tūkst. eurų eurų.

Tiesa, aukciono dalyviai, norėdami laimėti šį policijos automobilį, dar papildomai turės susimokėti 414 eurų garantinį įnašą, taip pat 50 eurų registravimo mokestį. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovai gyventojams siūlo įsigyti „Zil 130“ sunkiasvorę transporto priemonę, kurią naudojo ugniagesiai.

„Zil 130“ transport priemonės pradinė pardavimo kaina aukcione siekia kiek daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Aukciono dalyviams papildomai taip pat reikėtų susimokėti 216 eurų siekiantį garantinį įnašą ir 60 eurų dydžio registravimo mokestį. O štai akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ gyventojams siūlo įsigyti ne tik kroviniams vežti pritaikytą transporto priemonę, bet ir nenaudojamus lengvuosius automobilius.

Pavyzdžiui, aukciono dalyviams siūloma įsigyti 2006 m. pagamintą „Honda CRV“ visureigio tipo automobilį. Jo pradinė pardavimo kaina aukcione siekia vos 300 eurų. Tačiau įmonės atstovai atkreipia dėmesį, kad šio automobilio kėbulo konstrukcija yra stipriai paveikta korozijos, taip pat sugedusi sankaba.

„Stipriai girdėti ūžimas tiltų reduktoriuose, prarūdijusi išmetimo sistema. Įsigijimo metai 2006. Gali būti nepilnos komplektacijos“, - aprašyme nurodo bendrovės atstovai. O štai kroviniams vežti pritaikytą transporto priemonę „Renault Master“ (pagaminimo metai 2012 m.) bendrovė „Kelių priežiūra“ parduoda už ne mažiau kaip 700 eurų.

Visgi „Renault“ markės transporto priemonė turi trūkumų. „Įtrūkęs rėmas, nepraeina TA, kompresijos trūkumas, nesikuria. Įsigijimo metai 2012. Gali būti nepilnos komplektacijos“, - teigiama aprašyme. E. varžytynių portale galime rasti ir daugiau transporto priemonių, kurias parduoda nebūtinai valstybinių įstaigų atstovai.

Pavyzdžiui, gyventojams siūloma nusipirkti 2009 m. gamybos „BMW X6“ visureigį, ant kurio yra uždėti ir vardiniai valstybiniai numeriai.

Antrąjį šių metų ketvirtį elektroninių aukcionų ir varžytynių dalyviai tradiciškai pirko įvairų nekilnojamąjį turtą patraukliose šalies vietovėse, bet kartu pastebimai išaugo susidomėjimas įvairia kelių technika bei transporto priemonėmis, skelbia evarzytynes.lt administruojantis Registrų centras.

Antrąjį šių metų ketvirtį buvo paskelbta beveik 2,9 tūkst. naujų e. aukcionų ir varžytynių. Šių metų balandžio-birželio mėnesiais įvyko beveik 1,2 tūkst. e. aukcionų ir varžytynių, o jų metu parduoto turto vertė siekė beveik 21 mln. eurų.

Kaip skelbia Registrų centro analitikai, praėjusį ketvirtį ir toliau aktyviai aukcionus skelbė kitos institucijos, šiuose aukcionuose pastebimas didesnis užsiregistravusių ir aktyvių dalyvių skaičius.

Antstolių skelbtose varžytynėse antrąjį šių metų ketvirtį parduota turto už 7,1 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose - už 4,8 mln. eurų, nemokumo administratorių varžytynėse - už 0,6 mln. eurų, kitų institucijų aukcionuose - už 1,4 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį taip pat įvyko Turto banko organizuoti aukcionai už 6,9 mln. eurų.

Registrų centras pastebi, kad pastarąjį ketvirtį elektroniniuose aukcionuose suaktyvėjo įvairios kelių technikos ir transporto priemonių paklausa. Daugumą šių aukcionų organizavo akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“, aukcionuose pardavusi krautuvus, ekskavatorius, autogreiderius, traktorius, sniego valytuvus, priekabas ir kitas nebenaudojamas transporto priemones.

