Šiandienos straipsnio vieta - Belvederio dvaras, viena svarbiausių lankytinų vietų Jurbarko rajone, kurio kasdien apžiūrėti atvyksta dešimtys žmonių. Tačiau turistai dažniausiai įvertina tik dvaro išorę.
Kitaip ir būti negali, nes šį kartą dėmesio centre - Belvederio dvaro kompleksas su rūmais, svirnu, koplyčia, ūkiniais pastatais bei didžiule parko teritorija. Po kruopelę surinkome visas naujienas, koncentruodamiesi į pagrindinius rūmus, nes apie jį ir suksis šis mūsų pasakojimas - būtent čia labiausiai jaučiama gyvybė. Istorija išėjo sudėtinga, paini ir įdomi.
Pakalbinti vietiniai Belvederio kaimo gyventojai, architektas, restauratoriai, turistai, paminklotvarkininkai, paveldosaugininkai, įvairių įmonių atstovai bei pabandyta susisiekti ir su pačiais valdytojais. Daug ir įvairių pašnekovų įpinta į istoriją, kuri išėjo tokia pat daugiasluoksnė kaip rūmų pastato sienų dekoras - restauratoriai vietomis suskaičiavę iki 13 dažų sluoksnių.
Dvaras čia atsirado 1830-taisiais, po to, kai tuometinis žemių savininkas, turtingos Burbų giminės atstovas Kleopas Burba, perpirko žemę iš Tiškevičių ir pagal prancūzų projektą čia pasistatė romantizmo stiliaus, netaisyklingo plano, dviejų aukštų dvarą, išsiskiriantį savo architektūra ir prabanga.
Rūmų statybą vainikavo triaukštis bokštelis, iš kurio atsiverdavo puikus vaizdas į apylinkes ir Nemuno skardį. Dvaro vestibiulyje platūs ąžuolo laiptai vedė į antrą aukštą, prie reprezentacinių patalpų, dekoruotų mozaikomis, išklotų parketais, su tapyba lubose, kambariuose stovėjo auksu ir baltu laku dengti Liudviko XVI stiliaus baldai, kabojo reto violetinio atspalvio krikštolo sietynai.
Belvederio dvaras
Dvaro istorijos vingiai
Po Pirmojo pasaulinio karo išgrobstytas ir likęs be šeimininkų, Belvederio dvaras atiteko valstybei. Tarpukariu ir sovietizmu čia buvo įkurdintos įvairiausios švietimo įstaigos:
- 1921-1925 m. veikė Žemės ūkio mokykla
- nuo 1944 - Pienininkystės technikumas
- 1961-1969 m. Žemės ūkio technikumas
- iki 1971 m. - Bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla
1922 m. Kauno apskrities Žemės tvarkytojo sprendimu nuspręsta išparceliuoti Belvederio dvarą, tuomet baigėsi jo kaip ūkinio vieneto egzistavimas. Žemė atiteko bežemiams, mažažemiams, savanoriams, dvaro pastatai - valstybei.
Belvederio dvaras (2012)
Tie mokiniai, dabar jau 60-mečiai, mena, kad jau tada dvaro rūmai buvo avarinės būklės, nes jau tada draudė antrame aukšte šokius rengti, baiminantis, kad perdangos nesugriūtų. Kitiems, studentams, atvežtiems padėti dirbti soduose ir čia apgyvendintiems iki šiol asocijuojasi su paauglyste bei laisve, kuomet bene pirmą kartą galėjo atskirai nuo tėvų pabūti - apgyvendinami šiuose pastatuose mokiniai ir studentai, kurie į tuometinį sovietinį ūkį atvežti derlių nuimti (1971 m. dvaras perduotas Mičiūrino sodininkystės tarybiniam ūkiui).
Dabar dvaro pastatas yra padalintas į dvi dalis - pagrindinį pastatą ir nuo jo atskirtą rytinį sparną. Geriausia ir įspūdingiausia dvaro dalis - puikiausiai išsilaikę autentiški ąžuoliniai pagrindinio vestibiulio laiptai, per tiek metų nesuvandalinti per kažkokį stebuklą. Antrame aukšte - daugybė puikiai išsilaikiusių patalpų. Iš antro aukšto galima užlipti į triaukštį dvaro bokštą.
