Šiame straipsnyje aptariamos baudos už nuomos sutarties pažeidimus Lietuvoje, įskaitant nuomos sutarčių registravimo tvarkos pažeidimus ir nelegalios nuomos atvejus. Taip pat nagrinėjami būdai, kaip legaliai nuomoti būstą ir kokios rizikos kyla nuomojantis nelegaliai.
Naujos įstatymų pataisos ir atsakomybė už pažeidimus
Finansų ministerijos registruotų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu mokesčių nuo pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos nemokėjimas yra vienas iš mažiausiai matomų pažeidimų. Dėl šios priežasties dalis nuomotojų nedeklaruoja pajamų, gautų iš turto nuomos, taip išvengdami mokestinių prievolių vykdymo. Nepaisant to, kad šiai sričiai nuolat skiriama daug mokesčius administruojančių institucijų dėmesio, vien tik įprastinės mokesčių administravimo priemonės neduoda galutinio rezultato.
Siūlomomis įstatymų pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviam mokesčių nuo pajamų iš gyvenamųjų patalpų nuomos administravimui. Projektų uždavinys - nustatyti, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudarę, esmines šių sutarčių sąlygas pakeitę, taip pat šias sutartis nutraukę asmenys (nuomotojai) nustatyta tvarka privalomai registruotų šiuos faktus Nekilnojamojo turto registre, ir kartu numatyti ir teisinę (administracinę) atsakomybę už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Atsakomybę nuomotojams (tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims) siūloma įtvirtinti nauju Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje. Taigi, už būsimos nuomos sutarčių registravimo tvarkos pažeidimą gyventojams bus skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 400 eurų. Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų gegužės pradžios, o visas nuomos sutartis būtų privalu tinkamai registruoti iki kitų metų rugpjūčio. Tiesa, pataisoms dar turėtų pritarti Seimas.
Ekspertų vertinimai ir nuomonės
„Real Data“ vadovas, nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius atsargiai vertina numatomas pataisas. Pasak jo, rinkos skaidrumo prasme, tai galbūt galima laikyti žingsniu į priekį: statistikoje automatiškai atsirastų daugiau duomenų, būtų galima geriau matyti, koks yra realus vaizdas, kokios kainos ir galbūt čia tam tikra prasme ir su šešėliu būtų lengviau kovoti.
Vis dėlto A. Antanavičius gana atsargiai prognozuoja, kad tai bus efektyvi priemonė kovai su šešėliu. Atsiradusi grėsmė, kad gali būti paskirta bauda už nuomos sutarties neregistravimą, gali sukurti papildomo spaudimo nelegaliems nuomotojams išeiti iš šešėlio. Jis teigė nesutinkantis su nuomone, kad įsigaliojus naujovei nuomotojai galės permesti kaštus nuomininkams.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė kritikavo numatomus įstatymų pakeitimus. Jos įsitikinimu, pakeitimai niekaip nepaskatins mokesčių mokėjimo - tiek būsto nuomotojai, tiek nuomininkai iki šiol nedeklaravę patalpų nuomos pajamų ar neįsigydavę verslo liudijimo, juo labiau neregistruos patalpų nuomos fakto. Kita vertus, papildoma administracinė našta neigiamai paveiks sąžiningus mokesčių mokėtojus.
Anot jos numatomi pakeitimai paliestų apie 180 tūkst. šalies gyventojų. Projekto rengėjai vertina, kad administracinė našta padidėtų daugiau nei 600 tūkst. eurų gyventojams ir 12 tūkst. eurų juridiniams asmenims.
Kaip legaliai nuomoti būstą?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) priminė, kad šiuo metu gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą. Gyventojas taip pat gali teikti apgyvendinimo paslaugas įsigijęs verslo liudijimus veikloms: „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“.
Nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima. VMI taip pat priminė, kad nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas su verslo liudijimu, kiekvienam nuomojamam objektui turi įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Neįsigijus verslo liudijimo, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga taip pat gali būti teikiama tiek gyventojams, tiek juridiniams asmenims - tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d., reikia deklaruoti šias gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Gyventojas, norėdamas įsigyti verslo liudijimą, VMI turi sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Atsižvelgiant į nuomos pobūdį ir trukmę, verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau nei 5 dienoms, kurios gali eiti ir ne iš eilės), atitinkamai proporcingai apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį.
Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas. Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), tuomet 15 proc. pajamų mokestį reikia deklaruoti metams pasibaigus.
Tuo atveju, kai nuoma vykdoma be verslo liudijimo, gyventojai privalo kasmet iki gegužės 1 d. deklaruoti praėjusiais metais iš nuomos gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gaunamų nuompinigių.
Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad nuomoti nekilnojamąjį turtą įsigijus verslo liudijimą galima tik tuomet, kai vykdoma gyvenamosios paskirties patalpų nuoma ir gyventojo pajamos iš tokios veiklos neviršija 45 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, norėdamas nuomoti gyvenamąsias patalpas Vilniaus mieste, nepriklausomai nuo nuomojamų butų ar patalpų skaičiaus, gyventojas turi sumokėti 585 Eur dydžio verslo liudijimo įsigijimo kainą metams, o tai sudaro 49 Eur per mėnesį. Tik tuo atveju, jeigu gyventojas niekur nedirba ar nėra apsidraudęs privalomuoju socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu, jis kas mėnesį turėtų papildomai mokėti 9 proc.
Baudos už nelegalią nuomą
Tiems, kurie gyvenamąsias patalpas nuomoja nelegaliai, gresia sumokėti ne tik metinę verslo liudijimo mokesčio sumą, bet ir baudą nuo 500 iki 1000 litų. Nors mokesčių inspektoriai specialiai neieško asmenų, nelegaliai nuomojančių butus, apie tai dažniausiai praneša pavydūs kaimynai. Jie skambina pasitikėjimo telefonu arba rašo anoniminius skundus.
Dažniausiai tokiais atvejais taikomos administracinės nuobaudos. Administracinės nuobaudos dydis priklauso nuo pažeidimo aplinkybių. Asmeniui gali būti paskirtas įspėjimas arba bauda nuo 57 iki 144 Eur, tačiau jei akivaizdžiai siekiama nuslėpti mokesčius, gali tekti sumokėti jau didesnę baudą - nuo 579 iki 1158 Eur.
Pagal jį, asmeniui, nedeklaravusiam nuomos pajamų ir nuo jų nemokėjusiam privalomo gyventojų pajamų mokesčio, gali būti skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos mokesčio sumos dydžio bauda.
VMI kontrolė ir gyventojų pranešimai
Nepaisant raginimų būstą nuomoti legaliai, neretai tuo vis dar užsiimama šešėlyje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja sulaukianti ir pačių gyventojų pranešimų apie galimai nelegaliai nuomojamus būstus, tikrina skelbiamą informaciją viešojoje erdvėje ir atlieka savarankišką veiklą vykdančių gyventojų kontrolę.
Atliekant savarankiškai dirbančių gyventojų kontrolę per 2020-2021 m., atlikti 2,8 tūkst. kontrolės veiksmų, per kuriuos nustatyti į biudžetą papildomai mokėtini beveik 3 mln. eurų. Per minėtą laikotarpį už kontrolės veiksmų metu nustatytus nusižengimus surašyta 1,5 tūkst. protokolų.
VMI bendradarbiauja su kitų valstybių mokesčių administratoriais siekdama gauti duomenis iš platformų tam, kad galėtų įvertinti, ar Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai tinkamai vykdo mokestines pareigas bei nustatyta tvarka deklaruoja gautas pajamas iš trumpalaikės nuomos. Pavyzdžiui, šiais metais gauta informacija iš Airijos mokesčių administratoriaus apie 3,7 tūkst. Lietuvos gyventojų, teikusių apgyvendinimo paslaugas per „Airbnb“ platformą.
Siekiant užtikrinti, kad visos gaunamos pajamos, įskaitant patalpų nuomos, per dalijimosi platformas būtų apskaitytos ir nuo jų sumokėti privalomi mokesčiai, nuo 2023 m. įsigaliojo DAC7 direktyvos nuostatos. Pagal šias taisykles, skaitmeninės platformos kasmet turės pranešti informaciją apie pardavėjus, teikiančius tam tikras veiklas, tarp jų ir teikiančius nekilnojamojo turto nuomos paslaugas. Numatoma, kad duomenys apie 2023 m. gautas pajamas bus gauti 2024 m.
Vis dėlto, tiek nuomininkai, tiek nuomotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad būtų pasirašoma nuomos sutartis, nuomos mokestis atitiktų sutartyje numatytą sumą ir pan. Itin vertingi gyventojų pranešimai apie galimai vykdomą nelegalią veiklą. Šiemet dėl nelegalios NT nuomos iš gyventojų gauti 188 pranešimai. 2021 m. gauti 423 tokie pranešimai, 2020 m. - 468.
Statistika ir tendencijos
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Edita Cibienė teigė, kad daugėja žmonių, kurie šiuo verslu ima verstis legaliai. Būstą nuomojasi nelegaliai Lietuvoje, Registrų centro duomenimis, pastaraisiais metais per metus įregistruojama apie 6-7 tūkst. naujų būsto nuomos sutarčių, tačiau dalis jų yra išregistruojamos arba baigia galioti.
