Šiame straipsnyje apžvelgsime baltų bendruomenės Romuva veiklą patalpose, jos istoriją, apeigas ir ryšius su kultūra bei menu. Aptarsime, kaip ši bendruomenė puoselėja senąsias tradicijas ir pritaiko jas šiuolaikiniam gyvenimui.
Romuvos apeigos Kernavėje
Romuvos istorija ir veikla
KŪLGRINDA - Romuvos apeigų folkloro grupė, kuri susikūrė 1988 metais, Lietuvos Atgimimo metu. Senojo baltų tikėjimo Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
KŪLGRINDA atlieka Ugnies apeigas - gerbiama ugnis, dievai, protėviai, giedama, šokama, skamba kanklės, dūdmaišiai, būgnai. Apeigos vyksta Vilniuje prie Gedimino kapo kalno aukuro, Verkių parke prie Lizdeikos aukuro, Kernavėje, kituose piliakalniuose ar alkakalniuose, šventvietėse, gamtoje ir patalpose.
KŪLGRINDA atlieka jungtuvių, krikštynų ir kitas šeimos bei kalendorinių švenčių apeigas pagal baltų papročius. Kolektyvas atgaivina seniausią mums žinomą baltiško folkloro sluoksnį, siekiantį ankstyvuosius viduramžius ir net senosios Europos laikus.
KŪLGRINDOS repertuare vyrauja sutartinės, vienbalsės ir daugiabalsės aukštaičių ir dzūkų dainos. Ansamblio dalyviai puošiasi pagal 10-12 amžiaus archeologinius radinius rekonstruotais drabužiais.
Šioje vietoje darosi keista, kodėl savam kieme KŪLGRINDA, o jei plačiau - Senovės Baltų tikėjimo bendruomenė (bendrija) - nepripažįstama, o, tarkim, Indijoje, Baltarusijoje ir dar daug daug kur apie jos muzikinę bei religinę veiklą puikiai žinoma?
Naujausiais mokslo duomenimis, į Lietuvos teritoriją baltai (vieni pirmųjų indoeuropiečių) iš dabartinės pietų Ukrainos teritorijos atsikėlė prieš maždaug 5000 metų. Panašiu laiku čia atvyko ir būsimieji estai, suomiai ("finai"). Taigi, mūsų istorija, kaip ir kalba, gana ilga ir sudėtinga.
Ant Moškėnų piliakalnio - Baltų apeigos
KŪLGRINDA - modernus požiūris į folklorą
KŪLGRINDA - tai naujas, modernus požiūris į folklorą, tęsiant senąsias tradicijas ir pritaikant jas šiuolaikiniam gyvenimui. Su originaliu skambesiu ir jaunatvišku entuziazmu, ansamblis folklorą sugeba pristatyti šiuolaikinės muzikos gerbėjų auditorijai, neprarasdamas senųjų dainų dvasios.
Be tradicinių kalendorinių bei šeimos švenčių, Kūlgrinda taip pat dalyvauja neofolko, roko, avangardo koncertuose, jiems suteikia lietuviškumo, autentiško folkloro skambesiu pasiekia ir sužavi daug žmonių. Daug koncertuojanti Kūlgrinda nuolat kviečiama į įvairias kalendorines ir muzikos šventes, reprezentacines iškilmes, festivalius, mielai dalyvauja meno projektuose.
Grupė įrašė ir išleido etaloninius teminius baltų folkloro albumus: „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“ „Giesmės valdovui Gediminui“, „Laimos giesmės“, kartu su Doniu - kalėdinį projektą „Sotvaras“, „Giesmes Žemynai“.
Pirmoji kasetė pasirodė dar 1996 m., joje (pavadintoje taip, kaip ir pati grupė) buvo 34 dainos (daugiausia sutartinės) iš įvairių Lietuvos regionų.
Romuva ir kultūra
Garbus ir žinomas rokiškėnas, Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas, literatūros ir meno kritikas, redaktorius Juozas Keliuotis (1902-1983) reikšmingai dalyvavo nepriklausomos Pirmosios Lietuvos Respublikos kultūriniame gyvenime, visuomenės ugdymo procese.
