Daugelis žmonių, sudarydami sutartis dėl pirkinių, paslaugų ar nuomos, sutinka iš anksto sumokėti tam tikrą pinigų sumą, tačiau ne visada suvokia, ar tai yra avansas, ar užstatas. Šie du terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, nors pagal Lietuvos teisę jų paskirtis ir teisinės pasekmės skiriasi iš esmės. Pasak teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės, šią skirtį būtina suprasti dar prieš pasirašant bet kokią sutartį.
„Pagal Lietuvos teisę užstatas ir avansas yra du skirtingi prievolių užtikrinimo ar įvykdymo būdai, turintys skirtingas teisines pasekmes,“ - pabrėžia R. Joskaudienė. Ji atkreipia dėmesį, kad avansas nelaikomas užtikrinimo priemone, o užstatas tokią funkciją atlieka. Nuo to priklauso, kaip bus sprendžiama, jei sutartis nebus įvykdyta.
Juristė, mediatorė Raimonda Joskaudienė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Avansas - išankstinis mokėjimas, neturintis užtikrinamosios funkcijos
Avansas yra pinigų suma, sumokama iš anksto kaip būsimos kainos ar atlygio dalis. Jis skirtas pradėti prievolės įvykdymą, tačiau nesuteikia garantijos, kad prievolė bus įvykdyta iki galo.
„Avansas laikomas daliniu prievolės įvykdymu,“ - aiškina R. Joskaudienė. Pasak jos, nutraukus sutartį, avansas paprastai grąžinamas, nebent šalių susitarimu būtų numatyta kitaip, pavyzdžiui, kad jis laikomas netesybomis. Kitaip tariant, jei sandoris neįvyksta, pirkėjas nepraranda sumokėtų pinigų vien dėl to, kad jie buvo avansas.
Svarbu žinoti ir tai, kad avansas neįrodo sutarties sudarymo - tai tik mokėjimas, kuris bus įskaitytas į galutinę kainą, jei sutartis įvykdoma.
Užstatas - prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė
Skirtingai nei avansas, užstatas laikomas užtikrinimo priemone, kuri veikia kaip finansinė garantija kitai šaliai. „Užstatas - tai pinigų suma ar kitoks turtas, kurį viena sutarties šalis perduoda kitai kaip įrodymą, kad sutartis sudaryta, ir kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę,“ - sako R. Teisininkė paaiškina, kad užstatas turi dvejopą funkciją - įrodo sutarties sudarymą ir užtikrina prievolės įvykdymą.
Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (CK 6.98 str. Teismų praktikoje piniginis užstatas gali būti vertinamas pagal įkeitimo taisykles (LAT nutartis Nr. Užstato sąlygos turi būti aiškiai aptartos tarp šalių, nes jis atlieka užtikrinamąją funkciją ir neatlieka mokėjimo funkcijos, skirtingai nuo avanso, kuris įskaitomas į galutinę kainą, bet neužtikrina sutarties vykdymo.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius avanso ir užstato skirtumus:
| Savybė | Avansas | Užstatas |
|---|---|---|
| Funkcija | Dalinis mokėjimas | Prievolės užtikrinimas |
| Grąžinimas nutraukus sutartį | Paprastai grąžinamas (išskyrus susitarimus dėl netesybų) | Gali būti negrąžinamas, jei sutartis nutraukta dėl mokėtojo kaltės |
| Sutarties sudarymo įrodymas | Neįrodo | Įrodo |
Kaip apsisaugoti sudarant sutartis?
Advokatas įvardija esminius punktus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi:
- Dalies perkamo daikto kainos mokėjimą visais atvejais vadinti ir laikyti avansu.
- Prieš mokant avansą, visuomet sudaryti rašytinę sutartį dėl perkamo daikto.
- Sudaromoje sutartyje įtvirtinti punktą, numatantį, kad sutarties pažeidimo atveju avansas lieka pardavėjui kaip bauda (netesybos), arba avansas grąžinamas pirkėjui bei sumokama avanso dydžio bauda (netesybos), priklausomai nuo to, kuri iš šalių (pardavėjas ar pirkėjas) pažeidė sutartį.
