Būsto ploto skaičiavimas: ką svarbu žinoti planuojant statybas

Planuojant statyti namą, ypač jei jis neviršija 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuojamas gyvenamasis plotas. Tai padės ne tik tinkamai suplanuoti būsimas patalpas, bet ir įsitikinti, ar statybai nereikalingas specialus leidimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apskaičiuojamas namo plotas, kokie reikalavimai taikomi nesudėtingiems statiniams ir ką reikia žinoti projektuojant tokį būstą.

Kas yra naudingas plotas?

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12), būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Svarbu pažymėti, kad į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų ir nešildomų rūsių grindų plotas.

Pagal šiuo metu galiojančius reglamentus buto naudingas plotas sutampa su buto bendruoju plotu (išskyrus atvejus, kai bute yra šaltomis atitvaromis apribotų patalpų: įstiklinti nešildomi balkonai, lodžijos ir pan. - šios patalpos neįskaičiuojamos į naudingą buto plotą).

Buto planas su pažymėtu naudinguoju plotu

Kaip skaičiuojamas patalpų plotas?

Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma.

Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:

Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:

Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt

Kur:

• Pg - gyvenamasis plotas
• Pp - pagalbinis plotas (pagalbinis naudingas plotas, pagalbinis nenaudingas plotas)
• Pv - verslo plotas
• Pkt - kitas plotas (rūsio (pusrūsio) patalpų plotas, garažo patalpų plotas)

Svarbu: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.

Nesudėtingi statiniai ir ploto apribojimai

Pagal STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ apibrėžimą, jus domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio. Svarbu suprasti, kas įeina į šį plotą ir kaip jis skaičiuojamas.

Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.

Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį.

Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.

Jei norite statyti II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai priskiriamą ūkinį pastatą, tuomet turite neviršyti 80m² bendro vidaus ploto ir 8,5m aukščio nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios pastato dalies (dažniausiai stogo kraigo). Tokiems pastatams, jei jie statomi ne mieste ir ne saugotinose teritorijose (regioniniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir pan.), nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Nesudėtingo statinio pavyzdys

Ar reikalingas leidimas?

Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars, kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.

Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Reikalavimai projektuotojams

Nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.

Šio išsilavinimo nereikia, kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.

Skirtumas tarp bendro ir naudingo ploto

Renkantis būstą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įeina į bendrą ir naudingą plotą. Šie du rodikliai yra skirtingi ir gali turėti įtakos mokesčiams bei pačios gyvenamosios erdvės suvokimui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kuo skiriasi bendras ir naudingas buto plotas, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir reglamentais.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį:

Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.

Tuo tarpu, 6.11 papunktis apibrėžia:

Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.

Apibendrinant, galima teigti, kad į bendrą plotą įeina visos buto patalpos ir jų priklausiniai, o į naudingą - tik tos patalpos, kurios yra apšildomos ir atitvertos.

Svarbūs aspektai perkant būstą

Renkantis naujos statybos būstą, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą. Visuomet rekomenduojama prašyti naudingąjį būsto plotą įrodančių dokumentų, pvz., buto plano.

Buto plane svarbu pastebėti, ar jame nėra įtrauktos papildomos ar pagalbinės erdvės, tokios kaip balkonas ir terasa ar sandėliukas.

Ekspertai pabrėžia, kad būtina prašyti būsto plano. Įprastai tokiame dokumente nurodomas ne tik buto išdėstymas, bet ir judėjimo srautai. Svarbu iš anksto žinoti, kad pastačius pastatą, viduryje buto neatsiras atraminė kolona, kuri, be abejonės, mažintų buto plotą.

Visų papildomų ir pagalbinių patalpų plotai turi būti skaičiuojami atskirai ir jokiu būdu neįtraukiami į buto plotą. Pasitaiko atvejų, kai NT skelbimuose buto plotas nurodomas su balkono ar terasos plotu. Taip elgtis negalima. Todėl raginama domėtis būtent naudinguoju būsto plotu.

Statomo būsto išmatavimai kartais gali skirtis nuo tų, kai būstas jau būna pastatytas, tačiau dažniausiai skirtumai būna minimalūs, o dėl jų rekomenduojama sutarti preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje.

Jei pastatytame bute išryškėja pažeidimai dėl būsto ploto, klientas visuomet gali reikalauti sumažinti perkamo būsto kainą arba išvis atsisakyti sudaryti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Visi būsto pirkimo proceso metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami iki pagrindinės sutarties pasirašymo.

Būsto kvadrato kaina gali skirtis priklausomai nuo miesto ir rajono.

Kiti svarbūs aspektai

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, svarbu atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus:

• Bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m.
• Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m.
• Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.

Kiekviename daugiabutyje name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.

"17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."

Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas. Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat. Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė. Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m.

Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas. Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.

Pagal STR 1.05.06:2010 "STATINIO PROJEKTAVIMAS" (2015 m. birželio 22 d. pakeitimas): 6.10 pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.

