Sunku būtų rasti žmogų, padariusį daugiau įtakos tautiniam lietuvių atgimimui už Joną Basanavičių. Patriarcho talentų ir pasiekimų, regis, užtektų keliems gyvenimams. Dr. Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus, esantis Ožkabalių k., Bartninkų sen., Vilkaviškio rajone, yra istorinė sodyba su gyvenamąja troba, pastatyta 1832 m.
Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos vaizdas.
Jono Basanavičiaus gyvenimas, veikla, asmenybė ir nuopelnai lietuvių tautai susilaukė daugelio nuodugnių tyrinėjimų ir dar ateityje nuolatos bus tiriami bei apmąstomi, tad ypač tiktų ir būtų įdomu pažinti mažiau tyrinėtą basanavičianistikos sritį, o būtent-gimtąją aplinką, kuri iš mažens ugdė jo lietuvišką sielą. Štai šis Lietuvos mažas kraštas išaugino šį didį žmogų - Joną Basanavičių. Prisikėlusi tauta atsidėkodama jam garbingą Lietuvos Patriarcho vardą suteikė.
Sodybos istorija
Jono Basanavičiaus šeimai priklausęs namas originaliai pastatytas dar 1832 m. Tai buvo pasiturintys ūkininkai, tad ir sodyba yra puiki galimybė pasmalsauti, kaip tuo metu gyveno tokie žmonės. Tačiau už pačią sodybą gerokai įdomesni čia gyvenę žmonės, bei aplinka, suformavusi gydytojo, visuomeninko ir signataro asmenybę.
Autobiografijoje dr. J. Basanavičius rašo, jog jo seneliai buvo labai turtingi ūkininkai, turėję 90-100 margų (60 ha) žemės, laikę aštuonetą arklių, kas tais laikais buvo retenybė. Jų ūkis buvo stambių ūkininkų sodyba: 1832 metais pastatyta dviejų galų medinė gyvenamoji stuba, netoli jos požeminis rūsys kelnorė, didelis senos architektūros kluonas su didelėmis palėpėmis ir pelude, dviejų dalių klėtis su prieklėčiu, du dideli tvartai baltomis plūkto molio sienomis. Nuošaliau stovėjo molinė aliejinė, dar atokiau - medinė jauja linams džiovinti ir joje įrengta pirtis. Bėgant laikui, dėl įvairių priežasčių Basanavičių sodyba nyko.
Apie labai prastą sodybos pastatų būklę byloja 1938 m. rugsėjo 7 dienos brolio Vinco dukros Konstancijos Šmulkštienės prašymas Lietuvos prezidento Antano Smetonos kanceliarijai skirti valstybės pašalpą „namui pataisyti“. Apleistą sodybą buvo siūloma sutvarkyti nugriaunant seną namą ir pagal jo pavyzdį pastatant naują pastatą, tačiau prasidėjo karas, vokiečių ir sovietų okupacijos, o 1944 metais visi Basanavičių sodybos pastatai sudegė.
Brolio duktė Konstancija dar ilgai gyveno apirusioje molinėje kiaulidėje, kurioje kaimynai jai įrengė gyvenamąją patalpėlę. Tai padrąsino imti tvarkyti apleistą Jono Basanavičiaus sodybvietę. 1985 metais tautodailininkas Leonas Juozonis prie kieme augančio kaštono pastatė stogastulpį su dr. Jono Basanavičiaus bareljefu ir gimtinės pastatų maketu.
Sodybos atstatymas ir muziejus
Idėja atstatyti Jono Basanavičiaus sodybą galutinai subrendo 1988 metų spalį. Atkūrimo idėją iškėlė Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo radijo laidų redaktorė Rima Lipšienė, įmonės savaitraštyje Drobiečių žodis paraginusi atgaivinti gimtąją Lietuvos tautinio atgimimo tėvo sodybą. 1988 metų lapkričio 23 dieną dr. J. Netrukus atsiliepė keleto institutų projektuotojai, susibūrė dr. J. Basanavičiaus tėviškės atstatymo iniciatoriai.