Svarbu nepamiršti aiškiai įtvirtinti, kokiais atvejais sutartis būtų laikoma pažeista iš pardavėjo pusės, o kokiais atvejais iš pirkėjo pusės. Tai padės ateityje išvengti ginčo, ar sutartis laikytina pažeista, ir jeigu taip - kuri konkrečiai sutarties šalis laikytina kalta dėl pažeidimo.
Ką nevalia pamiršti?
Advokatas Kęstutis Jokimas pataria, kad jeigu tik leidžia galimybės, geriau pinigus perduoti ne grynaisiais, bet pervedant per banką. Bankinis pavedimas su labai aiškiai nurodyta paskirtimi - ar tai yra avansas, ar rankpinigiai - vėliau yra puikus įrodymas, kam tie pinigai buvo skirti.
Jeigu yra perkamas automobilis, tokiu atveju reikėtų bent jau išrašyti ar pasirašyti pakvitavimą, kur būtų nurodomi asmens duomenys ar kokiomis kupiūromis buvo sumokėtas avansas.
Asmenys, sumokėję dalį perkamo daikto kainos (avansą arba rankpinigius), dažnai nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų tada, kai rašytinė sutartis nėra sudaroma arba ji nėra išsami, o kai kuriais atvejais - klaidinga teisine prasme.
A. Magyla primena, kad nukentėti pirkėjai gal ir tada, kai dalis kainos (avansas) sumokamas grynaisiais pinigais. Mokėjimas negali viršyti 5 tūkst. eurų sumos. Didesnės sumos mokėjimas grynaisiais pinigais yra draudžiamas įstatymo ir tiek mokantysis (pirkėjas), tiek mokėjimą priimantis asmuo (pardavėjas) gali sulaukti administracinės atsakomybės - piniginių baudų, kurių dydis svyruoja nuo 100 eurų iki 4 tūkst. eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių (viršijimo masto, pakartotinumo ir kt.).
Būtina visuomet užfiksuoti patį dalinio kainos mokėjimo (avanso) sumokėjimo faktą, abiem šalims (pirkėjui ir pardavėjui) pasirašant grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą su konkrečia data ir perduodama pinigų suma, arba įtvirtinant atitinkamą punktą sudaromoje sutartyje, pagal kurį abi šalys (pirkėjas ir pardavėjas) patvirtina grynųjų pinigų sumokėjimo faktą sutarties sudarymo metu.
Jeigu dalis kainos (avanso) mokamas negrynaisiais pinigais, t. y. banko pavedimu, tuomet tokie patarimai nėra svarbūs, nes avansinio mokėjimo sumos dydis nėra ribojamas, o jo sumokėjimo faktą patvirtina pati atlikto mokėjimo kopija arba banko sąskaitos išrašas.
A. Magyla atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirkėjai neturėtų patingėti ir pasitikrinti, ar perkamas daiktas apskritai priklauso avansą gaunančiam asmeniui. Taip pat ir tai, ar perkamas daiktas nėra areštuotas, įkeistas.
Toks išankstinis galimų rizikų įsivertinimas dažnu atveju padeda išvengti situacijų, kuomet avanso gavėjas gautą avansą jau būna „įsisavinęs“ (išleidęs), tačiau vėliau paaiškėja, kad avanso gavėjas apskritai nėra perkamo daikto savininku ir veikė tik kaip tarpininkas.
Jeigu pardavėjas iš tiesų nesilaiko žadėtų sąlygų ir nesutinka grąžinti pinigų, pasak advokato, vėliau nesutarimai sprendžiami ilgu teismo keliu.
Tokių atvejų, kai pardavėjas pažeidžia sutartį ir nenori grąžinti avanso pirkėjui, tikrai pasitaiko. Vėliau pirkėjai kreipiasi į teismą, pereina pirmąją instanciją, neretai ir antrąją, o tik tada yra atgaunami pinigai, nors tai ir atima itin daug laiko - maždaug vienerius metus.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
tags: #avanso #grazinimas #nuoma