Kai kurių jų pardavimo kaina kelis kartus viršijo pradinę kainą. Tarp įdomesnių elektroninių aukcionų laimikių šįkart buvo galima rasti alkotesterius - juos aukcione pardavė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, taip pat antstolių varžytynėse parduota Elektrėnuose esančio vandenlenčių parko įranga.

Antrąjį ketvirtį brangiausiai e. varžytynių ir aukcionų portale parduotu objektu tapo antstolio varžytynėse už beveik 995 tūkst. eurų parduoti vaizdingoje Trakų vietoje esantys gyvenamieji namai ir žemės sklypas.

Antroje vietoje atsidūrė Turto banko organizuotame aukcione realizuotos Kauno Laisvės alėjoje esančios administracinės patalpos - už jas aukciono laimėtojai sutiko sumokėti 989 tūkst. eurų.

Trečias brangiausiai parduotas objektas buvo sostinės Nugalėtojų gatvėje esantis individualus gyvenamasis namas su žemės sklypu - už juos antstolės organizuotose varžytynėse pirkėjai sumokės apie 850 tūkst. eurų.

Į brangiausiai parduotų objektų penketuką taip pat pateko už 730 tūkst. eurų Turto banko organizuotame aukcione realizuotos Kauno gatvėje, Vilniuje esančios administracinės patalpos, taip pat už 520 tūkst. eurų naujus savininkus suradęs Vilniaus miesto savivaldybei priklausęs vasarnamis, esantis sostinės Smilgų gatvėje.

Elektroninėse varžytynėse ir aukcionuose turto realizavimo paslaugą Registrų centras teikia nuo 2013 metų. Nuo elektroninės paslaugos sukūrimo įvyko apie 28 tūkst. elektroninių varžytynių ir aukcionų, kuriuose turto parduota už beveik 900 mln. eurų.

Dabar viešų aukcionų dalyviai vienu siūlymu objekto kainos negalės didinti daugiau nei 10 kartų. Esą pastebėta tendencija, kad neva per klaidą įvedama per didelė už turtą siūloma kaina, o aukciono laimėtojas vėliau jį įsigyti atsisako.

Valstybės valdomas Turto bankas 2021 m. „Toks apribojimas buvo sutartas, mat labai dažnai į aukcionus dalyviai prisijungia iš mobiliųjų telefonų, o didindami kainą nurodo per daug nulių. „Valstybei tai papildomai kainuoja ir yra nesąžininga kitų dalyvių atžvilgiu.

Turtą atsisakęs įsigyti asmuo netenka registracijos mokesčio ir 10% pradinės kainos dydžio užstato, negali dalyvauti pakartotiniame aukcione. Šių metų pirmąjį pusmetį per e. varžytynių sistemą parduota turto už beveik 53 mln. Eur. Daugiausia turto - iš viso už po 7,9 mln. Eur - per ketvirtį realizavo antstoliai ir kitos institucijos.

Turto bankas pardavė turto už 5,3 mln. Eur, savivaldybės - už 4,8 mln. Eur, bankroto administratoriai - už 700.000 Eur.

Būsto pardavimai - ne išimtis

Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas.

Kai kuriais atvejais galima susigundyti ir antstolių skelbiamomis varžytynėmis, kuomet parduodamo buto ar žemės sklypo pradine kaina tesiekia vos keletą tūkstančių eurų. Tačiau specialistai įspėja, kad kiekvienas gyventojas privalėtų pasidomėti turto istorija, teisinėmis aplinkybėmis, taip pat paskaičiuoti, ar iš tiesų tai bus naudinga investicija. Netinkamai įvertinus, tektų nusivilti.

Netinkamai įvertinus, tektų nusivilti NT ekspertas Mantas Mikočiūnas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad varžytynės vyksta ne šiaip sau.

„Reikia išsiaiškinti varžytynių priežastį - ar tai yra dėl to, kad yra kažkokie įsiskolinimai ir savininkas nebegali kreditoriams grąžinti pinigų. Jeigu tai yra kažkokie įsiskolinimai, kyla klausimas, ar skola bus padengta ir turto areštas bus panaikintas. Kyla rizikų, kad pirkėjas gali įsivelti į ilgą procesą, o sumokėti pinigai kuriam laikui būtų įšaldomi.