Po 2005 m. privatizacijos Belvederio dvaras nebuvo prižiūrimas ir pradėtas niokoti. 2019 m. savininkas pasikeitė.
Pajuokausime, kad bent jau kol kas dvaro pavadinimą būtų galima keisti - vietoj „geras ar puikus reginys, vaizdas“ (italų k. bel vedere), į „keliantis gerus prisiminimus“. Vieniems toji vieta asocijuojasi su pasimatymais ant laiptų, vedančių į plentą - iki šiol atsimena 365 pakopas - tiek, kiek metuose dienų. Kitiems tie laiptai nebuvo patogūs, nes pritaikyti ponioms, krinolino sukniomis tipenti - per dvi pakopas per trumpas žingsnis, per tris - per ilgas. Vieniems Belvederio dvaras - laiminga nerūpestinga vaikystė močiutės kaime, kitiems -puikūs mokslo metai, kuomet čia veikė tokios mokymo įstaigos kaip žemės ūkio technikumas.
Ne vienas iš tų laikų pamena išdidžiai po kiemą vaikštinėjančius povus, išskleidusius gražiąsias uodegas, kitus erzindami savo rėksmingomis „giesmėmis“. Dar mena bufetą, kepykloje keptas bandeles, limonadus, kuriuos galėdavo ten pat nusipirkti.
Visus šiuos neabejingus Belvederio dvarui sieja ne tik įdomūs, gražūs prisiminimai, bet ir viltis, kad pastatas bus restauruotas ir visa didybe bei grožybe atsivers visuomenei.
Pasidžiaugiama, kad pastaraisiais metais Belvederio dvaro komplekse jaučiama gyvybė - lankytojai pastebi vykstančius darbus, po truputį dvaras atsiveria visuomenei - į rūmų pastatą galima patekti ir apžiūrėti penktadieniais-sekmadieniais (bilieto kaina iki 3 Eur asmeniui).
Dvaro teritorija šiandien
Nuvykus į vietą pasitinka informacinis stendas su trumpa Belvederio dvaro istorija lietuvių ir anglų kalbomis. Nurodoma, kad dabartinis Belvederio dvaro valdytojas yra žemės ūkio bendrovė „Terra Belvedere“, įregistruota Belvederio kaime.
Dabar apie pastebėtas permainas: apie smėlio krūvas dvaro rūmų prieigose, vykstančius darbus rytinėje pastato dalyje, stelažus pietinėje pusėje ties oranžerija, kur pluša du darbininkai. Prie įėjimo - iškaba su darbo laiku ir visa informacija, kada ir kiek kainuoja į pastatą patekti. Iškirsti krūmynai ir atidengti laiptai, vedantys į plentą, Nemuno pusę. Pastatyti du iš betono nulieti liūtai, pasitinkantys ties įvažiavimu į teritoriją. Anksčiau jie buvo matomi prie svirno pastato. Po parko teritoriją vaikštinėjantys pavieniai turistai, užsukę ir neveikiančių dvaro pastatų apžiūrėti.
Belvederio kaimo seniūnaitis Kazys Meškauskas patikino, kad vietiniai džiaugiasi, kad dvaro teritorijoje atsirado kažkoks judesys, kad tvarkomasi, bet norėtųsi, kad viskas vyktų gerokai sparčiau. Ir dar norėtųsi, kad dvaro šeimininkai vietinę bendruomenę į susitikimą pakviestų ir papasakotų, paprasčiausiai informuotų, ką ketina dvaro pastatuose įkurti, kokią viziją regi ir pan. Taip, kaip buvo informuota Raudonės ir Pilies bendruomenės apie planuojamus darbus jų pilyse. Kol kas tokių susitikimų nėra buvę - bendraujantys su vietiniu, kuris ir yra tarsi tarpininkas su valdytoju.
Kazys džiaugiasi, kad lankytojų yra. Bilietus perka. Būna, kad per dieną iki 40 lankytojų į rūmus užsuka. Rūmuose ekskursijos vadovo nėra - turistai įleidžiami į rūmus ir gali apeiti įvairias patalpas.
