Kaupiant pensijai, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į investicijų grąžą, bet ir į taikomus mokesčius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turto valdymo mokesčiai veikia jūsų sukauptą sumą pensijų fonduose.
Šio straipsnio autorė pernai į savo pensijų fondą įnešė 360,35 Eur. Metų pabaigoje iš šios sumos teliko 353,57 Eur. 1,94 Eur - nuostolis dėl nesėkmingos fondo investicijos praėjusiais metais. O kur dar 4,84 Eur? Tiek buvo sumokėta mokesčių bankui.
Nuo šių metų pradžios nuostolius patiria kone visi pensijų fondai - tiek antros, tiek trečios pakopos. Šie metai nepelningi buvo ir 4 iš 7 vidutinės akcijų dalies pensijų fondams.
Paradoksalu, tačiau nuostoliai smarkiai gąsdinti neturėtų. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje kliento pensijų fondo turtui daug didesnę įtaką padarys jo mokami administravimo mokesčiai.
Administravimo Mokesčiai: Kaip Jie Apskaičiuojami?
Administravimo mokesčius sudaro dvi dalys: pastovus mokestis nuo kliento sumokamų įmokų ir mokestis nuo turto. Maksimalus įmokų mokestis gali būti 0,5 proc., tokį ir taiko visi Lietuvoje veikiantys pensijų fondai.
Tačiau maksimalus mokestis nuo turto yra procentas, ir nemažai fondų valdytojų taiko tokį arba jam artimą dydį. Taigi fondų valdytojui tenka atseikėti mokestį nuo turto ir mokestį nuo įmokų.
Pastebimai mažesnį mokestį nuo turto moka tik konservatyvių fondų klientai, tai yra dažniausiai tie, kuriems iki pensijos yra likę keleri metai. Vyresnio amžiaus žmonėms yra rekomenduojama rinktis ne rizikingus pensijų fondus. Tuo metu rizikingesni pensijų fondai gali taikyti maksimaliai 1 proc. mokestį nuo turto. Dauguma jų tą ir daro. Tiesa, keli „INVL Asset Management“ fondai taiko nežymiai mažesnį - 0,99 proc.
Kiek kitokie mokesčiai taikomi trečios pakopos pensijų fondų dalyviams. Ten valdymo mokestis nuo turto svyruoja nuo 0,8 proc. iki 1,5 proc.
„Investicijų valdymo bendrovės keitimo mokestis - tai iš pensijų fondo dalyvio lėšų, pervedamų į kitą bendrovę, išskaičiuojamos išlaidos, susijusios su pensijų kaupimo dalyvio sąskaitos uždarymu ir lėšų pervedimu. Šis mokestis negali būti didesnis kaip 0,05 proc.
O Tadas Gudaitis, „Swedbank Investicijų valdymas“ direktorius, pastebėjo, kad nuo 2017 metų įmokos mokestis (0,5 proc.)
Ekspertų Nuomonės
Profesorius Romas Lazutka į pensijų fondus žiūri itin nepalankiai. „Tai yra labai brangus produktas, nes nėra konkurencijos, o jos nėra todėl, kad gyventojai nėra finansiškai išprusę, nors paslaugų teikėjų ir yra nemažai. Kai žmogus fonde padalyvauja jau kokių 20 metų, tai mokesčių suma pasidaro labai didelė. Žmogus Lietuvoje pats nepasirinko dalyvauti, jis tiesiog buvo sugaudytas pensijų fondų valdytojų, tarp kurių dominuoja bankų dukterinės įmonės.
Prof. „Vakaruose dominuoja kolektyviniai privatūs pensijų fondai, kuriuose žmonės dalyvauja darbo kolektyvais, paprastai tai būna dalyvavimas darbdavio iniciatyva arba kartu su profsąjungomis“, - 15min sakė R.Lazutka.
A. Paliukaitė dar pasakojo, kad pensijų fondų dalyvių lėšos keičiamos fondų turto vienetais, kurie atspindi fondo investicijų vertę. „Investicijų vertei nukritus, keičiasi fondų turto vienetų vertė, todėl kurį laiką turima vertė gali būti mažesnė nei bendra įmokų suma. Tačiau pensijų fondai yra produktas, skirtas kaupti kelis dešimtmečius, todėl vertinti reikėtų ne vieno ketvirčio, o gerokai ilgesnę grąžą“, - sakė ji.
Kadangi po 2019 metais įvykusios reformos visi antros pakopos fondai Lietuvoje yra naujai įsteigti ir veikia pagal gyvenimo ciklo koncepciją, kaip nurodė pašnekovė, jie dar neturi ilgalaikių duomenų - grąža nuo veiklos pradžios ir rodo investicijų augimą per pastaruosius metus ar šiek tiek daugiau.
V. Rūkas dėstė, kad pensijų fonduose sukaupto turto vertė priklauso nuo finansinių priemonių, į kurias yra investuojama, kainos. „Finansų rinkose krentant akcijų vertei, mažėja ir pensijų fondo investicijų vertė. Tai ir lemia pensijų fondų turto mažėjimą krintant rinkoms. Tačiau ekonomikos pakilimo metu ši vertė auga, atitinkamai didindama ir pensijų fondų turto vertę“, - sakė jis.
