Kas Yra Kilnojamasis ir Nekilnojamasis Turtas: Esminiai Skirtumai ir Ypatybės

Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra pagrindinės materialaus turto rūšys, formuojančios žmogaus turtinį pagrindą, vaidinantį svarbų vaidmenį 21 amžiaus ekonomikoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, kokios jo rūšys, kam reikalingas jo vertinimas ir kuo jis skiriasi. Taip pat panagrinėsime, kaip šis turtas apmokestinamas Lietuvoje.

Kas Yra Nekilnojamasis Turtas?

Nekilnojamasis turtas (NT) - tai daiktai, kurie yra susi­ję su žeme ir negali būti perkelti nepažeidžiant jų esmės. Tai viskas, kas yra neatsiejamai susiję su gruntu: pastatai, statiniai, infrastruktūra, tam tikros žemės dalys ar net požeminiai įrenginiai. Paprastai tariant, jei daiktą galima perkelti iš vienos vietos į kitą nesunaikinant jo konstrukcijos - jis kilnojamasis. Nekilnojamasis turtas pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai, tokie kaip pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kita, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų naudojimo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų ekonominės vertės.

Nekilnojamuoju turtu laikoma:

• Žemės sklypai
• Įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.)
• Visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme
• Gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos
• Kitas funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos
• Įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.

Nekilnojamojo Turto Rūšys

Nekilnojamasis turtas skirstomas į kelias pagrindines rūšis pagal jo paskirtį ir naudojimo pobūdį:

• Gyvenamasis turtas: Tai viena labiausiai paplitusių NT kategorijų. Jai priskiriami namai, butai, kotedžai, sodybos ir kiti objektai, skirti žmogaus gyvenimui. Turtas gali būti tiek individualios, tiek daugiabučio formos.
• Komercinis turtas: Šiai kategorijai priklauso biurai, parduotuvės, restoranai, sandėliai, viešbučiai ir kiti objektai, skirti verslo veiklai vykdyti.
• Pramoniniai objektai: Tai gamyklos, cechai, sandėliai, techniniai pastatai, kurie naudojami gamybai, logistikai ar kitoms ūkinėms funkcijoms.
• Žemės ūkio paskirties žemė: Tai žemės plotai, skirti žemės ūkio veiklai - pasėliams, ganykloms, miškams ar sodams.
• Specialios paskirties turtas: Tai turtas, kuris netelpa į tradicines kategorijas: mokyklos, ligoninės, kultūros centrai, maldos namai, sporto kompleksai.

Kas Yra Kilnojamasis Turtas?

Kilnojamasis turtas - tai materialūs daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkeliami nepakeičiant jų paskirties ir iš esmės nesumažinant vertės. Tai turtas (daiktas), kuris nepakeičiant paskirties gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, o turto vertė iš esmės lieka nepakitusi, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Privatūs asmenys kilnojamąjį turtą naudoja asmeniniame ūkyje, savo ir šeimos buitiniams ir kultūriniams poreikiams. Įmonės, įstaigos kilnojamasis turtas tiesiogiai susijęs su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu.

Pagrindiniai Kilnojamojo Turto Bruožai

• Mobilumas: Gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą.
• Paskirties išsaugojimas: Perkėlus, turto paskirtis išlieka ta pati.
• Vertės išsaugojimas: Perkėlimas iš esmės nesumažina turto vertės.

Kilnojamojo Turto Rūšys

Priklausomai nuo savybių ir pobūdžio, kilnojamasis turtas gali būti skirstomas į įvairias kategorijas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia tokį skirstymą:

• Transporto priemonės (automobiliai)
• Žemės ūkio technika
• Pramoninės mašinos, staklės, mechanizmai, prietaisai, įrankiai
• Parduotuvių įranga, baldai, aparatūra, biuro technika
• Gatava produkcija, prekių atsargos
• Buitinė technika
• Gyvuliai ir kita

Taip pat, kilnojamuoju turtu gali būti:

• siūlų gamybos įranga
• mėsos apdirbimo įranga
• gyvūnai
• spaustuvių įranga
• poliakalės pastoliai
• sienų ir perdangų klojiniai
• vandens ir sniego slydimo įrangos kompleksas
• daug kitokio kilnojamojo turto.