Paminklotvarkininkų ir paveldosaugininkų pozicija
Vietiniai vykstančiais darbais Belvederio dvare džiaugiasi, tuo tarpu paminklotvarkininkai bei paveldosaugininkai situaciją vertina atsargiai. Jų pateikta informacija rodo, kad ne visi darbai tame objekte vyksta, laikantis kultūros paveldo reikalavimų.
Rajono savivaldybės administracija tikrina kultūros paveldo objektų būklę bei sukauptą medžiagą teikia Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Telšių-Tauragės skyriui. Administracija Belvederio dvaro sodybos statinių kompleksą tikrino 2020 metais.
„Pagal tikrinimo metu surašytus aktus fizinės būklės pokytis yra nuo nepakitusios iki blogėjančios būklės“, - komentavo V. Klepikovas, kuris paskutinį kartą Belvederio dvaro rūmuose lankėsi šių metų gegužę. Tuo metu darbai nevyko.
Anot pašnekovo, dėl Belvederio dvaro rūmuose vykdytų darbų šių metų kovo mėnesį KPD Telšių-Tauragės skyrius buvo susitikęs su valdytoju. Susitikime dalyvavo ir administracijos paminklotvarkininkas. Susitikimo metu buvo kalbėta su valdytoju ir priimtas sprendimas, kad darbai bus atliekami tik parengus tvarkybos darbų projektą.
„Tačiau, administracijos žiniomis, KPD Telšių-Tauragės skyrius liepos mėnesį Belvederio dvaro rūmų valdytojui surašė reikalavimą stabdyti darbus, kurie buvo atliekami objekte, nes nėra pabaigtas rengti tvarkybos darbų projektas“, - komentavo V. Klepikovas, patikinęs, kad šiuo metu Dvaro rūmuose yra atlikti fotogrametriniai, polichrominiai, architektūriniai tyrimai. Valdytojas tvarkybos darbų projektą ketina parengti iki šių metų galo.
„Būtent ši užsitęsusi projekto parengimo stadija trukdo dalykiškai bendrauti su valdytoju. Tikimasi, kad greitu laiku ši situacija pasikeis ir, kartu su valdytoju, bus pereita prie Belvederio dvaro rūmų atkūrimo naujam gyvenimui.
Situaciją pakomentavo KPD Telšių-Tauragės skyriaus patarėjas Vidas Narbutas. Po 2019 m. pasirašytos nuomos sutarties kultūros paveldo objekto valdytoju (nuomininku) tapo ŽŪB ,,Terra Belvedere“, kuri yra pateikusi paraišką ES paramai gauti.
Pasak V. Narbuto, kultūros paveldo valdytojas yra informuotas ir jam yra žinoma, kad bet kokie tvarkybos, restauravimo darbai yra galimi tik parengus tvarkybos darbų projektą ir gavus Kultūros paveldo departamento leidimą. Bet kokie tvarkomieji statybos darbai taip pat turi būti derinami su Kultūros paveldo departamentu, turi būti parengtas projektas, prieš tai gavus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
„Šiuo metu KPD Tauragės skyrius yra suderinęs Belvederio dvaro sodybos rūmų rytinės dalies ir Belvederio dvaro sodybos svirno tvarkybos darbų projektus. Leidimai išduoti: Belvederio dvaro rūmų svirnui - 2016 m., Belvederio dvaro rūmų rytinei daliai - 2021 m.“, - situaciją komentavo V. Narbutas.
Jo žiniomis, pagrindinių dvaro sodybos rūmų likusios dalies tvarkybos darbų projektas yra rengiamas, yra atlikti fotogrametriniai, polichrominiai bei architektūriniai tyrimai, kurie yra būtini rengiant tvarkybos darbų projektą.
V. Narbutas patvirtino, kad yra surašytas protokolas ir skirta bauda Belvederio dvaro valdytojui. 2020 m. spalio mėn. Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės skyriaus nutarimu, ŽŪB ,,Terra Belvedere“ už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimus buvo skirta bauda.
Priminsime, kad iki 2005 metų Belvederio dvaras priklausė Jurbarko rajono savivaldybei. 2005 m. Jurbarko r. savivaldybės privatizavimo komisija vadovaudamasi sutartimi dėl Belvederio dvaro pirkimo ir pardavimo, buvo perdavusi UAB ,,Vadybos klinika“ Belvederio dvaro pastatus: dvaro rūmus, svirną ir koplyčią.
