Bendras kraujo tyrimas (BKT) ir cholesterolio kiekio nustatymas yra vienos iš paprasčiausių procedūrų, įprastai atliekamos profilaktinio patikrinimo metu. Šie tyrimai suteikia vertingos informacijos apie jūsų sveikatą.
Bendras Kraujo Tyrimas (BKT)
Bendras kraujo tyrimas - tai ląstelių skaičiai ir kiti jų parametrai, suskaičiuoti automatinio kraujo analizatoriaus. Kitaip tai - pilnas kraujo tyrimas. Tai pats pirminis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas, kuris parodo kraujo forminių elementų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų) ir kitų netipinių ląstelių kiekį, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį.
Šis tyrimas skirtas nustatyti kraujo ląstelių kiekiui kraujyje ir daugybę svarbių rodiklių, susijusių su kraujo ląstelėmis. Kraujo tyrimo rezultatai parodo svarbiausių kraujo dalelių - eritrocitų, trombocitų, leukocitų - kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Atkreipkite dėmesį, kad aparatas skaičiuoja absoliutų ląstelių skaičių, o atskiras leukocitų rūšis suskaičiuoja absoliučiais skaičiais ir procentinę jų sudėtį. Nesupainiokite jų.
Kraujo tyrimo atsakyme, greta konkrečių paciento kraujo rodiklių, paprastai pateikiamos tos laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, normos. Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai (t.y. vertinti ne vieną nukrypusį rodiklį, o rodiklių visumą) ir kiekvienam kraujo liga sergančiam pacientui individualiai, priklausomai nuo ligos/ gydymo stadijos.
Kartais kai kurie vartojami medikamentai, papildai gali turėti įtakos ir kraujo rodikliams, tad būtinai apie tai pasakykite gydytojui, kuris vertins kraujo tyrimą. Pvz.: vartojant steroidinius hormonus gali padidėti leukocitų skaičius, pradėjus vartoti geležies, folio rūgšties, vitamino B12 preparatus, jei jų trūko, bus stebimi suintensyvėjusios eritrocitų gamybos požymiai (daugės retikulocitų, kils hemoglobinas).
Pagrindiniai Kraujo Komponentai
Norint jį suprasti, svarbu žinoti, kad kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai.
Įprastai kaulų čiulpuose gaminamos nebrandžios kamieninės kraujo ląstelės, kurios veikiamos tam tikrų stimulų toliau dauginasi, bręsta ir diferencijuojasi į visas kraujo ląsteles. Šios yra 3 rūšių: eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) ir trombocitai (kraujo plokštelės). Šios ląstelės iškeliauja į kraują, čia jos atlieka savo funkcijas.
- Eritrocitai (Raudonieji Kraujo Kūneliai): Raudonieji kraujo kūneliai - eritrocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi RBC, ERY) - ir juose esantis hemoglobinas (kraujo tyrime paprastai žymimi HgB, Hb) perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino skaičius rodo anemiją. Kraujo tyrime eritrocitus nusako dar keli rodikliai, parodantys jų dydį ir hemoglobino koncentraciją juose. Tai MCV, MCH, MCHC.
- Leukocitai (Baltieji Kraujo Kūneliai): Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Leukocitai ‒ baltieji kraujo kūneliai, kurių yra kelios rūšys. Kraujo tyrimo metu nustatoma leukocitų formulė, t. y. įvairių rūšių leukocitų kiekis. Kadangi leukocitai dalyvauja įvairiose imuninėse organizmo reakcijose, šių ląstelių pakitimai gali parodyti patologiją. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme.
- Trombocitai (Kraujo Plokštelės): Kraujo plokštelės - trombocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi PLT, TRO) - yra labai svarbūs kraujo krešėjimo procese. Jie prilimpa prie pažeistos kraujagyslės vietos, padeda susiformuoti krešuliui ir taip apsaugo nuo kraujavimo. Trombocitų mažėja esant nepakankamai jų gamybai, po chemoterapijos, sergant imunine trombocitopenija (liga, kai organizmas pats gamina antikūnus, suardančius trombocitus).
Pagrindiniai BKT Rodikliai
- RBC (Eritrocitai): Raudonosios kraujo ląstelės, kurios atlieka svarbų vaidmenį organizme, nešant deguonį į audinius ir atvedant anglies dioksidą iš audinių į plaučius.
