Socialinė globos namuose gyvenančių žmonių integracija į visuomenę yra siekiamybė. Šių namų gyventojams svarbu, kad jų pastangos kurtų gražesnę, švaresnę, jaukesnę aplinką, tiestų tiltus į visuomenę. Kad ji priimtų ir vertintų šiuos ypatingus žmones, kad bendradarbiautų ir veiktų kartu.
Ilgą laiką buvo manoma, jog reikia daug ką daryti už šiuos žmones. Laimė, požiūris pasikeitė: daroma kartu, mokoma, ugdoma. Vietoj globojančios rankos - ugdomas savarankiškumas. Ir pastangos ugdyti jį duoda puikių rezultatų. Žmonės juda, keičia aplinką, įgyja reikiamų žinių, įgūdžių.
Socialinio darbuotojo veikla dirbant su protine negalia turinčiais asmenimis yra labai svarbi. Kiekvienas žmogus yra vertingas, kad ir kas jis yra, kad ir koks jis yra, kad ir ką jis sugeba. Pats žmogaus gyvenimas jau savaime yra vertingas ir prasmingas. Visi žmonės turi vienodą teisę į žmogaus vertą egzistavimą. Visuomenė privalo sudaryti tokias pat sąlygas visiems savo nariams. Žmogus turi teisę gyventi, neatsižvelgiant į amžių, negalę, visuomeninę padėtį.
Visiems žmonėms, tame tarpe ir žmonėms su negalia, svarbi yra nuolatinė ir reguliari veikla. Veikla žmogui reikalinga kaip duona, nes ji suteikia gyvenimui turinį ir prasmę. Užimtumą galima apibūdinti kaip įdomų ir ilgalaikį užsiėmimą. Tai gali būti tiek darbinė, tiek nedarbinė veikla.
Žmonių rengimas gyvenimui, užimtumas, savęs vertinimas yra aktuali tema. Pastaruoju metu visuomenės humanistinių nuostatų ir demokratinių vertybių plėtra verčia išsamiau domėtis stacionariose globos įstaigose gyvenančių neįgalių žmonių poreikiais ir užimtumo galimybėmis tenkinant tuos poreikius. Kad pensionato gyventojai jaustųsi pilnaverčiais mūsų visuomenės nariais, kad jų žemesniojo lygmens (fiziologiniai, saugumo, socialiniai) bei aukštesniojo lygmens (saviraiškos, pagarbos) poreikiai kiek įmanoma būtų patenkinami, neįgalųjį reikia įtraukti į prasmingą veiklą. Svarbu išsiaiškinti, kokios galimybės yra organizuoti kuo įvairesnę užimtumo veiklą, kad proto negalės asmenys galėtų pasirinkti priimtiniausią.
Neįgalaus žmogaus buvimas visuomenėje, dėl daugybės psichologinių ir socialinių kliūčių šiandien išlieka itin aktualus. Neįgalūs asmenys, prarasdami įprastą socialinį statusą, neįgauna kito, visuomeniškai stabilaus ir pripažinto.
Anot J. Ruškaus (2002), socialinio atstūmimo priežastis yra ne pati negalė, o socialinis asmens statusas ir visuomenės požiūris į žmogų. A. Germanavičius (2008) pažymi, jog proto negalės asmenis ir jų artimuosius visuomenė yra linkusi stigmatizuoti, dažnai pažeidžiamos jų teisės. O stigmatizacija sukelia ekonominę naštą, dėl jos vengiama kreiptis pagalbos, dėl to dažnėja komplikacijos.
I. Leliūgienė (2002) teigia, kad užimtumas globos įstaigoje organizuojamas ir yra skirtas prarastų darbo ir bendravimo sugebėjimų atnaujinimui arba jų formavimui, bei aktyvaus gyvenimo palaikymui ir formavimui. Mokslininkė (2003) teigia, kad socialinę ir protinę žmogaus sveikatą stiprina tinkami tarpasmeniniai santykiai. Būti suvoktam kitų - galimybė geriau suvokti save.
Projektas „2000 žingsnelių sveikatos ir tvarumo link“
Skemų socialinės globos namų projektas „2000 žingsnelių sveikatos ir tvarumo link“ sujungė tris Lietuvos regionus: Aukštaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją. Jo metu 19 įstaigų bei bendruomenių, apie tūkstantį žmonių nužingsniavo beveik 3 mln. žingsnelių, pririnko beveik 42 konteinerius įvairiausių šiukšlių, kurių bendra masė - 3,79 tonos. Pats projektas „2000 žingsnelių sveikatos ir tvarumo link“ truko šešias savaites. Jo esmė, atrodytų, paprasta, tačiau labai svarbi: kiekvienas dalyvis stengiasi kasdien nueiti per 2000 žingsnelių. Kartu rinkdamas iš pakelių, pamiškių, pievų šiukšles.