Atliekų tvarkymo mokestis: už bendrą ar naudingą plotą?

Vilnietė Loreta, gavusi sąskaitą už komunalinių atliekų tvarkymą, atkreipė dėmesį, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo naudingojo buto ploto, kaip reikalauja Civilinis kodeksas, bet nuo bendrojo. Savivaldybė paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Nekilnojamojo turto registro dokumentuose vienais atvejais naudingas gyvenamasis plotas nurodomas, kitais ne, o bendras plotas nurodomas visur.

Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis patikino, kad pasirinktas apmokestinimo sprendimas neprieštarauja teisės aktams ir atitinka kitų savivaldybių praktiką apmokestinant rinkliava atliekų išvežimą ir tvarkymą. Jis teigė, kad Civilinis kodeksas tiesiogiai nereguliuoja šio klausimo ir nenumato, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą privalomai turi būti skaičiuojama pagal naudingą plotą.

Grindų ir sienų kvadratūros skaičiavimas prieš remontą

Kai planuojate remontą ar įrenginėjate naują būstą, svarbu tiksliai apskaičiuoti reikalingą medžiagų kiekį. Vienas iš pirmųjų žingsnių, atliekant šiuos darbus, yra grindų ir sienų kvadratūros skaičiavimas. Šie skaičiavimai padės nustatyti, kiek medžiagų reikės, pavyzdžiui, plytelėms, dažams, tapetams ir kitiems apdailos elementams.

Sienų kvadratūros skaičiavimas

Sienų kvadratūros skaičiavimas nėra sudėtingas, tačiau reikia atsižvelgti į kelis svarbius faktorius. Norėdami sužinoti sienų plotą, pirmiausia išmatuokite kiekvienos sienos aukštį ir ilgį. Sienos plotas apskaičiuojamas kaip aukščio ir ilgio sandauga. Tuomet kiekvienos sienos plotą apskaičiuokite atskirai ir visus rezultatus susumuokite.

Jei kambaryje yra langų ar durų, jų užimamą plotą reikėtų atimti iš bendro sienų ploto, kad gautumėte tikslų apdailinamo paviršiaus plotą. Pavyzdžiui, jei sienos ilgis yra 5 metrai, aukštis 2,5 metro, o durys užima 2 kv. metrus, tai sienos plotas bus 5 x 2,5 - 2 = 10 - 2 = 8 kvadratiniai metrai.

Grindų kvadratūros apskaičiavimas

Grindų kvadratūros apskaičiavimas taip pat yra gana paprastas, tačiau reikia atsižvelgti į kambario formą. Jei grindys yra kvadratinės arba stačiakampės, išmatuokite kambario ilgį ir plotį, tada sudauginkite šiuos duomenis. Pavyzdžiui, jei kambarys yra 4 metrai ilgio ir 3 metrai pločio, grindų plotas bus 4 x 3 = 12 kvadratinių metrų.

Jei kambarys turi sudėtingesnę formą, pavyzdžiui, L raidės formą, tuomet reikėtų jį padalyti į kelias paprastas geometrines figūras (stačiakampius ar kvadratus), apskaičiuoti kiekvienos jų plotą atskirai ir gautus rezultatus susumuoti.

Norint greitai ir tiksliai nustatyti bendrą paviršiaus plotą, ypač jei planuojate kloti grindis plytelėmis ar kita danga, labai naudinga pasitelkti tokį įrankį kaip grindų kvadratūros skaičiuoklė.

Kaip apskaičiuoti reikiamą plytelių kiekį?

Jei planuojate remontą, ypač vonios kambaryje ar virtuvėje, labai svarbu tiksliai žinoti, kaip apskaičiuoti kiek reikia plytelių. Žinodami grindų ar sienų kvadratūrą, galėsite tiksliai nustatyti, kiek plytelių jums prireiks.

Pirmiausia reikėtų pasirinkti norimą plytelių dydį - šiuo metu itin populiarios plytelės 60×120, kurios dėl savo didelio formato puikiai tinka tiek sienoms, tiek kaip grindų plytelės. Tokios plytelės užima 0,72 kvadratinio metro ploto, todėl bendrą grindų arba sienų plotą tereikia padalyti iš šio skaičiaus, kad sužinotumėte reikalingą plytelių kiekį. Nepamirškite pridėti 10-15 % papildomai, kad kompensuotumėte pjovimo nuostolius ir galimus brokus.

Be plytelių, taip pat svarbu apskaičiuoti, kiek glaisto reikės. Glaisto kiekis priklauso nuo plytelių dydžio ir plytelių tarpo pločio. Glaisto poreikis dažniausiai nurodomas pakuotėje, tačiau galima apskaičiuoti ir pats. Pavyzdžiui, vienam kvadratiniam metrui dažniausiai reikės apie 0...

Terminų žodynas

Norint geriau suprasti statybos procesus ir reikalavimus, svarbu žinoti pagrindinius terminus:

tags: #balkonai #bendras #plota