Bankrutuojančios įmonės turtas: vykdymo veiksmai ir realizavimo tvarka

Bankrotas - teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad bankroto administratorius bankrutavusios įmonės turto pardavimo proceso metu yra saistomas ne tik Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos, siejamos su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais. Toks tikslas sietinas ir su bankroto administratoriaus pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus. ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio.

Aptarkime vykdymo veiksmus juridinio asmens bankroto atveju, įskaitant turto realizavimą ir kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Vykdymo veiksmai juridinio asmens bankroto atveju

Dėl priverstinių vykdymo veiksmų (LR CPK 624 str.) taikymo, galioja tos pačios jau aptartos nuostatos, t.y., po pareiškimo priėmimo LR CPK 628 str. 3 d. pagrindu antstolis gali surasti bei areštuoti skolininko turtą.

Vykdymo veiksmų atlikimas, kai yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (įkeisto turto pardavimas)

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y. bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams.

ĮBĮ 33 str. 4 d. nurodo: "Jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą."

Apeliacinio teismo nuomone, tokia nuostata siekiama įmonės bankroto proceso efektyvumo ir ekonomiškumo, t. y. antstoliui, kaip valstybės funkcijas vykdančiam asmeniui, patikima toliau tęsti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą, preziumuojant, jog vykdant proceso įstatymuose detaliai reglamentuotą procedūrą kreditorių teisės nebus pažeistos. Antstoliui, pardavus turtą ir iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, pervedus į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, iš šių pinigų kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, taigi kreditorių teisės toliau bus įgyvendinamos pagal ĮBĮ procedūras.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai:

1. priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo;
2. priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Tik esant abiem procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta. Pažymėtina tai, kad privalomas įstatymo pagrindu vykdymo veiksmų sustabdymas šiuo atveju yra siejamas su bankroto bylos įmonei iškėlimu, o ne su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimu teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis remiantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, pagrįstai tęsė turto realizavimo veiksmus ir imperatyvių teisės normų nepažeidė, kadangi tiek pirmąsias, tiek antrąsias turto varžytines paskelbė iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Kasacinio teismo praktika

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 33 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo vykdymo procese, kai apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y. bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams.

Pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavęs turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Šios nuostatos reiškia, kad tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas.

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. apie turto pardavimą nėra paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo.

CPK 719 straipsnyje nustatyti turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių teisiniai padariniai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, jog jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę kainą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad turto perdavimas išieškotojui už pradinę kainą dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, yra neatskiriama pirmųjų varžytynių dalis ir šie antstolio veiksmai neprieštarauja IBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Pažymėtina, kad, pagal CPK 745 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK LII skyriuje nurodytomis išimtimis, kiek to nereglamentuoja CK. Ginčo situacijos CK nagrinėjamu aspektu nereglamentuoja, o CPK LII skyriaus normos išimčių nenustato, todėl šiuo atveju taikytinos bendrosios vykdymo taisyklės.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-687/2016).

Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad antstolis, vadovaudamasis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostata, baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, taip pat turi teisę siūlyti išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą už pradinę kainą.

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad turto pardavimo CPK nustatyta tvarka proceso nutraukimas, esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, neatitiktų įstatymo nuostatų, ekonomiškumo bei koncentruotumo principų (išieškojimo procesas galėtų pabrangti, kiltų poreikis administruoti įkeistą turtą, nustatyti jo kainą, skelbti naujas varžytynes ir pan.).

Verta paminėti ir tai, kad kasacinis teismas atmetė argumentus, kad buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Kitų kreditorių padėtis nėra lygiavertė su kreditoriais, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka. Toks pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, jei daliai kreditorių geresnės sąlygos patenkinti savo reikalavimus sudaromos ne įstatyme nustatytu pagrindu.

Bankrutuojančio juridinio asmens turto realizavimo reguliavimo pasikeitimai nuo 2020-01-01

Nuo 2020-01-01 bankrutuojančio juridinio asmens turto realizavimo reguliavimas yra pasikeitęs ir suteikia papildomų galimybių. Sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas. Tačiau juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti numatyta ir tai, kad pirkėjui yra perduodamos prievolės, atsiradusios iki juridinio asmens pardavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas taisykles, asmuo, pageidaujantis įsigyti visą bankrutuojantį juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį, visų pirma, turėtų kuo ankstesnėje stadijoje kreiptis į nemokumo administratorių bei kreditorius ir:

• pateikti preliminarų siūlymą pirkti juridinį asmenį;
• pagrįsti, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai.

Iki teismo nutarties dėl bankroto likviduoti juridinį asmenį priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos (LR JANĮ 97 str. Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis (LR JANĮ 97 str.

Taigi asmuo pageidaujantis įsigyti bankrutuojančio asmens turtą, turėtų aktyviai domėtis bankroto proceso eiga ir kreditorių susirinkimuose priimamais sprendimais. Būtent nuo kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų priklauso tiek turto pardavimo tvarka, tiek ir kaina.

Valstybinės žemės nuomos ypatumai bankroto atveju

Svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo pardavimo objektu. Pagal bendrąją valstybinės žemės nuomos taisyklę valstybinė žemė nuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Tačiau Civilinio kodekso (CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse yra nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) instituto paskirtis - sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovai Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė dėl 852,75 kv. m ploto kiemo statinių (tvoros).

tags: #bankrutuojancios #imones #turtas