- HBG (Hemoglobinas): Baltymas, kuris yra atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į audinius bei anglies dioksido pernešimą iš audinių į plaučius.
- HCT (Hematokritas): Rodiklis, matuojantis eritrocitų tūrį kraujyje procentais.
- MCV (Vidutinis Eritrocito Tūris): Rodiklis, matuojantis vidutinį eritrocito dydį kraujyje.
- MCH (Vidutinis Eritrocitų Hemoglobinas): Rodiklis, matuojantis vidutinį hemoglobino kiekį viename eritrocite.
- MCHC (Vidutinė Hemoglobino Koncentracija Eritrocite): Rodiklis, matuojantis vidutinę hemoglobino koncentraciją eritrocituose.
- RDW (Eritrocitų Pasiskirstymas Pagal Dydį): Rodiklis, matuojantis eritrocitų dydžio variaciją kraujyje.
- PLT (Trombocitai): Kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą ir trombocitų funkcijos palaikymą.
- NE (Neutrofilai): Viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų.
- LY (Limfocitai): Viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų.
- MO (Monocitai): Viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų.
- EO (Eozinofilai): Viena iš baltojo kraujo kūnelių (leukocitų) kategorijų.
- LUC (Kitos Netipinės Ląstelės): Bendras terminas, naudojamas norint apibūdinti kraujo tyrimo rezultatuose matomas ląsteles, kurios nėra standartinės kraujo ląstelės.
Atlikus kraujo tyrimą, svarbu atkreipti dėmesį į absoliučius skaičius (dažniausiai žymimus ×109/l arba *10e9/l), o ne į procentinę išraišką (žymima %), nes tai gali suklaidinti. Pvz., pacientui po chemoterapinio gydymo gali labai trūkti neutrofilų, o limfocitų skaičius gali būti normalus.
Leukogramos Skaičiavimas
Leukogramos skaičiavimas (kraujo formulės skaičiavimas /pilnas kraujo tyrimas) - tai tyrimas, kuomet laboratorijos gydytojas suskaičiuoja leukocitus, kuriuos mato kraujo tepinėlyje, žiūrėdamas pro mikroskopą. Jis skaičiuoja skirtingas leukocitų rūšis iki 100 ląstelių.
Tai turėtų būti panašu į procentinį leukocitų skaičiavimą aparatiniame kraujo tyrime, tik tiksliau, nes gydytojas gali matyti įvairių nebrandžių leukocitų, kurių normoje sveiko žmogaus kraujyje neturėtų būti (blastai, metamielocitai, promielocitai, mielocitai ar kiti). Šios ląstelės gydytojui leidžia įtarti kraujo ligą.
Tyrimo atsakyme kartais būna pastaba: kairys poslinkis (poslinkis į kairę), o tai reiškia, kad yra padidėjęs neutrofilų kiekis.
Kada Atliekamas BKT?
Šis kraujo tyrimas atliekamas vietoje įprastinio sveikatos patikrinimo arba paties patikrinimo metu. Taip pat užsakomas, jei įtariama infekcija, anemija ar kiti susirgimai. Rekomenduojama BKT tyrimą atlikti ne tik profilaktiškai, bet ir bet kurio negalavimo atveju.
Kaip minėta anksčiau, leukocitų kiekio padidėjimas ar diferenciacijos pakitimai gali reikšti infekciją arba uždegimą. Anemija diagnozuojama, kai nustatomas mažas hemoglobino ir (ar) hematokrito kiekis, bet tai nebūtinai reiškia pačią ligą. Anemija gali būti daugelio ligų pasekmė, įskaitant nukraujavimą, kaulų čiulpų pažeidimus, nepilnavertę mitybą, genetinius hemoglobino struktūrinius ar funkcinius sutrikimus, inkstų nepakankamumą.
Jei diagnozuojama anemija, dažniausiai vertinami ir pagalbiniai rodikliai, tokie kaip MCV, MCH, MCHC ir RDW. Nustačius trombocitopeniją (sumažėjusį trombocitų kiekį), galima įtarti kaulų čiulpų problemas, pernelyg didelį alkoholio vartojimą, imunologines ar genetines problemas, pažengusią kepenų ligą, taip pat pokyčiai gali būti vartojant kai kuriuos vaistus.
BKT rezultatai yra vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į visus matuojamus parametrus, asmens nusiskundimus ir kitus klinikinius požymius. Rekomenduojama dėl rezultatų visada pasikalbėti su savo gydytoju.