Pirkdami turtą per varžytynes, turi būti suteikiama galimybė jį apžiūrėti. To tikrai nereikėtų vengti, nes pamatyti įsigyjamą turtą realybėje tikrai gali būti naudinga “, - kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, per varžytynes parduodamo turto pradinė kaina iš tiesų gali būti mažesnė už rinkos, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad turto pardavimas vyksta aukciono principu, procesas gali būti nestandartinis.

„Nebūtinai būstas bus parduodamas už tą žemiausią kainą, kuri yra nurodoma skelbime. Vykstant aukcionui, kaina gali padidėti ir netgi pralenkti rinkoje esančias kainas, todėl svarbu įvertinti, kad netektų permokėti“, - sakė M. Mikočiūnas.

Ekspertas pripažįsta, kad kai kuriais atvejais tokiuose aukcionuose galima išties surasti strategiškai gerose vietose esančių NT objektų, kurių rinkoje įprastai nėra. Tačiau, pasak M. Mikočiūno, tokius pastatus įsigyja juridiniai asmenys, galintys investuoti kur kas daugiau pinigų.

„Kartais sumokama ir daugiau negu rinkos kaina vien dėl to, kad toje vietoje nėra pasiūlos. Tačiau aukcionų metu kaina gali padidėti labai smarkiai“, - atkreipė dėmesį NT ekspertas.

Maža kaina gali reikšti teisminius ginčus

Advokatų kontoros „Aliant“ teisininkė Karolina Jonaitienė antrina, kad iš varžytynių įsigyjamas turtas turi būti vertinamas atidžiai. Pašnekovės teigimu, vertėtų išklausyti ir rinkos ekspertų, ar turtas iš tiesų parduodamas už mažesnę nei rinkos kaina.

„Kartais, neįvertinus visų aplinkybių, susidaromas apgaulingas įspūdis, kad turto kaina daug mažesnė nei rinkos, pavyzdžiui, neįvertinama, kokių išlaidų reikės turto remontui, kokia turto sudėtis ir pan. Susižavėjimui iš varžytynių parduodamo turto kainai daug reikšmės turi tai, kad žmogus vertina tik kainą ir nuotraukas, neskaitydamas aprašymo ir neanalizuodamas turto dokumentų“, - kalbėjo K. Jonaitienė.

Tiesa, pašnekovė svarsto, kad jei įsigyti norimo turto kaina iš tiesų daug mažesnė nei rinkos, džiaugtis tuo gali taip pat neilgai.

„Maža turto kaina gali reikšti galimus teisminius ginčus. Nereikia pamiršti, kad skolininkas suinteresuotas, jog turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Jei turto kaina mažesnė nei rinkos, tikėtina, kad skolininkas pradės teisminį procesą, ginčydamas turto kainą ir varžytynių rezultatus“, - gyventojų dėmesį atkreipė ji.

Pasak teisininkės, pirkėjams svarbu ne tik peržvelgti nuotraukas, bet ir įvertinti parduodamo turto dokumentus. „Praktikoje pasitaiko net tokių situacijų, jog pirkėjas, įvertinęs nuotraukas, tikėjosi įsigijęs daugiau kambarių turintį butą, arba būstą su buitine technika ir prabangiais baldais, o, priėmus turtą, sužino, kad jis buvo pardavinėjamas be „nieko“.

Tad, išsamiai nevertinant perkamo turto, visada yra rizika, kad įsigytas turtas neatitiks poreikių ir lūkesčių bei sutaupyti, kaip tikėtasi, nepavyks“, - paaiškino K. Jonaitienė.

K. Jonaitienė primena, kad jeigu butas ar namas yra nuperkamas, tačiau jis buvo išnuomotas ar suteiktas naudotis panaudos teise, vėliau gali kilti ir tam tikrų keblumų dėl patalpų atlaisvinimo. Tad tai gali reikšti, kad dėl tokių sutarčių naujam savininkui tektų pradėti teisinius procesus, kurie leistų iškeldinti gyventojus.

Skolininkai kiša pagalius į ratus

Be to, nauji būsto pirkėjai, teisininkės pastebėjimu, nėra apsaugomi ir nuo galimo prieš tai buvusio būsto savininko pykčio, nors skolininkas ir neturėtų pagrindo reikšti pretenzijų jo turtą įsigijusiam pirkėjui.