Suradome Belvederio dvaro rūmų rytinės dalies tvarkybos projektą parengusį architektą. Tai Ginto Karvelio projektavimo įmonė, įsikūrusi Ukmergėje. Jos vadovas architektas G. Karvelis papasakojo, kad rytinėje Belvederio dvaro rūmų dalyje planuojama moderni valgykla, restoranėlis arba maitinimo įstaiga, kuri būtų skirtas turistams. Vienas kambarys paliktas valdytojo reikmėms. Dar pirmame aukšte numatytos rytinio korpuso personalo patalpos ir sanitariniai mazgai. Apačioje - katilinė, kasos ir sanitariniai mazgai.
Dėl svirno pastato - avarinės būklės šalinimo projektas paruoštas, bet jo autorius ne jis, o kita įmonė. Jo žiniomis, opiausia svirno dalis yra stogas bei skylantys pamatai. Jo žiniomis, prieš 9-10 metų tame svirne buvo numatyta įkurti meno ekspoziciją.
Dabartinė kalbinto architekto užduotis - suspėti iki spalio 15 dienos parengti bendrą rūmų pastato tvarkybos projektą.
Pakalbinome ir restauruotojus, kurie atliko įvairius tyrimus Belvederio dvaro rūmuose. Tai UAB „Opus Optimum“ komanda iš Vilniaus. Pasak tuos darbus atlikusios įmonės vadovo Aidono Valkiūno, restauratoriams Belvederio dvaro rūmuose pavyko rasti įdomių radinių.
„Radome išties įdomios autentiškos XIX a. vidurio tapybos fragmentų. Jau patvirtinta istoriniais tyrimais, kad autorystė priklauso žymiam dekoratoriui Francesco Andriolli. Remiantis tais tyrimais padaryta restauravimo programa, kurią mes padarėme ir greitu laiku bus pradėti restauravimo darbai“, - “Mūsų laikui“ patvirtino A. Valkiūnas.
„Belvederis gali pagrįstai didžiuotis, kad šio autoriaus dekorą mums pavyko atrasti ir pavyks jį išsaugoti“, - patikino UAB „Opus Optimum“ vadovas. Jo žodžiais, visuose rūmuose rasta tapybos fragmentų, ne visur vienodai išlikusių, bet kai kuriose vietose pavyko surinkti pilnas kompozicijas. Yra tapyti tapetai, tapytos rozetės, apvadai. Viskas atlikta labai profesionaliai. Rasta netgi tarybinio dekoro elementų.
Įmonė darė zondavimą - sluoksnis po sluoksnio atidenginėjo tuos uždažymus - vietomis priskaičiuoja iki 13 sluoksnių, kol prieinama iki autentiškos. Pasak A. Valkiūno, atliekant tyrimus Belvederio rūmų pastate buvo atlikta beveik 167 zondai, kas yra nemažai. Pašnekovas pajuokavo, jog džiaugiasi, kad perdažymo metu dirbo blogi statybininkai, kurie patingėjo nuskusti seną sluoksnį.
F. Andrioli yra italų kilmės dekoratorius, tapytojas. Jis buvo Napoleono armijos karininkas, paimtas į nelaisvę. Po nelaisvės likęs čia, Lietuvoje. Baigęs universitete dailės studijas ir dirbęs dailės mokytoju, dekoratoriumi. Yra išdekoravęs ne vieną dvarą. Kartu su kitais tapytojais F.
Susisiekėme ir su dar viena įmone - UAB „Jaga Lt“ bei jos techniniu direktoriumi Vitalijum Matrosovu, kurio įmonė įsipareigojusi Belvederio dvarui paruošti ekspoziciją, paremtą naujomis technologijomis. Tikimasi, kad tas ekspozicijos projektas bus parengtas kitais metais. Kokia toji ekspozicija, V.
Pabandėme susisiekti ir su dvaro valdytoju, nuomininku, ŽŪB „Terra Belvedere“, kurios vadovu nurodyta Gabrielė Čepauskaitė. Susisiekti su ja nepavyko. Bendrovė registruota Seredžiaus seniūnijoje, Belvederio kaime. Nurodytu telefono numeriu (Vilniaus kodu) susisiekti nepavyko.