1989 metų sausio 9 dieną Bartninkuose susirinkęs Jono Basanavičiaus tėviškės atkūrimo organizacinis komitetas pasirašė Garbės protokolą. 1989 metų birželį Paminklų restauravimo projektavimo instituto mokslinė metodinė taryba patvirtino Živilės Mačionienės projektinius sodybos atstatymo pasiūlymus. Statybos darbus UAB „MeBeta“ pradėjo 1990 metų pavasarį, sovietų paskelbtos ekonominės blokados sąlygomis.
1991 metų lapkričio 23 dieną minint dr. Jono Basanavičiaus 140-ąsias gimimo metines, daugybė į Ožkabalius suvažiavusių svečių išvydo atstatytą stubą su pirmąja ekspozicija, klėtį, naujai pasodintą sodą ir šalia augantį Lietuvos tautino atgimimo ąžuolyną. 1993 metų balandį buvo nuspręsta tėviškėje įsteigti Vilkaviškio krašto muziejaus filialą. 1998 metais buvo atstatyta; gyvenamasis namas, klėtis karvidė, kluonas su pelude, rūsys ir kiaulidė. 2006 metų kovo 31 dieną po ilgų diskusijų buvo įsteigta Marijampolės apskrities viršininko administracijai pavaldi biudžetinė įstaiga - Jono Basanavičiaus sodyba-muziejus.
Gyvenamajame name, kuris šiuose kraštuose vadinama stuba, atkurta XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios pasiturinčio ūkininko gyvenamoji aplinka - su to laikotarpio baldais, interjero detalėmis, tekstile ir keletu dr. Jono Basanavičiaus asmeninių daiktų. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Vienoje klojimo šalinėje eksponuojami grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, įvairūs žemės dirbimo padargai. Pagrindinė klojimo dalis pritaikyta renginiams - įrengta scena, žiūrovų erdvė.
Atvykę į Jono Basanavičiaus gimtinę galėsite apžiūrėti J. Paties J. Basanavičiaus leistus leidinius lietuvių folkloro ir mitologijos temomis; signatarui priklausiusius asmeninius daiktus: rašalinę, mechaninį kalendorių, antspaudą su inicialais; taip pat J. Basanavičiaus saugotus poeto Adomo Mickevičiaus ir sukilimo vado Tado Kosciuškos suvenyrinius biustus; Suvalkijos kraštui būdingus XIX a. pabaigos - XX a.
Čia galėsite apžiūrėti J. Parodų ir edukacinės klasės veikia ištisus metus, bet visas sodybos grožis atsiskleidžia šiltuoju metų laiku, kai sužaliuoja šalia esantis ąžuolynas ir paties J. Basanavičiaus laikus mena tik prie tvarto išlikęs šulinys ir kieme augantis įspūdingas kaštonas.
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas
Šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošia prieš tris dešimtmečius pradėtas sodinti, šiandien jau 40 hektarų plotą užimantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. 1989 metais susibūrusi septynių asmenų iniciatyvinė grupė pakvietė žmones iš visų Lietuvos kampelių kartu sodinti Ąžuolyną. Per tris balandžio mėnesio savaitgalius buvo pasodinta daugiau kaip 7000 medelių, į talkas susirinko apie 3500 sodintojų.
Ąžuolynas buvo sumanytas kaip istorinės atminties vieta, krašto puošmena. Gamtos ir istorijos mėgėjus Ąžuolynas džiugina galimybe neilgo pasivaikščiojimo metu prisiminti svarbiausius mūsų valstybės įvykius bei šaliai nusipelniusius žmones. Juos čia mena keturiolika giraičių ir jose žaliuojantys vardiniai ąžuoliukai.
Ąžuolynas lankytoją pasitinka simboliniais vartais, kuriuos 1995 metais pastatė skulptorius Daumantas Kučas. Aukščiausioje ąžuolyno vietoje esantis Aukuro kalnas tapo tradicine atmintinų tautos datų pagerbimo vieta. 1997 metais ant jo buvo atgabentas didžiulis riedulys ir pagal etnologo Liberto Klimkos ir architektės Vitalijos Stepulienės projektą sukurtas aukuras.