„Iš varžytynių turtas parduodamas prieš žmogaus valią, kas lemia skolininko pyktį. Tokiais atvejais pastebima, kad skolininkai siekia apsunkinti turto pardavimą iš varžytinių, skundžia visus su tuo susijusius procesus ir veiksmus.

Tad, jei yra galimybė, rekomenduotina pasikalbėti su skolininku prieš tokio turto įsigijimą ir sužinoti jo ketinimus nenorint įklimpti varžytinių procese. <...> Skolininkai dažnai skundžia varžytynių rezultatus teismui prašydami pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu vienu ar kitu pagrindu. Pradėtas teisminis procesas reiškia, kad įsigijęs turtą asmuo gali ilgus metus bylinėtis, tuo metu turtu disponuoti negalės“, - vardijo K. Jonaitienė.

Atkreipiamas dėmesys, kad teismas gali pripažinti pardavimą iš varžytynių ir negaliojančiu, jei yra nustatomas pažeidimas: turtas parduotas anksčiau, nei buvo skelbiamas pardavimo laikas; parduotas skolininkui nepriklausantis turtas; turtas parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta ir kt.

K. Jonaitienė sako, kad praktikoje neretai skolininkai varžytynių rezultatus skundžia dėl per mažos turto kainos.

„Jei turtas varžytynėse iš tiesų parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais. Tokiu atveju varžytynių rezultatai naikinami, sumokėta kaina grąžinama pirkėjui ir varžytynės skelbiamos iš naujo. Nustatydamas, ar turto pardavimo kaina yra mažesnė, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei“, - paaiškino teisininkė.

Skolininkai, pasak pašnekovės, dažniausiai skundžia pardavimo iš varžytynių rezultatus vadovaujantis emocijomis, liedami pykti ir norėdami pakenkti naujam įsigyto turto savininkui.

„Nepagrįstus skolininkų skundus teismai atmeta, tačiau ir tai ne visada juos verčia sustoti. Kartais, nenuleisdami rankų, skolininkai bando pradėti inicijuoti ir naujus teisminius procesus. Be jokios abejonės, teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, varžytynių rezultatus naikina tik nustatęs įstatymo pažeidimus.

Vertinant, kad skolininkai skundus dėl varžytynių rezultatų teikia emocionaliai, nesant įstatymo pagrindų varžytynių rezultatus naikinti, tokio pobūdžio bylos baigiasi nesėkmingai skolininkų atžvilgiu“, - sakė K. Jonaitienė.

Gyventojams taip pat primenama, kad jeigu yra norima įsigyti turtą iš varžytynių, svarbu paskaičiuoti, kiek gi gali prireikti pinigų remontui ar statybos baigtumui įregistruoti.

Kaip vyksta varžytynės?

Šiuo metu varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Gali dalyvauti asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą.

Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 7 tūkst. litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 tūkst. litų.

Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 % rinkos kainos, antrosiose varžytynėse - 60 % rinkos kainos.

Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 % pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas.

Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale „E-varžytynės“.

Atsižvelgiant į parduodamo turto vertę, pirmasis kainos padidinimas varžytynėse turi sudaryti ne mažiau kaip 5 %, 4 % arba 3 % pradinės pardavimo kainos. Paskui kiekvienas varžytynių dalyvis gali didinti kainą neribotą skaičių kartų.

Per 3 darbo dienas sumokėjus visą turto kainą antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą. Kai pirkėjas šį aktą pasirašo, jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą.

Svarbu įsidėmėti: Dalyvaujant varžytynėse ir aukcionuose ne tik sutaupysite, tačiau neprašausite ir kokybės požiūriu - juose tikrai galima rasti nedaug naudoto ar net visai naujo turto. Reikėtų įsidėmėti ir tai, kad įprastai aukcionuose dalyvauja bent keli asmenys, todėl pradinė pardavimo kaina gali išaugti ir netgi pralenkti rinkoje esančias kainas.

Žingsniai prieš perkant turtą varžytynėse:

tags: #automobiliai #parduodami #is #varzytiniu