Registruotinas Kilnojamasis Turtas

Yra kilnojamojo turto kategorija, kurią būtina registruoti. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami:

• Automobiliai
• Žemės ūkio technika
• Šaunamieji ginklai

Svarbu pažymėti, kad kai kuriais atvejais sunku atskirti kilnojamąjį turtą nuo nekilnojamojo. Pavyzdžiui, miškas yra nekilnojamasis turtas, o miško paruošos, derlius (tiek nenuimtas, tiek nuimtas) - kilnojamasis turtas.

Skirtumai Tarp Nekilnojamojo ir Kilnojamojo Turto

Esminis skirtumas tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra jo mobilumas. Nekilnojamasis turtas yra fiksuotas ir negali būti perkeltas, o kilnojamasis turtas gali būti lengvai transportuojamas.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius skirtumus:

Kilnojamojo Turto Vertinimas

Kilnojamojo turto vertinimas - tai turto, kurį galima perkelti ar gabenti, nesumažinant turto vertės, pavyzdžiui, baldų, transporto priemonių, mašinų ir įrangos, vertės nustatymo procesas.

Kilnojamojo turto vertinimas gali būti reikalingas šiais atvejais:

• Pirkimo-pardavimo sandorių metu
• Kai kilnojamuoju turtu, kaip nepiniginiu įnašu, didinamas įstatinis kapitalas
• Kai turtas yra įkeičiamas ar lizinguojamas
• Vykdant teismų nutartis
• Turto savininko(-ų) iniciatyva
• Apmokestinimo tikslu
• Deklaruojant turtą
• Apdraudžiant turtą
• Nuomojant ar kitaip perleidžiant turtą
• Kai turtas perduodamas, dovanojamas, paveldimas
• Rengiant finansines ataskaitas
• Kitais tikslais

Tikslus kilnojamojo turto vertinimas suteikia galimybę disponuoti kilnojamuoju turtu saugiai, legaliai ir operatyviai, padeda greičiau ir efektyviau parduoti, įkeisti ar pasirašyti sutartį dėl lizingo.

Kaip Vyksta Kilnojamojo Turto Vertinimas?

Atliekant šios kategorijos turto vertinimą, laikomasi griežtų standartizuotų protokolų. Darbus atliekant patyrusiam vertintojui, šis procesas būna gana greitas ir nekomplikuotas.

• Apžiūra: Kilnojamasis turtas apžiūrimas, nufotografuojamas ir identifikuojamas remiantis užsakovo pateiktais nuosavybės dokumentais.
• Analizė: Vykdoma turto rinkos analizė, atliekami skaičiavimai.
• Ataskaita: Parengiama kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje aprašomas turtas ir argumentuotai nurodoma jo vertė.

Vertinimo Metodai

Kilnojamasis turtas paprastai vertinamas vienu ar keliais iš šių metodų:

• Lyginamuoju: Lyginimas su analogiškais ar panašiais į vertinamą turto objektais, kurio kaina yra žinoma.
• Išlaidų (kaštų): Remiantis ekonominiu principu, kad pirkėjas nemokės daugiau nei kainuoja įsigyti ar pasigaminti tokį patį turtą.
• Pajamų: Pagrįstas tikėtinomis pajamomis, gautomis iš turto per jo naudingo tarnavimo laiką. Šis metodas rečiausiai taikomas kilnojamojo turto vertei nustatyti.

Veiksniai, Turintys Įtakos Kilnojamojo Turto Vertei

Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kai kurie bendri veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, yra jo amžius, būklė, retumas, istorinė reikšmė, kilmė, kokybė ir paklausa rinkoje.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Rinkos vertė: Suma, už kurią turtas galėtų būti perleidžiamas tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo.
• Likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė: Suma, kurią tikimasi gauti pardavus turtą atskiromis dalimis priverstinio sandorio atveju.
• Nusidėvėjimas: Laipsniškas turto naudingumo mažėjimas laikui bėgant.
• Pasiūla ir paklausa: Didelė paklausa ir ribota pasiūla didina turto vertę.

Norint maksimaliai padidinti arba išlaikyti kiek įmanoma didesnę savo kilnojamojo turto vertę, reikėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad jis būtų gerai prižiūrimas, reguliariai, kaip numatyta gamintojo, atlikti apžiūrą, techninį aptarnavimą ar einamąjį remontą.

