Lietuvos ekonominėje aplinkoje, kurioje veikia tūkstančiai įmonių, nekilnojamo turto mokestis juridiniams asmenims yra viena iš esminių prievolių, tiesiogiai veikianti verslo finansus ir strateginį planavimą. Šis mokestis, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, yra svarbus valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis, skirtas viešųjų paslaugų finansavimui.
Svarbu suprasti, kad nekilnojamojo turto mokestis juridiniams asmenims yra dinamiška sritis. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į visas detales, pradedant nuo apibrėžimo ir baigiant praktiniais patarimais, kaip efektyviai valdyti su juo susijusias finansines prievoles. Mūsų tikslas - pateikti aiškų ir išsamų gidą, kuris padėtų įmonėms efektyviai tvarkyti savo nekilnojamojo turto mokesčio klausimus ir optimizuoti išlaidas, atsižvelgiant į galimas lengvatas ir išimtis.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Apibrėžimas Juridiniams Asmenims ir Teisinė Bazė
Nekilnojamojo turto mokestis juridiniams asmenims yra privaloma įmoka į valstybės biudžetą, mokama už valdomą ar nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šis mokestis taikomas pastatams, statiniams, inžineriniams statiniams ir kitam nekilnojamajam turtui, išskyrus žemę, už kurią mokamas atskiras žemės mokestis. Teisinį pagrindą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Šis įstatymas nustato mokesčio objektą, subjektus, tarifus, lengvatas, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką. NTMĮ nuostatos yra periodiškai peržiūrimos ir atnaujinamos, todėl juridiniams asmenims itin svarbu sekti teisės aktų pakeitimus, kad būtų užtikrintas nuolatinis atitikimas.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).
Mokesčio Mokėtojai ir Objektas
Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pagal NTMĮ, nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai yra juridiniai asmenys, kurie yra nekilnojamojo turto savininkai. Svarbu pažymėti, kad mokesčio mokėtoju gali būti ir ne savininkas, jeigu jis valdo ar naudoja nekilnojamąjį turtą pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal turto patikėjimo sutartį. Taip pat, jei nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams, mokesčio mokėtojas yra kiekvienas iš jų, proporcingai savo nuosavybės daliai.
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
- valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Apmokestinamas nekilnojamasis turtas - tai statiniai, pastatai ir inžineriniai statiniai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje. NTMĮ numato tam tikras išimtis, kai nekilnojamasis turtas nėra apmokestinamas.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai ir Apskaičiavimas
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai, atsižvelgdama į LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo numatytas ribas. Juridiniams asmenims taikomi tarifai gali svyruoti nuo 0,5 % iki 3 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybės taip pat turi teisę nustatyti skirtingus tarifus atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, vietą ar kitus kriterijus. Todėl visada svarbu pasitikrinti konkrečios savivaldybės, kurioje yra turtas, patvirtintus tarifus.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- nekilnojamojo turto paskirtį;
- naudojimą;
- teisinį statusą;
- jo technines savybes;
- priežiūros būklę;
- apleistumą;
- mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį);
- nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.
Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
Mokestinės Vertės Nustatymas
NT mokesčio bazė juridiniams asmenims yra nekilnojamojo turto mokestinė vertė.
- Masiniu vertinimu: Tai valstybės įmonės Registrų centro nustatoma vertė, kuri periodiškai atnaujinama. Daugeliu atveju ši vertė naudojama, jei turtas nėra įsigytas po 2012 m. sausio 1 d.
- Individualiu vertinimu (įsigijimo kaina): Jei juridinis asmuo turtą įsigijo po 2012 m. sausio 1 d., mokestine verte laikoma turto įsigijimo kaina, jei ji yra didesnė už Registrų centro nustatytą masinio vertinimo vertę.