1931-1940 metais būdamas kultūros žurnalo „Naujoji Romuva" redaktorius, skatino diskusijas ir siekė telkti naujos kartos kūrėjus, literatus, dailininkus ir kitus menininkus, kurie, pasak jo, propagavo modernizmą. Taip pat siekta bendrdradarbiauti su pedagogais, akademine inteligentija, panaudoti jų intelektualinį potencialą kultūriniam gyvenimui plėtoti.
Autorius čia rašė: „mano gyvenimui intensyvėjant, sklindant naujoms revoliucinėms meno idėjoms, gausėjant jaunųjų dailininkų gretoms, kilo gyvas reikalas įsteigti nuolatinį menininkų klubą, kur būtų keliamos ir brandinamos naujos meno idėjos, kur būtų numatomos konkrečios veikimo priemonės joms įgyvendinti, kur būtų ugdomi dailininkų broliškumo jausmai.
1931 m. lapkričio mėnesį toks klubas ir buvo įsteigtas „Naujosios Romuvos" redakcijos patalpose. Jo pagrindinį branduolį sudarė jaunieji dailininkai iš Nepriklausomų dailininkų draugijos: A. Samuolis, A. Gudaitis, V. Vizgirda, A. Valeška, J. Mikėnas, L. Truikys, R. Kalpokas, Č. Kontrymas, J. Vaitys ir kt. Bet jis buvo atviras visiems kūrybos žmonėms.
Į jo reguliariai rengiamas sueigas galėjo atvykti ir vyresnieji dailininkai, ir rašytojai, ir teatralai, ir šiaip visuomenės atstovai. Klubas neturėjo jokio biurokratinio aparato - nei įstaigos, nei rašytinio statuto, nei valdybos. Niekada niekur jis nebuvo įregistruotas, todėl niekada nebuvo prašoma iš valdžios leidimo jam susirinkti, todėl į jį ir negalėjo atsilankyti policijos atstovai, tada paprastai kontroliavę visus viešus susirinkimus.
Susirinkdavome vakarais, „Naujosios Romuvos" redakcija svečiams išvirdavo neribotą kiekį juodos kavos, o dailininkai, turintys žmonas, atsinešdavo jų iškeptų pyragaičių ir sausainių.
J. Keliuočio organizuotame neformaliame „Naujosios Romuvos" klube rinkosi ne tik dailininkai ir literatai, bendrauti pradėjo ir universitetinė inteligentija, kai kurie pedagogai.
Lietuvių bendruomenės veikla užsienyje
Lietuviškų parapijų klausimas yra sunkus ir sudėtingas. Jų metų paskelbimu buvo tiktai atkreiptas dėmesys į šį klausimą, bet konkrečių rezultatų, atrodo, nedaug buvo pasiekta. Tačiau veikiančios lietuvių parapijos ir vienuolynai tebėra reikšmingas veiksnys lietuvių gyvenime. Jos ne tiktai aptarnauja tikinčiųjų religinius poreikius, bet prisideda ir prie lietuvybės siprinimo.
Pranciškonų Kultūros Židinys yra virtęs lietuvių veiklos centru. Jie taip pat leidžia žurnalą Aidus, savaitraštį Darbininką ir žurnalą Šv. Pranciškaus Varpelį. Jėzuitų įsteigtas Jaunimo Centras Chicagoje yra kitas lietuvių veiklos židinys. Šio centro įsteigimo 25 metų sukaktis buvo iškilmingai paminėta gruodžio 5 d. Jėzuitai taip pat leidžia žurnalą Laiškai Lietuviams.
Plačiausią barą lietuvių veikloje 1982 metais, be abejo, išvarė JAV Lietuvių Bendruomenė, balandžio 16 - 18 d. paminėjusi savo veiklos trisdešimtmetį. Pagrindinis minėjimas buvo surengtas Detroite, kurio metu įvyko antras visuotinis JAV Lietuvių Bendruomenės suvažiavimas ir buvo surengta skulptorės Birutės Rauckienės meno paroda.