Tiek vietiniai Belvederio kaimo gyventojai, tiek architektas, tiek paveldosaugos atstovai pasiūlė susisiekti su ŽŪB „Terra Belvedere“ įgaliotu asmeniu Dariumi Čepausku, kuris, jų žiniomis, ir galėtų apie vizijas, finansus, planus papasakoti. D. Čepauskui paskambinus, šis tikino, kad esame suklaidinti, kad apie vizijas ir finansus negalintis papasakoti, nes jis tik „už plyteles ir kitus panašius statybos darbus atsakingas“.
Pasirodo, nesiseka susitikti su Belvederio dvaro valdytojais ir Seredžiaus seniūnei Rimantei Pavalkienei. Kiek bandė per vietinį tarpininką su valdytojais susisiekti ir susitikti - nepavyko.
Eiliniams turistams tie liūtai asocijuojasi su dvaro didybe - jiems tokios skulptūros patinka ir tinka. Kitaip tokias puošmenas vertina su paveldu dirbantieji, abejojantys, ar toje teritorijoje tokių liūtų skulptūrų apskritai kada nors būta. Peržiūrėjus visą paveldosaugininkų surinktą istoriografinę medžiagą, nerasta jokių žinių nei nuotraukų apie kada nors čia buvusias liūtų skulptūras. Norint tokias skulptūras pastatyti, reikia istorinių tyrimų, istoriografinės medžiagos, tokius planus derinant su paveldosaugininkais.
Pasiteiravus apie tai paveldosaugininkų, jie teigė, kad norint atlikti dvaro parko priežiūros ir kompleksinį tvarkymą yra būtina įvertinti želdynų būklę, atlikti dendrologinius bei istorinius tyrimus, pasirengti tvarkybos darbų projektą. „Šiuo metu prašymo išduoti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ar specialiuosius paveldosaugos reikalavimus skyrius nėra gavęs“, - aptakiai atsakė Telšių-Tauragės skyriaus patarėjas V. Narbutas.
Nieko apie betono liūtus, kaip jie ir iš kur atsiradę dvaro teritorijoje, ar turima istorinių duomenų, nežinantis ir kalbintas D. Čepauskas.
Dažnas keleivis, važiuodamas pro šalį, užsuka apžiūrėti šio dvaro, kurio istorija siekia XIX a. pradžią. Belvederio dvaro kompleksą sudaro pats dvaras, svirnas, koplyčia ir 17 ha dydžio parkas, besišliejantis prie natūralaus miško. Daugiau kaip dešimtmetį niokotas dvaras vis dar skleidžia buvusios didybės ir prabangos aurą. Nei karai, nei po Nepriklausomybės atgavimo siautėję vandalai nesugebėjo visiškai suniokoti Belvederio dvaro - dar ir dabar jame yra išlikusių didybės atminties pėdsakų.
Ilgą laiką dvaras buvo neprieinamas pro šalį važiuojantiems keleiviams - jie tik iš išorės galėjo apžiūrėti dvaro architektūrą ir pasigrožėti nuostabiais apylinkių vaizdais. Šią vasarą Belvederio dvaro vidus tapo prieinamas plačiajai visuomenei - į dvaro vidų gali pakliūti visi norintys. Nors pastato viduje jau senai nebeliko buvusios prabangos, tačiau dar ir dabar yra kur akis paganyti. Pradėtas tvarkyti dvaro parkas netrukus taps romantiškų pasivaikščiojimų vieta.
Pasak naujojo dvaro valdytojo, bendrovės „Sakis“ direktoriaus Valdo Malinausko, Belvederio dvaras savo duris lankytojams atvėrė neatsitiktinai - iki kitų metų vasaros galimybė pamatyti dvarą tokį, koks jis yra, nes dvaro laukia dideli pokyčiai. Šiuo metu projektuojama ir kuriama originali ekspozicija, kurią kitais metais bus galima išvysti Belvederio dvare.
Šios ekspozicijos atidarymas ir pristatymas plačiai visuomenei atneš ekonominę naudą vietiniam verslui, Lietuvos turizmo plėtrai, Lietuvos vardo garsinimui už jos ribų.