Šiuo metu visoje Lietuvoje yra įregistruota apie 30,7 tūkst. galiojančių būsto (butų ir gyvenamųjų namų) nuomos sutarčių. Prieš daugiau nei metus, t.y. 2019 m. sausio 1 d. jų buvo 26,8 tūkst., arba apie 15 proc. mažiau. Statistika rodo, kad populiariausios yra butų nuomos sutartys. Lietuvos banko duomenimis, metinis nuomos kainų augimo tempas 2022 m. siekė 12,6 proc.
Nuo 2013 m. gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimu skaičius išaugo tris kartus. Žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, su verslo liudijimu veiklą vykdantys gyventojai deklaruoja didesnes pajamas iš nuomos.
2019 m. verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ įsigiję asmenys deklaravo 84 mln. eurų pajamų. Palyginimui, 2018 m. tą patį verslo liudijimą įsigiję gyventojai deklaravo beveik 85 mln. eurų pajamų, 2017 m. beveik 71 mln. eurų pajamų.
Aktyvią gyventojų veiklą rodo ir iš NT nuomos gautų deklaruojamų pajamų suma. 2019 metais apie 58 tūkst. gyventojų deklaravo 178,5 mln. eurų pajamų, 2018 m. 56 tūkst. gyventojų deklaravo 177,1 mln. eurų pajamų, 2017 m. - 56 tūkst. gyventojų deklaravo 150 mln. eurų.
Gyventojų pajamos iš nuomos:
| Metai | Gyventojų skaičius | Deklaruotos pajamos (mln. eurų) |
|---|---|---|
| 2017 | 56 tūkst. | 150 |
| 2018 | 56 tūkst. | 177.1 |
| 2019 | 58 tūkst. | 178.5 |
Rizika nuomojantis nelegaliai
Nors „Delfi Būstas“ kalbinta Kristina kol kas problemų dėl nelegaliai nuomojamo būsto neturi, VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad žmonės, kurie nuomojasi būstą nelegaliai, vaikšto peilio ašmenimis.
Nuomininkui vienareikšmiškai geriau viską daryti oficialiai, nes tokiu atveju jis yra apsaugotas, kad savininkas jo lengvai neišprašys iš nuomojamo būsto, turės laikytis terminų apie įspėjimą dėl nuomos santykių nutraukimo ir nuomininkas turės gerokai daugiau laiko susirasti kitą būstą. Taip pat, turint nuomos sutartį, galima įsiregistruoti ir gyvenamąją vietą. Tai yra privalumas, ypač šeimoms su vaikais, nes galima registruoti vaikus į darželius ir mokyklas.
Oficialiai nuomodamas būstą ir mokėdamas mokesčius, NT savininkas turi daugiau galios nuomininko atžvilgiu. Jeigu nuomojama nelegaliai, nuomotojai rizikuoja, kad juridiškai nelabai turi kažkokių svertų prieš nuomininkus. Jeigu turtas bus sugadintas, jeigu bus paliktos skolos ir pan., teisybę surasti bus sudėtinga.
Gali tekti prisipažinti, kad buvo vykdoma nelegali veikla ir pats nuomotojas įsispraudžia save į tokią situaciją, kad nemokėdamas mokesčių ir taip bandydamas sutaupyti, padidina riziką patirti nuostolių.
Nuomos sutarties registravimas Registrų centre
Nuomos sutartį užregistruoti Registrų centre nėra privaloma, tačiau Registrų centro komunikacijos skyrius vadovas Tadas Valančius paaiškina, kodėl tai reikėtų padaryti. Esminis argumentas - tai galimybė šią nuomos sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pavyzdžiui, ginant savo teises teisme. Tai įmanoma tik įregistravus sutartį viešame registre, šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre.
Norint įregistruoti buto nuomos sutartį Registrų centre dažniausiai pakanka pateikti asmens tapatybės dokumentą ir sudarytą nuomos sutartį. Ši paslauga kainuoja nuo 2,90 euro iki 5,80 euro - priklauso nuo registravimo skubos.
VMI metodika nelegalios nuomos atvejams nustatyti
VMI nustatyti nelegalios nuomos atvejus padeda nekilnojamojo turto (NT) skelbimų analizė. Tai yra tik dalis metodikos, skirtos nustatyti galimai būstą nuomojančius ir nuo gautų nuomos pajamų nesumokančius GPM gyventojus.
Metodika apima ne tik NT nuomos skelbimų skenavimą, bet ir rekomendacijas dėl teisės aktų pakeitimų bei pasiūlymus, kaip stiprinti šia veikla užsiimančių gyventojų mokestinį sąmoningumą ir skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą. Identifikavusi rizikas mokesčių mokėtojų veikloje, VMI visada pasirenka efektyviausias priemones toms rizikoms suvaldyti: pradedant informavimu bei konsultavimu ir baigiant kontrolės procedūromis.