Balsavimo patalpų įrengimas yra svarbus rinkimų proceso etapas, užtikrinantis sklandų ir sąžiningą piliečių valios išreiškimą. Lietuvoje šią sritį reglamentuoja įvairūs teisės aktai, nustatantys aiškius reikalavimus patalpų tinkamumui, prieinamumui ir saugumui.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su balsavimo patalpų įrengimo tvarka Lietuvoje, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus norminius dokumentus.
Pagrindiniai Reikalavimai Balsavimo Patalpoms
Balsavimo patalpos turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad būtų užtikrintas patogus ir saugus balsavimo procesas:
- Patalpos dydis ir išplanavimas: Patalpa turi būti pakankamai didelė, kad joje tilptų balsavimo kabinos, stalas rinkimų komisijai ir būtų pakankamai vietos rinkėjams judėti.
- Prieinamumas: Patalpa turi būti pritaikyta žmonėms su negalia, užtikrinant patogų įėjimą, judėjimą ir balsavimą.
- Apšvietimas: Turi būti užtikrintas tinkamas apšvietimas, kad rinkėjai galėtų aiškiai matyti balsavimo biuletenius ir kitą informaciją.
- Privatumas: Balsavimo kabinos turi užtikrinti rinkėjų privatumą, kad jų balsas nebūtų matomas kitiems asmenims.
- Saugumas: Turi būti užtikrintas patalpų saugumas, kad būtų išvengta bet kokių incidentų ar pažeidimų.
Teisės Aktai, Reglamentuojantys Balsavimo Patalpų Įrengimą
Balsavimo patalpų įrengimo tvarką Lietuvoje reglamentuoja daugybė teisės aktų. Tai apima:
- Vyriausybės nutarimus
- Ministrų įsakymus
- Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimus
Šie teisės aktai nustato reikalavimus patalpų parinkimui, įrengimui, aprūpinimui inventoriumi ir saugumo užtikrinimui.
VRK Rekomendacijos ir Nurodymai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teikia rekomendacijas ir nurodymus dėl balsavimo patalpų įrengimo, siekiant užtikrinti vienodą praktiką visoje šalyje. VRK taip pat organizuoja mokymus rinkimų komisijų nariams, kuriuose aptariami klausimai, susiję su balsavimo patalpų įrengimu ir priežiūra.
Balsavimo Patalpų Prieinamumas Neįgaliesiems
Ypatingas dėmesys skiriamas balsavimo patalpų pritaikymui neįgaliesiems. Tai apima:
- Užtikrinimą, kad įėjimas į patalpą būtų be kliūčių.
- Įrengimą specialių balsavimo kabinų, pritaikytų žmonėms su judėjimo negalia.
- Galimybę akliesiems ir silpnaregiams balsuoti naudojant specialias priemones.
Šie reikalavimai yra skirti užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų laisvai ir savarankiškai dalyvauti rinkimuose.
Dažniausiai Pasitaikantys Balsavimo Patalpų Įrengimo Trūkumai
Nepaisant griežtų reikalavimų, praktikoje pasitaiko įvairių trūkumų, susijusių su balsavimo patalpų įrengimu:
- Nepakankamas patalpų pritaikymas neįgaliesiems.
- Blogas apšvietimas.
- Nepakankamas privatumas balsavimo kabinose.
- Netinkamas patalpų išplanavimas, sukeliantis grūstis.
Svarbu, kad rinkimų komisijos atkreiptų dėmesį į šiuos trūkumus ir imtųsi priemonių jiems pašalinti.
Balsavimo patalpų įrengimo kontrolę vykdo VRK ir savivaldybių administracijos. Šios institucijos tikrina, ar patalpos atitinka nustatytus reikalavimus, ir teikia rekomendacijas dėl trūkumų pašalinimo.
Rinkimų biuletenių ir balsavimo pažeidimai
Asociacija Lietuvos visuomenės taryba pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl rinkimų biuletenių ir balsavimo sisteminių pažeidimų per 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimus. Skunde teigiama, kad LR Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2024-05-19 sprendimas Nr.Sp-132 dėl balsų skaičiavimo protokolo turėtų būti panaikintas, o balsai perskaičiuoti dėl sisteminių pažeidimų, organizuojant ir vykdant rinkimų I turą.
Pareiškėjai teigia, kad VRK sistemingai pažeidė Rinkimų kodekso 130 str. 1 ir 2 dalių reikalavimus dėl griežtos apskaitos rinkimų dokumentų, tokių kaip balsavimo biuleteniai, vokai ir specialūs ženklai, gaminimo, pristatymo ir apskaitos. Tai reiškia, kad balsavimo biuletenių, kurie buvo panaudoti apylinkių rinkimų komisijų balsavimui, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką dėl jų patekimo į apylinkių rinkimų komisijas, balsavimo rezultatai negali būti pripažinti teisėtais.
Atsakovo atstovams siekiant nuslėpti šiuos pažeidimus, rinkimų apylinkėse komisijų nariai sąmoningai pažeidė stebėtojų teises gauti informaciją apie balsavimą, atsisakant pateikti balsavimo biuletenių patekimo į rinkimų apylinkes perdavimo-priėmimo aktus, balsų skaičiavimo protokolus ir kitus dokumentus. Tačiau Rinkimų kodekso 92 str. 8 d. 4 p. suteikia stebėtojui teisę „susipažinti su rinkimų komisijos veiklos dokumentais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą“, o 5 p. - fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą.