Net neabejoju, kad visiems, kurie bent minimaliai domisi šalies architektūriniu paveldu, šis dvaras yra tikrai žinomas. Deja, daug metų buvęs vienas iš gražiausių ir prabangiausių Lietuvos dvarų, pastaraisiais dešimtmečiais jis atrodo išties melancholiškai.
Bene labiausiai šįkart pradžiuginęs dalykas - iš krūmynų glūdumos išvaduoti kiti dvaro sodybos pastatai, tarp kurių buvo tais 2015 m. neaplankyta, už 200 m nuo dvaro rūmų, šiaurės rytinėje sodybos dalyje stovinti Belvederio dvaro sodybos koplyčia. Būtent ji ir buvo naujausios kelionės į Belvederį tikslas. Dvaro sodybos parke stūksančioje koplyčioje buvo laidojama didikų Burbų giminė.
Ši koplyčia iškilo XIX a. pabaigoje, tiesa, 1992 m. pastatas remontuotas-restauruotas, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vėl traukdavęs ne visada gero linkinčius asmenis. Geriau apžiūrėjus matyti, kad ant koplyčios sienų išliko kai kurie stilizuoti augaliniai reljefiniai motyvai, o virš durų - buvusių Belvederio dvarininkų Burbų giminės herbas, vaizduojantis skydą ir karūną su plunksnomis, apjuostus lotynišku užrašu „Justitia supremum lex esto“ (liet. Tegul teisingumas yra aukščiausias įstatymas).
Istorizmo neogotikos architektūros stiliaus koplyčios galinėje pusėje yra įėjimas į laidojimo rūsį. Žinoma, palaidotųjų ten nematyti - tik tuščios 2 aukštais sienose išmūrytos karstams skirtos angos.
Kodėl pirmiausiai pradėjau pasakoti apie koplyčią? Dėl jau minėto tankiais krūmais suaugusio parko daug metų čia apsilankiusieji jos tiesiog nepastebėdavo. Visų dėmesys nukrypdavo į kadaise prabanga dvelkusius Belvederio dvaro rūmus, už kurių stačiu šlaitu žemyn galima nudardėti į Nemuną. Vaizdingas nuo šios vietos atsiveriantis peizažas lėmė ir Belvederio pavadinimo atsiradimą - „puikus reginys“ itališkai - „bel veder“.
Reikėtų paminėti, kad iki pastatant dvaro rūmus vietovė buvo vadinama Padubysiu. Sakoma, kad iki tol Belvederio dvaro rūmai buvo tarsi pavyzdys kitiems dvarininkams.
XIX a. pradžioje Tiškevičiai pardavė Padubysio dvarą ir palivarką didikams Burboms. Norėdamas įkurti savo giminės garbės ir turtų vertą rezidenciją, XIX a. viduryje Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba pagal itališkų Toskanos vilų pavyzdį pastatė įspūdingus Belvederio rūmus. Burbų šeimininkavimo laikotarpiu dvare klestėjo ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Šie didikai Belvederyje turėjo sukaupę didžiulę biblioteką ir archyvą, kurie Pirmojo pasaulinio karo metu buvo sunaikinti, o pats dvaras nusiaubtas ir išgrobstytas.
Sakoma, kad iki tol Belvederio dvaro rūmai buvo tarsi pavyzdys kitiems dvarininkams.
Pamenu, kai pirmąkart čia vaikštinėdama sutikau odiniais drabužiais ir plieniniu žirgu atvykusį inteligentišką vyriškį. Jis papasakojo apie Belvederio dvaro sodybos skaičių magiją: rūmuose - durų tiek, kiek metuose mėnesių, langų - tiek, kiek metuose savaičių, laiptelių nuo aukšto šlaito - tiek, kiek metuose dienų... Visko gali būti, pamaniau. Gal ši idėja Belvederio didikų duoklė laikui - gal tai padės gyvuoti, gal padės išlikti?..
Belvederio dvaro koplyčia
Dvarai netoliese
- Aukštosios Fredos dvaras
- Gelgaudiškio dvaras
- Ilguvos dvaras
- Jurbarko dvaras
- Kaimelio dvaras
- Kidulių dvaras
- Panemunės pilis
- Raudondvario pilis
- Raudonės pilis
- Sviatošino dvaras
- Veliuonos dvaras
tags: #belvederio #nekilnojamas #turtas