Vienas iš pagrindinių LB rūpesčių buvo švietimas. Daugiausia dėmesio buvo skiriama lituanistinėms mokykloms bei lituanistiniams kursams. Mokykloms mokslo priemones parūpina LB švietimo taryba, kurios pirmininku pastaruoju metu buvo Juozas Plačas. Ji taip pat leidžia pedagoginį žurnalą Švietimo Gairės, kurios išeina du kartus per metus.
1981-82 m. LB Kultūros taryba, vadovaujama Ingridos Bublienės, tęsė 1980 metais pradėtą tradiciją skirti LB literatūros premiją 3,000 dol. dydžio ir surengti premijos įteikimo šventę. 1982 m. tokia šventė įvyko JAV LB trisdešimtmečio minėjimo metu Detroite.
JAV LB krašto valdyba leidžia periodinį leidinį Bridges anglų kalba informuoti apie lietuvių veiklą silpnai mokančius lietuvių kalbą arba jos nemokančius. Leidinį 1982 m. redagavo dr. Stasys Goštautas. Žurnalas išeina keturis kartus per metus. Jį pakaitomis redaguoja eilė lietuvių mokslininkų. Leidimas kainuoja apie 16,000 dol. per metus.
Valdybos nariai lankėsi D. Britanijoje, V. Vokietijoje, Italijoje, Venecueloje, Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Kanadoje, dalyvavo Europos lietuviškų studijų savaitėje, Europos LB pirmininkų bei valdybų suvažiavime, aplankė Vasario 16 d.
Išleido V. Liulevičiaus knygą "Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe". Knygomis, plokštelėmis, vadovėliais ir kitokia lituanistine medžiaga parėmė kitų kraštų lietuvius, suorganizavo Argentinos lietuvių solistų Z. Valadkai-tės ir A. Slančiausko gastroles po JAV lietuvių vietoves, parėmė kanklininkės M. Bankaitytės išvyką į Venecuelą, A. Landsbergio ir T. Venclovos keliones į PEN konferenciją Europoje ir Los Angeles, "Spindulio" išvyką į Australiją.
Tiek Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, tiek JAV LB vadovybėms praeitieji metai praėjo Antrųjų Pasaulio Lietuvių Dienų pasirengimo ženkle. Jos įvyks birželio 25 - liepos 4 Chicagoje. Bus numatytos tolimesnės Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklos gairės ir išrinkta nauja vadovybė. Taip pat įvyks dainų šventė, sporto žaidynės ir jaunimo kongresas.
1918 metų vasario 16-osios dienos Lietuvos Respublikos įkūrimas suteikė pavidalą ir prasmę Lietuvos pasišventimui laisvei bei laisvam apsisprendimui. Lietuviai, kaip ir amerikiečiai, tebėra atsidavę šiems pagrindiniams principams ir šiandien. Jungtinės Valstybės negali leisti, kad būtų pamirštas Lietuvos valstybinės neliečiamybės pažeidimas.
ALTo valdyba taip pat rūpinosi padėti nekaltai apkaltintiems bendradarbiavimu su naciais. Tai daugiausia buvo daroma per Jungtinį Amerikos Baltų Komitetą, kurį sudaro ALTo ir latvių bei estų panašių organizacijų atstovai.
ALTo informacijos reikalais rūpinosi kun. dr. J. Prunskis. Nuo paskutinio ALTo suvažiavimo 1981 m. išleista dvidešimt biuletenių lietuvių ir trylika anglų kalba. Paskelbtas rašinių apie Lietuvą konkursas lituanistinėms mokykloms. Konkurso premijoms kun. J. Prunskis paaukojo tūkstantį dolerių.
VLIKas remia radijo programas Romoje ir Vatikane, leidžia ELTOS biuletenius lietuvių, anglų, italų, prancūzų ir portugalų kalbomis. Biuletenių turinys nuolat tobulinamas, ir skaitytojų skaičius auga.