10 klaidų, kurias žmonės daro prieš kraujo tyrimus – paaiškina gydytojas
Cholesterolio Kiekis
Bendras cholesterolio kiekis yra tyrimo, vadinamo lipidograma, dalis. Dažniausiai vienu metu tiriamos visos jo frakcijos, tai yra blogojo ir gerojo cholesterolio bei trigliceridų lygis. Šie rezultatai parodo visą paciento sveikatos vaizdą.
Cholesterolis vaidina labai svarbų vaidmenį mūsų organizme, nes yra kiekvienos ląstelės, hormonų, vitaminų ir tulžies rūgščių statybinė sudedamoji dalis. Tačiau ne visada gerai, kai jo turime per daug. Nenormalus žmogaus lipidų profilis yra daugelio gyvybei pavojingų ligų signalas.
Bendras cholesterolio kiekis - tai cholesterolis, kuris patenka į organizmą iš išorės per maistą, ir kurį organizmas gamina kepenyse ir žarnyno sienelėse.
Cholesterolio Frakcijos
Bendras cholesterolis skirstomas į:
- MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolį
- DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolį
- Trigliceridus
Cholesterolio Tyrimo Indikacijos
Kasmet toks profilaktinis patikrinimas rekomenduojamas vyrams nuo 45 metų ir moterims nuo menopauzės (pradedant nuo paskutiniųjų menstruacijų). Tyrimo indikacijos taip pat yra:
- Cukraligė
- Vainikinių arterijų liga
- Smegenų kraujagyslių ligos
- Periferinių kraujagyslių kraujotakos sutrikimai
- Padidėjusi arba nepakankama skydliaukės veikla
Kaip Pasiruošti Tyrimui?
Tyrimas atliekamas paimant kraujo mėginį nevalgius. Paskutinį kartą valgoma likus 12 valandų iki kraujo mėginio paėmimo. Kad rezultatas nebūtų iškraipytas, likus kelioms dienoms iki tyrimo pacientas turi pereiti prie lengvai virškinamo neriebaus (išskyrus riebią jūros žuvį) ir mažai angliavandenių (pvz., saldumynai) turinčio maisto.
Atminkite, kad bendrojo cholesterolio kiekio serume rezultatas gali būti netikras net tokiu atveju, jeigu dieną prieš tyrimą valgėte troškintą antieną.
Normalūs Cholesterolio Lygiai
Kardiologų draugija rekomenduoja, kad bendrojo cholesterolio lygis būtų iki 190 mg/dl. Tačiau vien bendrojo cholesterolio lygis mažai ką pasako apie riziką susirgti vainikinių arterijų liga, nors manoma, kad į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę patenka pacientai, kurių bendrasis cholesterolio kiekis viršija 260 mg/dl.
Tik vienu metu ištyrus DTL cholesterolio ir MTL cholesterolio frakcijų lygius, bus galima gauti išsamesnį paciento sveikatos būklės vaizdą. Moterų DTL cholesterolio kiekis turi būti didesnis nei 45 mg/dl, o vyrų - virš 40 mg/dl. Sveikatai saugus MTL cholesterolio lygis abiem lytims neturėtų viršyti 115 mg/dl.
| Rodiklis | Normalus lygis |
|---|---|
| Bendras cholesterolis | Iki 190 mg/dl |
| DTL cholesterolis (moterys) | Daugiau nei 45 mg/dl |
| DTL cholesterolis (vyrai) | Daugiau nei 40 mg/dl |
| MTL cholesterolis | Mažiau nei 115 mg/dl |
Tačiau esama išimčių:
- sergantiems cukriniu diabetu (be komplikacijų) norma yra mažesnė nei 100 mg/dl;
- pacientams, sergantiems koronarine liga, lėtine inkstų liga, esantiems po insulto ir turintiems komplikuotą diabetą, normalus MTL cholesterolio kiekis yra mažesnis negu 70 mg/dl.
Padidėjusio Cholesterolio Priežastys
Bendrasis cholesterolio kiekis gali padidėti dėl kelių skirtingų priežasčių - genetinio polinkio, fizinio aktyvumo stokos, nutukimo, intensyvaus rūkymo, streso, tam tikrų vaistų (pvz., kontraceptikų) vartojimo, nesveikos mitybos, kurioje mažai skaidulų, daug nesveikų riebalų, paprastųjų angliavandenių. Didelis bendrojo cholesterolio kiekis taip pat atsiranda sergant šiomis ligomis:
- įgimta kepenų liga (hiperlipoproteinemija);
- inkstų nepakankamumu;
- hipotiroze;
- cholestaze;
- nefrozoniu sindromu;
- žvynine dedervine.