Nekilnojamojo Turto Vertinimas Lietuvoje

Nekilnojamajam turtui taikoma specialaus vertinimo procedūra - nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas rinkos vertės pagrindu siekiant sužinoti rinkos kainą, už kurią nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną, taip pat gali būti vertinamas remiantis žinybiniais instituciniais (ne rinkos) metodais, pavyzdžiui, vertė nustatinėjama atliekant buhalterinę apskaitą, kadastrinį vertinimą, deklaruojant ar apmokestinant turtą ir kita.

Nekilnojamojo turto vertė nustatoma taikant lyginamosios (pardavimo kainos analogų), atkuriamosios (išlaidų, būtinų atkurti nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimas), naudojimo pajamų (vertė nustatoma kapitalizuojant iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas) ir ypatingosios (taikomas unikalioms meno ar istorijos vertybėms) vertės metodą.

Nekilnojamasis turtas dažniausiai vertinamas, kai jis parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas, apdraudžiamas, apmokestinamas, įkeičiamas, išnuomojamas, pripažįstamas bešeimininkiu ir kita.

Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas remiantis sutartimis ar įmonės (įstaigos, organizacijos), kurios vidaus reikmėms ir tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turto vertinimas, pavedimu.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2012) turto vertinimo subjektais laikomi užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos.

Užsakovai gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, norintys žinoti nekilnojamojo turto vertę.

Nekilnojamojo turto vertintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą (kvalifikacijos atestatą) ir besiverčiantis nekilnojamojo turto vertinimo veikla.

Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto apmokestinimą, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Automobilio Pardavimas ir PVM

Parduodant automobilį reikės skaičiuoti PVM, net jeigu jis nudėvėtas iki 1 Eur vertės. Parduodant lengvąjį automobilį, kuris laikomas krovininiu skaičiuojamas pardavimo PVM.

Jeigu automobilio pirkimo PVM neatskaitomas pagal PVMĮ 62 str. 2 d., lengvųjų automobilių PVM atskaita ribojama. Kai įmonė pirko N1 kategorijos automobilį, ji atskaitė pirkimo PVM.

Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu.

Naudotų Automobilių Rinka Lietuvoje

Lietuvos naudotų automobilių rinka siunčia prieštaringus signalus. Nors naujai įvežamų automobilių srautas sumažėjo, sandorių šalies viduje skaičius pastebimai išaugo. Tai rodo, kad lietuviai rečiau dairosi automobilių užsienyje, tačiau kur kas aktyviau perparduoda jau Lietuvoje esančias, dažnai dar senesnes, transporto priemones.

Naujausi „AutoTyrimų“ duomenys rodo, kad rugsėjį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 13 812 naudotų lengvųjų automobilių - 3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pirkėjų skonis išlieka itin konservatyvus: importo karaliais išlieka BMW, „Volkswagen“ ir „Audi“.

Vidutinis įvežto automobilio amžius siekė 10,2 metų. Sandorių šalies viduje rinkoje užfiksuotas 6,1 proc. augimas, atlikta daugiau nei 19 000 savininkų keitimo operacijų. Šiame segmente populiariausių markių trejetuke įsiterpė „Toyota“, o vidutinis perparduoto automobilio amžius - siekiantis 14,1 metų.

Patarimai perkant naudotą automobilį

Naudoto automobilio kaina - visada yra opi problema tiek pardavėjui, tiek pirkėjui. Įvertinti naudoto automobilio vertę dažnai gali būti sudėtinga, todėl pirkėjams kyla daugybė klausimų. Auto iš JAV yra parduodami daugybėje aukcionų, čia galima rasti ne vieną panašų to paties modelio pasiūlymą už gana skirtingą kainą.

Jei dvejojate, visada pasitarkite su profesionalais. Dažnai daugybė smulkmenų yra nepastebimi pirkėjui, kuris ieško automobilio sau, tačiau profesionalai pastebi viską.

Nepamirškite, kad mažesnė už vidutinę rinkos kainą (lyginant to paties modelio ir panašių ar tapačių techninių parametrų automobilius) yra aiškus indikatorius, kad automobilio pardavėjas nutyli kažką svarbaus.

tags: #automobilis #kilnojamas #ar #nekilnojamas #daiktas