Palaidomi ryšiai su Amnesry International Sakharov Committee Danijoje. Human Rights Internet ir su JAV Kongreso komitetais.
Širvintų krašto kūrėjų pristatymas
Lentvario bibliotekoje nuo spalio 14 d. iki lapkričio 7 d. buvo eksponuojama Aldonos Vasiukevičienės tapybos darbų paroda. Tapytoja gyvena Širvintų rajone, Bartkuškio kaime. Draugės paskatinta, nuo 2014 m. yra nutapiusi daugybę paveikslų. Tautodailininkės darbai priskiriami primityviajai tapybai. Šio stiliaus tapybos darbai nepalieka abejingų - pavergia savo nuoširdumu ir sąžiningumu.
Ši paroda eksponuojama vykdant Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė.
Spalio 14 d. Lentvario pradinės mokyklos antrokai su mokytojomis dalyvavo susitikime su rašytoja Evelina Daciūte, kuri pristatė paveikslėlių knygą „Nepasaka, arba pasaka apie NE“, kurią iliustravo Lina Ribinskė. Knyga patiko ne tik mažiems ir dideliems, jau mokantiems ištarti NE, bet ir tiems, kurie norėtų išmokti sakyti NE daug dažniau. Šį susitikimą atvežė Širvintų Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, kuri vykdo projektą „Vilnijos krašto kūrėjų pristatymas Lietuvoje“.
Spalio 13 d. Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje rašytoja Liudmila Petkvičiūtė, gerai visų žinomo rašytojo Vytauto Petkevičiaus duktė, nuoširdžiai bendravo su Širvintų pradinės mokyklos 3d klasės mokiniais ir mokytoja Zita Vilkeliene. Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje su rašytoja susitiko 5 klasių mokiniais, kuriuos lietuvių kalbos moko mokytojas Romas Zibalas.
Rašytoja sakė, kad Lietuvių kalbos žodynas yra didžiausias visame pasaulyje, tautosakos rinkiniai - irgi vieni iš didžiausių.
Nijolė Didžiokienė - Širvintų rajono gyventoja, pristatė savo tapybos darbų parodą. „Tapyba išlaisvina sielą, praskaidrina mintis ir mano gyvenimui suteikia naujos prasmės. Tie potėpiai nėra beprasmiai. Juose sudėtos mano geros mintys, žodžiai tyloje. Tai mano meditacijos. Ši paroda yra atsigręžimas į mus supantį gamtos pasaulį ir jo tobulą paprastumą.
Spalio 8 dieną Švenčionių savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju Sauliumi Vasiliausku. Buvo pristatoma Sauliaus Vasiliausko pirmoji knyga „Dabar aš ramiai papietausiu“.
Susitikimo metu Saulius Vasiliauskas pristatė neseniai apgintą disertaciją, pasakojo apie tai, kaip rinko medžiagą, ją sistemino. Rašytojas taip pat papasakojo apie tai, kaip gimė jo pirmoji knyga. Tai tarsi mažos istorijos, kurios neša informaciją iš rašytojo minties į skaitytojo širdį.
Nuo spalio 11 d. Kernavės filiale veikia paroda, skirta Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metams paminėti. Parodoje eksponuojamas Totorių tautos nacionalinis kostiumas.
Spalio 7 d. Gelvonų gimnazijoje vyko susitikimas su vaikų knygų iliustratore Inga Dagile. Renginyje „Kaip gimsta knyga?“ mokiniai susipažino su knygų iliustratore, grafikos dizainere Inga Dagile.
Širvintų I.Šeiniaus viešosios bibliotekos projekto jaunimui „Kūrybos ir saviraiškos keliu“ renginys „Pagauk mintį“ vyko Musninkų A.Petrulio gimnazijoje. Renginį vedė Vilniaus kamerinio teatro aktorius, humoristas, profesionalus renginių vedėjas Zigmantas Baranauskas.