Visuose balsų skaičiavimo protokoluose pažeistas Rinkimų kodekso 141 str. 1 dalies 1 punktu nustatytas reikalavimas rinkimų apylinkės komisijai, iki atidarant balsavimo patalpą rinkėjams, įrašyti į apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą šios apylinkės komisijos iš rinkimų apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos gautų rinkimų biuletenių skaičių. Pareiškėjai mano, kad tai padaryta sąmoningai, siekiant sudaryti sąlygas manipuliuoti balsavimo biuleteniais. VRKIS sistema net nenumato šių duomenų įrašymo į balsų skaičiavimo protokolus, taip pat leidžia atbuline data keisti šių griežtos apskaitos dokumentų įvedimo laiką ir pačius dokumentus.
Taip pat teigiama, kad apylinkių rinkimų komisijoms prieš rinkimų dieną apygardų rinkimų komisijos perdavė ženkliai mažiau balsavimo biuletenių, nei konkrečios apylinkės rinkėjų įrašyta į apylinkės rinkėjų sąrašą. VRK pirmininkė viešai patvirtino, kad balsavimo dieną rinkimų apylinkėse pritrūko balsavimo biuletenių, ir į apylinkes buvo papildomai vežami balsavimo biuleteniai. Papildomų balsavimo biuletenių perdavimas rinkimų apylinkėms balsavimo dieną pažeidžia Rinkimų kodekso 130 str. 2 dalies reikalavimą šiuos griežtos apskaitos dokumentus perduoti į rinkimų apylinkių komisijas ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.
Dėl šių ir kitų pažeidimų, pareiškėjai prašo teismo panaikinti VRK sprendimą ir įpareigoti VRK perskaičiuoti balsus dėl sisteminių pažeidimų, organizuojant ir vykdant 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimus.
Apylinkių rinkimų komisijoms perduotų biuletenių skaičius
Suvestinė (priedas 10) patvirtina, kad tik 8-iose iš 157-ių Vilniaus miesto apygardos Nr.57 rinkimų apylinkių rinkimų biuleteniai buvo pristatyti tvarkingai, t.y. vienaip ar kitaip nepažeidžiant RK 130 str. 2 d.
Duomenys Suvestinėje (priedas 10) patvirtina ir tai, kad net 56-iose (!) rinkimų apylinkių balsadėžėse rasta daugiau rinkimų biuletenių, nei konkreti rinkimų apylinkė buvo gavusi jų tinkamais ir netinkamais jų perdavimo-priėmimo aktais.
Duomenys apie rinkimų biuletenių pristatymą
Šie duomenys patvirtina ne tik šiurkščius RK 130 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų pažeidimus, bet ir sąmoningą šių pažeidimų darymą.
Beveik visi rinkimų apygardoje Nr.57 Pareiškėjo gauti biuletenių perdavimo-perdavimo aktai, t.y. griežtos atskaitomybės dokumentai, dėl 2024-05-12 d.
Tik nedaugelis rinkimų biuletenių, naudotų 2024-05-12 d.
Labai daug rinkimų biuletenių, naudotų 2024-05-12 d.
Labai daug rinkimų biuletenių, naudotų 2024-05-12 d.
2024-05-12 d. rinkimų (referendumo) apylinkėse pradėjus trūkti biuletenių, šiurkščiai pažeidžiant RK 130 str. 2 d. reikalavimus (rinkimų biuleteniai turi būti perduoti rinkimų apylinkėms ne vėliau, kaip 12 val. iki balsavimo pradžios), biuleteniai buvo perduodami iš rinkimų apygardos Nr.57 komisijos rinkimų apylinkių komisijoms (priedai 6.2), o iš Valakupio rinkimų apylinkės Nr.113 2024-05-12 d., t.y. vykstant balsavimui, 400 vnt. biuletenių buvo perduota Saulėtekio rinkimų apylinkei Nr.112 (priedas 11). Šioje apygardoje 2024-05-12 d.
VRK pozicija
VRK pozicija apie biuletenių galimą trūkumą balsavimo eigoje yra dirbtinis pasiteisinimas, nes preziumuotina, kad VRK įvykdė savo pareigą pagaminti tiek biuletenių, kad jų užtektų visiems rinkėjams. Todėl nebuvo jokių sąžiningumo, protingumo ir teisingumo pricipus atitinkančių priežasčių nepristatyti biuletenių rinkimų apylinkėms RK 130 str. 2 d.
VRK nariai vieningai gynė jokia teisės norma neįteisintą jų nuomonę, kad jei griežtos apskaitos dokumente (rinkimų biuletenių perdavimo akte) neįrašytas griežtos apskaitos dokumentų perdavimo laikas, tai, anot Atsakovo, reiškia, kad biuleteniai buvo perduoti RK 130 str. 1 d. ir 2 d. nustatytu laiku, t.y. 12 val. iki balsavimo.
Atsakovo pozicija, kad biuletenius galima perduoti apylinkių komisijoms ir balsavimo dieną, ne tik nelogiška (jei pagaminta tiek biuletenių, kiek reikia visiems rinkėjams, tai kokia logika nesilaikyti RK 130 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų ir jų neatvežti 12 val. iki balsavimo?), bet ir pažeidžia šį konstitucinio įstatymo imperatyvų reikalavimą.
2024-06-01 posėdyje VRK nariai taip pat vieningai gynė jokia teisės norma neįteisintą jų nuomonę, kad rinkimų apylinkėje balsavimo vykdymo metu galima turėti neantspauduotų rinkimų biuletenių (net pusę gautų!)ir juos dalinti rinkimų komisijos nariams pagal poreikį, kas šiurkščiai pažeidžia RK 141 str. 1 d. 2, 3 ir 4 punktus.
Pagrindiniai reikalavimai balsavimo patalpoms
Rinkimų kodekso 57 straipsnis nustato, kad rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą.
Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų, renkamų šioje rinkimų apygardoje, sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje.
Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams.
tags: #balsavimo #patalpos #uzplombavimas