„Visgi toks rinkų smukimas periodiškai investuojant turi ir pliusų. Šalies gyventojai, mokėdami įmokas į pensijų fondus, kaskart įsigyja tam tikrą kiekį pensijų fondo vienetų. Šių vienetų kaina priklauso nuo atitinkamų akcijų ar obligacijų kainos tuo metu, dėl to mokant įmokas į pensijų fondą rinkų kritimo periodu šių vienetų už tą pačią sumą nuperkama daugiau. Kad geriau įsivaizduotume, tai galima palyginti su vis naujai perkamais kvadratiniais metrais pastate - šiuo metu jų kaina yra kritusi, tad juos perkame pigiau, tarsi vis labiau didindami įsigyjamo pastato plotą. O, rinkoms atsigavus, turimų fondo vienetų vertė turėtų grįžti į buvusį ar aukštesnį lygį“, - lygino jis.
Pensijų Fondų Rezultatai ir COVID-19 Įtaka
Lietuvos banko duomenimis, pensijų fondai valdo beveik 2,3 mlrd. Eur aktyvų, turi per 1,2 mln. dalyvių. Lietuvos banko duomenimis, dėl COVID-19 krizės antros pakopos pensijų fondų grąža šių metų pradžioje buvo neigiama ir siekė -14,75 proc. Tačiau per visą 1 metų ir 3 mėnesių gyvenimo ciklo fondų veiklos laikotarpį grąža išliko teigiama ir sudarė 1,83 proc.
„Kaupimas pensijai, remiantis gyvenimo ciklo principu, kai jaunystėje didesnė dalis investuojama į akcijas, o su amžiumi investiciniame krepšelyje daugėja obligacijų, pasiteisino net ir tokio netikėto bei staigaus nuosmukio akivaizdoje. Skaičiai rodo, kad vyresnių amžiaus grupių pensijų fondų vertė krito gerokai mažiau nei jaunesnių amžiaus grupių pensijų fondų, daugiausia investuojančių į akcijas. Vis dėlto, vertinant iš ilgalaikio kaupimo perspektyvos, tai yra laikinas nuosmukis, ekonomikai atsigaunant augs ir fondų vertė ir, tikėtina, viršys buvusį lygį“, - sakė Lietuvos banko ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė.
Istorija rodo 4 proc. grąžą. „Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė sakė, kad visų Lietuvoje veikiančių pensijų fondų - tiek antros, tiek trečios pakopos - grąža pirmąjį ketvirtį buvo neigiama, kaip ir daugelio investicinių ir pensijų fondų visame pasaulyje.
„Pensijų fondai investuoja savo dalyvių lėšas į vertybinius popierius, nes tai leidžia ilguoju laikotarpiu sukaupti didesnę sumą, nei susidaro vien iš įmokų. Tačiau finansų rinkos nėra pastovios ir tokie sukrėtimai kaip COVID-19 pandemija bei dėl jos sustabdytos didžiosios pasaulio ekonomikos tikrai neigiamai paveikė tiek akcijų, tiek obligacijų kainas, o būtent šios priemonės yra pagrindinės pensijų fondų investicijos“, - sakė ji.
V. Rūkas pastebėjo, kad svarbu žinoti, jog fondai, priklausomai nuo rizikingumo, svyruoja nevienodai. „Kadangi antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo principu, investicines priemones fondų valdytojai parenka atsižvelgdami į pensijų fondų strategiją arba rizikingumą, kurį lemia juose kaupiančiųjų amžius. Gyvenimo ciklo principu veikiančių fondų tikslas yra sumažinti riziką ir suteikti stabilumo tiems, kuriems pensija jau...
V. Paukštys sakė, kad investuojant visada susiduriama su vienokiomis ar kitokiomis krizėmis ar sukrėtimais, todėl akcijų kainos yra linkusios smarkiai svyruoti trumpu ir vidutiniu laikotarpiu. „Pensijų fondai išgyveno 2008 metų finansų krizę, Graikijos vyriausybės skolos krizę, Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos ir dar aibę trumpesnio termino korekcijų, tačiau ilgesniu laikotarpiu rizikingesnių (daugiau į akcijas investuojančių) fondų grąža buvo didesnė.
Gyvenimo Ciklo Fondai
Gyvenimo ciklo fondų esmė paprasta - visi penki II pakopos pensijų fondų valdytojai turėjo įsteigti po septynis gyvenimo ciklo fondus: 1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 gimimo metų dalyvių grupėms. Visi pensijai kaupiantys gyventojai buvo ar bus automatiškai perkelti į jų gimimo metus atitinkančius pensijų fondus. Tai pensijų fondų valdytojai turės padaryti iki šių metų liepos 1 d.
Pensijų fondas „sens“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus nuosekliai keičiama į konservatyvesnę. Kiekvienas kaupiantysis galės dalyvauti tame pačiame fonde visą kaupimo laikotarpį, jam nebereikės galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, - fondo investicinio portfelio rizika bus mažinama automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80% Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,4 mlrd.