Tautos atminties giraitė nusidriekusi ant Aukuro kalvos. Joje žaliuoja ąžuoliukai išskirtinėms mūsų tautos asmenybėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui bei kitiems žymiems žmonėms. Represijų aukų giraitė pasodinta Lietuvos žmonėms, patyrusiems represijas ir genocidą. Knygnešių giraitėje pasodinti ąžuolai įprasmina pagarbą mūsų protėviams, rūsčiais lietuviškos spaudos draudimo laikais pasiaukojamu darbu sudariusiems sąlygas šviestis ir eiti tautinio atgimimo keliu.
Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė, pradėta sodinti 2014 metų balandžio 26 dieną, užima 1,5 hektaro plotą šiaurinėje Ąžuolyno dalyje. Per ketverius metus pasodinti penki 25 ąžuolų guotai Lietuvos regionams - Aukštaitijai, Dzūkijai, Suvalkijai, Žemaitijai ir Mažajai Lietuvai.
Giraitės Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne
- Tautos atminties giraitė
- Represijų aukų giraitė
- Baltų giraitė
- Kovo 11-osios giraitė
- Vasario 16-osios Akto signatarų giraitė
- Knygnešių giraitė
- Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.
Praktinė informacija lankytojams
Bilietų kainos ir lengvatos
Nemokamas įėjimas taikomas:
- ikimokyklinio amžiaus vaikams;
- našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams;
- socialiai remtiniems vaikams;
- asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis);
- specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis);
- asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems;
- asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę;
- Lietuvos muziejų darbuotojams;
- Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams;
- mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes;
- asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose);
- Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams;
- Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams;
- Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams;
- Lietuvos archeologų draugijos nariams;
- gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu;
- turistus lydintiems kelionių vadovams;
- žurnalistams;
- Šeimos kortelės savininkams;
- Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms;
- Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms;
- Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms;
- Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms;
- Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms;
- Vilniaus B.
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Ekskursijos
Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
Fotografavimas ir filmavimas
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus.
Pritaikymas neįgaliesiems
Į muziejų atvykti galima tik automobiliu. Prie muziejaus yra erdvi asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje visada rasite vietos savo automobiliui. Nuožulnaus užvažiavimo ant šaligatvio nėra. Didžiąją dalį kelio iki muziejaus dengia veja bei akmenų nuogrindos. Lankytojai su judėjimo negalia savarankiškai gali apsilankyti tik viename ekspoziciniame pastate - vadinamoje kiaulidėje. Šiuo metu ten įrengta paroda „Kalbantys ąžuolai“. Tame pačiame pastate yra žmonėms su judėjimo negalia pritaikytas tualetas, į kurį patenkama iš pagrindinės ekspozicijos salės.
Muziejuje nėra taktilinio žymėjimo ar taktilinių maketų, tačiau vizitą suderinus iš anksto, muziejaus erdvėse jus palydės gidas, padėsiantis susiorientuoti erdvėje ir vaizdžiai papasakosiantis apie jus supančius objektus, sodybos bei Jono Basanavičiaus istoriją.
Kontaktai: Gimtinės g. nr. +370 342 6 93 65 arba el. p.
Tradiciniai renginiai
- Istoriniai-literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo atgimimo vygė“ - gali dalyvauti visi, kurie domisi Lietuvos tautinio atgimimo patriarcho, Nepriklausomybės Akto signataro, laikraščio „Aušra“ leidėjo, gydytojo Jono Basanavičiaus veikla ir gyvenimu.
- Ąžuolyno diena - lankomi savi ąžuoliukai, ąžuoliukai sodinami svarbiems įvykiams ir asmenybėms įamžinti.
- Sūduvos krašto folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ - puoselėja etninę kultūrą.
- Sūduvos mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“ - visi svečiai gali pajusti tikrąją klojimo teatrų dvasią.
tags: #basanaviciaus #gimtpji #sodyba