Pernai, pirmaisiais projekto metais dalyvavo tik Skemų socialinės globos namų bendruomenė, o šiemet sugalvota pasikviesti bendraminčių. Projekto iniciatorė ir koordinatorė, įstaigos socialinė darbuotoja Vaida Žemaitienė atviravo, kad tokio entuziazmo nesitikėjo. „Manėme, kad tiesiog iš mandagumo prisijungs vieni ar kiti globos namai, bendruomenės. O prisijungė net 19-ka dalyvių“, - pasakojo ji.
Žingsnius skaičiavo ir gamtą švarino: Aukštelkės, Prūdiškių, Leliūnų (Anykščių r.), Kalvarijos, Veisiejų, Zarasų, Strėvininkų, Nijolės Genytės socialinės globos namų bendruomenės, ir, žinoma, patys skemiškiai bei Grupinių gyvenimo namų Sėlių ir Kęstučio g. žmonės. „Mes gyvenome tuo: kasdieną žingsniavome patys, rinkome kitų dalyvių atsiųstus vaizdo įrašus, nuotraukas“, - pasakojo projekto iniciatorė ir koordinatorė, Skemų socialinės globos namų socialinė darbuotoja Vaida Žemaitienė. Projekto dalyviai, rodos, nė nepastebėjo, kaip žiemišką peizažą keitė pavasaris. Šiemetinio projekto startas - kovo 13-ąją, o pabaigtuvės - balandžio 24-ąją. Tačiau rengtis jam pradėta gerokai anksčiau.
Jau pernykščio projekto, kuriame dalyvavo tik Skemų socialinės globos namų gyventojai, metu išmokta daug. Pirmiausia - ištiesti pagalbos ranką draugui. Judėjimo negalia netapo kliūtimi keliauti sveikatos ir tvarumo link: neįgaliojo vežimėliuose sėdintys žmonės projekte dalyvavo su stipresniais bičiuliais. Ir šiemet sveikesnieji tiesė pagalbos ranką silpnesniems. Jau pernai mokytasi rūšiuoti šiukšles. Ir šios žinios nuolatos atnaujinamos. Atrodytų, tai nėra taip sudėtinga. Ar tikrai? Juk pakelėse, pamiškėse randama gausybė įvairiausių šiukšlių: nuo senų padangų, maisto pakuočių iki nuorūkų.
Skemų socialinės globos namų bendruomenė puikiai žino, kad, pavyzdžiui, šventę puošęs balionėlis keliaus į du konteinerius: jo plastikinis kotelis - į plastmasės atliekų, o pats balionėlis - į bendrųjų buitinių atliekų konteinerį. Ir 41,6 konteinerio surinktų šiukšlių - irgi ne galutiniai šių metų projekto rezultatai. Mat į juos nepateko dalis miškuose, pakelėse rastų šiukšlių: padangos, metalinės automobilių detalės.
Atliekų rūšiavimas - svarbi savarankiškumo dalis
Ne mažiau svarbūs ir kiti įgūdžiai. Projekto dalyviai jau antrus metus ryškiai matomi dėl spalvingos atributikos: specialių marškinėlių, kepuraičių, ženklelių, lipdukų. Tačiau niekas nepasikliovė nuostata, kad jei vairuotojai mato, vadinasi, apvažiuos: laikytis kelių eismo taisyklių - labai svarbu.
Šiame projekte pritaikytos ir kito Skemų socialinės globos namuose, socialinės darbuotojos Vaidos Žemaitienės vadovaujamame skyriuje, įgyvendinamo projekto, skirto pažinti duonos kelią nuo rugio grūdo link kvapnios riekės, patirtys.
Šiemetiniai rezultatai džiugina: kelių kilometrų spinduliu apie Skemų socialinės globos namus vargiai berastum šiukšlę. O jei kas ir numeta, tai ji ilgiau neužsibūna. Žingsniavimo entuziastai išvalė jau ir kelio Rokiškis - Skemai nemenką dalį pakelių. Neliko be švarintojų dėmesio ir Obeliai - Rokiškis kelias: ir čia pakelėse, miškeliuose išrinktos šiukšlės.
„Užregistravome projektą į respublikinę akciją „Darom“. Kiek matėme žemėlapyje, Rokiškio rajone esame bene aktyviausi švarintojai“, - sakė G. Projekto partneriai tvarkė ir Žiobiškio, Obelių apylinkes, Rokiškio rajono ligoninės teritoriją.
Kiekviena bendruomenė ne tik mynė žingsnelius bei rinko šiukšles, bet kasdien siuntė nuotraukas, vaizdo siužetus apie nueitus kilometrus, nuveiktus darbus. Ši bendrystė liks ne tik žygiavusiųjų atmintyje, bet ir jų bendruomenių dienoraščiuose, albumuose. Projekto koordinatorė V. Žemaitienė mano, kad ateityje iš šių siužetų, nuotraukų gims filmas. Kuriant jo kadrus įgyta ir filmavimo, ir fotografavimo, ir montavimo patirties. Atsiųstos nuotraukos žavi įdomiais kadrais ir siužetais.