Žemiau normos esantis bendrasis cholesterolio kiekis gali rodyti:
- cirozę;
- kepenų nekrozę;
- pernelyg aktyvią skydliaukę;
- sepsį;
- anemiją.
Kaip Mažinti Cholesterolio Kiekį?
Pagrindiniai cholesterolio kiekio mažinimo būdai yra dieta, mankšta ir tam tikrų vaistų vartojimas.
Dieta
Pagrindinis būdas sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį - imtis subalansuotos mitybos, kuri paremta dviem pagrindiniais principais: viena vertus, reikia vengti maisto produktų, kurie didina blogojo cholesterolio kiekį, kita vertus, įtraukti maisto produktų, kurie gali sumažinti jo koncentraciją kraujyje.
Pateikiame 11 privalomų maisto produktų, kurie turi būti įtraukti į cholesterolio kiekį mažinančią dietą:
- jūrų žuvys;
- liesa mėsa (kalakutiena ir vištiena (be odos), veršiena, triušiena);
- liesi rūkyti paukštienos gaminiai;
- daržovės ir vaisiai, kuriuose gausu vitamino C, E, B;
- česnakai;
- produktai, kuriuose gausu flavonoidų (žalioji arbata, svogūnai, obuoliai, uogos);
- sveiki augaliniai riebalai, esantys avokaduose, riešutuose ir migdoluose;
- alyvuogių ir rapsų aliejus;
- laisvai laikomų vištų kiaušiniai;
- minkštieji margarinai, papildyti augaliniais steroliais ir stanoliais;
- liesi pieno produktai.
Laikydamiesi bendrąjį cholesterolio kiekį mažinančios dietos kartu turite tvirtai laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Reikia stipriai sumažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį, keptą maistą pakeisti paruoštu vandenyje arba garuose. Gaminant sumuštinius, tepkite juos ne sviestu, o liesu baltuoju varškės sūriu. Geltonąjį sūrį keiskite liesu baltuoju sūriu. Tokios dietos priešai yra padažai iš majonezo ir pats majonezas. Ruošiant patiekalus vietoje grietinėlės naudokite jogurtą, o baltą duoną keiskite rupia visų grūdo dalių kvietine duona. Saldumynų kiekį taip pat būtina stipriai sumažinti, ypač konditerijos gaminių, kuriuose yra palmių aliejaus.
Fizinis Aktyvumas
Ne tik dieta, bet ir reguliari mankšta gali sumažinti cholesterolio kiekį. Todėl daug cholesterolio turintys žmonės turėtų susimąstyti apie reguliarų fizinį aktyvumą. Idealu, kai mankštinamasi kasdien arba kas antrą dieną. Geriausia, jeigu pratimai būtų aerobiniai, bet ne jėgos; vidutinio sunkumo, pritaikyti prie paciento įgūdžių ir sveikatos būklės.
Kartu su apšilimu pratimai turėtų trukti 50-60 minučių, nes tik po 30 minučių organizmas pradeda deginti riebalus. Žmonėms, norintiems išlaikyti tinkamą bendrojo cholesterolio kiekį, gera fizinio aktyvumo forma gali būti:
- pasivaikščiojimai;
- ėjimas su lazdomis, t. y. šiaurietiškas ėjimas;
- žygiai;
- važiavimas dviračiu;
- pilatesas;
- joga;
- tempimo pratimai;
- komandiniai žaidimai (tinklinis, futbolas, badmintonas);
- plaukimas;
- pratimai sporto salėje;
- aerobika;
- bėgimas;
- lygumų slidės.
Vaistai
Cholesterolio kiekį galima reguliuoti ir vaistais. Pagrindinį vaidmenį čia vaidina statinai, kurie slopina cholesterolio gamybą kepenyse. Poveikis išlieka tol, kol pacientas vartoja vaistus. Nustojus vartoti vaistus, lipidų profilis vėl pablogėja. Šiuo metu gydytojai pripažįsta statinus kaip geriausius vaistus kovojant su dideliu cholesterolio kiekiu.