Mokesčio apskaičiavimo formulė yra paprasta: Nekilnojamojo turto mokestis = Mokestinė vertė × Taikomas tarifas.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai Fiziniams Asmenims
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai fiziniams asmenims:
| Mokestinė vertė | Tarifas (bendras) | Tarifas (šeimoms su vaikais) |
|---|---|---|
| Iki 150 000 EUR | 0% | 0% (iki 200 000 EUR) |
| 150 000 - 300 000 EUR | 0.5% | 0.5% (200 000 - 390 000 EUR) |
| 300 000 - 500 000 EUR | 1% | 1% (390 000 - 650 000 EUR) |
| Virš 500 000 EUR | 2% | 2% (virš 650 000 EUR) |
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.
Juridiniai asmenys privalo deklaruoti nekilnojamojo turto mokestį. Deklaracija (forma FR0520) pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) už praėjusius kalendorinius metus. Metinė deklaracija turi būti pateikta iki einamųjų metų vasario 1 d., pildant ją elektroniniu būdu per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.
Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.
Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Mokėjimo Tvarka
NT mokestis juridiniams asmenims mokamas avansiniais mokėjimais, apskaičiuotais pagal praėjusių metų mokestinę prievolę. Metinis mokesčio likutis, arba permoka, suvedamas su pateikta metine deklaracija iki einamųjų metų vasario 1 d. Jei faktiškai apskaičiuotas mokestis yra didesnis už sumokėtus avansus, likutis turi būti sumokėtas iki vasario 1 d. atitinkamai. Svarbu tiksliai sekti terminus, kad būtų išvengta delspinigių.
Juridiniai asmenys, vykdantys turto sandorius, taip pat turėtų atsižvelgti į kitas mokesčių prievoles.
Dažniausios Klaidos ir Patarimai, Kaip Jų Išvengti
Nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimas ir deklaravimas gali tapti galvos skausmu, jei nesistengiama išvengti dažnų klaidų.
- Neteisingas mokestinės vertės nustatymas: Juridiniai asmenys kartais painioja masinį vertinimą su individualiu vertinimu ar įsigijimo kaina. Visada patikrinkite, kuri vertė yra didesnė ir turi būti naudojama mokesčio bazei.
- Nepanaudotos lengvatos: Daugelis įmonių nežino apie galimas NT mokesčio lengvatas arba jas pamiršta.
- Praleisti deklaravimo ir mokėjimo terminai: Tai viena dažniausių klaidų, už kurią skaičiuojami delspinigiai.
- Informacijos neatitikimas: Įmonės duomenys apie turtą (plotas, paskirtis, savininkai) turi sutapti su Registrų centro duomenimis. Nesutapimai gali sukelti problemų deklaruojant ir mokant mokestį.
- Nepakankamas supratimas apie savivaldybių tarifų skirtumus: Kiekviena savivaldybė nustato savo tarifus.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Pokyčiai ir Ateities Tendencijos
Nekilnojamojo turto apmokestinimo sistema Lietuvoje nėra statiška. Ji periodiškai peržiūrima ir koreguojama atsižvelgiant į ekonominę situaciją, viešuosius poreikius ir tarptautines tendencijas. Nors pastaraisiais metais nekilnojamo turto mokestis juridiniams asmenims didelių struktūrinių pokyčių nepatyrė, visada yra galimybė, kad bus keičiami tarifai, apmokestinimo bazė ar lengvatų teikimo principai. Pavyzdžiui, galimi pokyčiai, susiję su nekilnojamojo turto vertės nustatymu, ypač didmiesčiuose, kur NT vertė sparčiai auga, arba su pastatų energiniu efektyvumu susijusių lengvatų įvedimas. Juridiniams asmenims svarbu sekti teisės aktų naujienas, kurias skelbia VMI ir Finansų ministerija, taip pat apsvarstyti galimybę konsultuotis su mokesčių ekspertais.
Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas. Koks yra projekto kontrolės laikotarpis?
tags: #avansiniai #mokijimai #uz #nekilnojamas #turtas