Projektas įgauna pagreitį, ir jau net neabejojama, kad ir kitąmet įstaigos, bendruomenės žingsniuos „2000 žingsnelių sveikatos ir tvarumo link“. Galbūt bus pagerintas šiandieninis rezultatas - 2356,93 km (tai reiškia, kad dalyviai pėsčiomis apėjo Lietuvos kontūrą ir dar nužingsniavo nuo Skemų iki Klaipėdos ir nuo Skemų iki Kalvarijos). Tikimasi, kad kitąmet prisijungs dar daugiau bendruomenių, įstaigų. Galbūt įsitrauks visi Lietuvos regionai.
Svarbiausia, kaip linkėjo viena projekto sumanytojų - individualiosios priežiūros darbuotoja Aušra Pitrėnienė, kad augtų visuomenės sąmoningumas: pakelėse ir palaukėse nebeliktų šiukšlių.
Protinė negalia: apibrėžimas ir laipsniai
Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas (atsilikimas nuo amžiaus normos), bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis (L. Mikulėnaitė, 2007).
Anot J. Ruškaus (2002), negalia yra sąveika tarp asmens ir jo aplinkos ir nėra visiškai aišku, ar sutrikusios psichikos žmogus yra tas, kuris nepasižymi mąstymo ir atminties savybėmis, ar tas, kuris neatitinka šiuolaikinės visuomenės standartų. Konkretaus psichinės negalios apibūdinimo nėra, tačiau ji apibrėžiama kaip harmonijos tarp protinės, fizinės ir dvasinės sveikatos stoka.
M. Barkauskaitė (2001) pabrėžia, jog visi esame bent truputį neįgalūs: ne kiekvienas gali užrašyti dainos melodiją, griežti smuiku, vaikščioti aukštais pastoliais ar lipti kopėčiomis. Dažnam atsiranda širdies ūžesių, galvos migreninių skausmų, iškrypsta stuburas ir panašiai. Įvairios neurozės, neapykantos artimui priepuoliai, narkotikų nelaisvė. Tai - negalės ir jos yra būdingos dažnam iš mūsų.
L. Mikulėnaitė (2007) protinį atsilikimą apibūdina, kaip žmogaus būklę, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas (atsilikimas nuo amžiaus normos), bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis. Autorė pabrėžia, kad protinį atsilikimą reikia suprasti kaip raidos sutrikimą, pasireiškianti intelekto gebėjimų stoka.
Anot A. Germanavičiaus (2008), proto negalė susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje. Kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų. Jei pastarieji yra sunkūs, gali susiformuoti „mišri negalė“, tačiau paprastai vartojamas terminas, atitinkantis vyraujančią negalės priežastį.
J. Kairys (2001) teigia, kad protinis atsilikimas yra toks sutrikimas, kuris pasireiškia tuo, kad negrįžtamai pakenkta žmogaus pažintinė veikla (ypač mąstymo procesas), yra neišsivysčiusi valia, emocijos, kamuoja dažnos fizinės negalios.
Protinio atsilikimo sampratoje (Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003) akcentuojami trys požymiai:
- Organinis ar funkcinis centrinės nervų sistemos pažeidimas;
- Pažintinės veiklos sutrikimas;
- Negrįžtamas (pastovus) pažintinės veiklos sutrikimo pobūdis.
Tik esant visiems trims išvardytiems požymiams galima konstatuoti protinį atsilikimą.
Pagal intelekto koeficientą (IQ) protinis atsilikimas skirstomas į kelis laipsnius:
- Lengvas (IQ 50-69): Sukelia mokymosi sunkumų, bet suaugusieji gali dirbti ir palaikyti socialinius santykius.
- Vidutinis (IQ 35-49): Lėtesnė protinė raida vaikystėje, bet įgyja tam tikro savarankiškumo. Reikia priežiūros visą gyvenimą.
- Sunkus (IQ 20-34): Reikalauja nuolatinės paramos. Būdingi motorikos sutrikimai.
- Gilus (IQ mažesnis nei 20): Savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Reikia nuolatinės priežiūros.
| Protinio atsilikimo laipsnis | Intelekto koeficientas (IQ) | Būdingos savybės |
|---|---|---|
| Lengvas | 50-69 | Mokymosi sunkumai, bet gali dirbti ir palaikyti socialinius santykius |
| Vidutinis | 35-49 | Lėtesnė protinė raida, reikia priežiūros visą gyvenimą |
| Sunkus | 20-34 | Reikalauja nuolatinės paramos, motorikos sutrikimai |
| Gilus | Mažesnis nei 20 | Labai apribotas savarankiškumas, reikia nuolatinės priežiūros |
Apibendrinant galima teigti, kad protinė negalia yra tokia kompetentingų institucijų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių bei psichinių sutrikimų visai arba iš dalies negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. O protinį atsilikimą galima laikyti tokiu raidos sutrikimu, kuris pasireiškia intelekto gebėjimų stoka.
Ar tikrai iš neįgaliųjų atimama teisė dirbti?
tags: #autoriai #nagrinejantys #neigaliuju #gyvenanciu #globos #namuose