Nekilnojamasis turtas, priklausantis keliems asmenims, dažnai tampa nesutarimų priežastimi. Vienas dažniausių ginčų kyla, kai bendrasavininkai nesutaria dėl statybų ar rekonstrukcijos darbų. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas bendrasavininko sutikimas statyboms, kokios yra bendrasavininkų teisės ir pareigos, bei kaip spręsti ginčus, jei tokie kyla.
Bendroji Nuosavybė ir Statybos: Pagrindiniai Principai
Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.). Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių, sutikimą (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.).
Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą remontuoti, rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl tokio remonto ar rekonstrukcijos. Bendraturtis, norėdamas atlikti statinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, privalo gauti kito bendraturčio rašytinį pritarimą. Be bendraturčių rašytinio pritarimo, nėra galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento statinio rekonstrukcijai, remontui atlikti, jau atliktų darbų (pvz., paprasto statinio remonto) įteisinimui.
Kada Reikalingas Bendrasavininkų Sutikimas?
- Kai žemė valdoma bendra nuosavybės teise ir nėra numatytos sklypo naudojimosi tvarkos.
- Statant bet kokius statinius, reikalingas bendras savininkų susitarimas.
- Atliekant statinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, reikalingas rašytinis bendraturčio pritarimas.
Bendrasavininkų Teisės ir Pareigos
Pagal Civilinio kodekso 4.79 straipsnį, bendrasavininkai turi pirmumo teisę įsigyti kitų bendrasavininkų turtą, kai jis yra parduodamas. Tai reiškia, kad, jei vienas bendrasavininkas nori parduoti savo dalį, jis privalo pirmiausia pasiūlyti ją kitiems bendrasavininkams. Tai yra, prieš parduodamas savo dalį trečiajam asmeniui, jis turi pranešti kitiems bendrasavininkams apie pardavimo ketinimą ir pasiūlyti pirkti tą dalį pagal tokią pačią kainą ir sąlygas.
Dvibutis, daugiabutis gyvenamasis namas, kitų patalpų bendrasavininkiai turi bendru turtu rūpintis ir naudoti jį pagal paskirtį, nepažeisdami kitų bendraturčių teisių. Vis tik praktikoje iškyla bendraturčių nesutarimų dėl bendro turto naudojimo, jo priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos darbų, ypač, kai tokiems darbams atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
LAT Išaiškinimas Dėl Sklypų Bendratučių Teisės
Daug kam aktualus LAT išaiškinimas dėl sklypų bendratučių teisės statyti ar rekonstruoti statinius ant bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (Civilinė byla Nr. e3K-3-107-248/2018). Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.
Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams.
Ginčų Sprendimo Būdai
Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų.
Teismo Praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto padalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės padalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams, gali būti priteista kompensacija pinigais.
Naudojimosi Tvarkos Nustatymas
Naudojimosi tvarka nustatoma tarpusavio sutarimu arba teisme. Naudojimosi tvarkos nustatymas yra paprastesnis būdas ir yra skirtas naudojimuisi atskiromis izoliuotomis patalpomis arba konkrečiomis turto dalimis nustatyti.
Esminis skirtumas tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarkos nustatymo - vienu atveju (nustatant tvarką) bendroji dalinė nuosavybė išlieka, kitu atveju (atidalijant) - išnyksta. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto objektas ir tai reiškia, kad pasibaigia santykis su bendraturčiais, o taip pat ir tokios pareigos kaip - 1) informavimo ir pirmenybės teisės suteikimo pareiga prieš perleidžiant turtą (LR CK 4.79 str.); 2) pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (LR CK 4.76 str.). Nustatant naudojimosi tvarką - šios pareigos išlieka, naujas nekilnojamojo turto objektas nesuformuojamas.
Atidalijimas Iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir kiekvienas atsidalinęs savininkas turi atskirą daiktą bei teisę visiškai savarankiškai jį valdyti, naudoti ir disponuoti. Atidalijimas taip pat vyksta bendraturčių sutarimu arba teisme.
Šis būdas yra išimtinis tuo, kad jei kitas bendraturtis su tokiu būdu nesutinka ir yra galimybės tokio būdo netaikyti - teismas turi teikti prioritetą kitiems atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdams. Šio išimtinio būdo taikymui yra nustatytos kelios sąlygos - 1) visų pirma turi būti sprendžiamas daikto padalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai; 2) Tik nesant galimybės padalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams, gali būti priteista kompensacija pinigais.
Pagrindiniai Atstumai Iki Sklypo Ribų Ir Apsaugos Zonos
Projektuojamas statinys statybos sklype turi būti pozicionuojamas taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Mažinant atstumus jie neturi būti mažesni nei minimalūs prišgaisriniai, sanitariniai ir kt. atstumai išvardinti punktuose žemiau. Atstumas iki gatvės turi nepažeisti gatvės raudonųjų linijų.
Jei teritorijai, kurioje randasi sklypas yra parengtas ir patvirtintas detalusis planas, jame yra pažymėta leidžiama užstatyti teritorija. Ši zona pažymėta įvertinant, atstumus iki kaimyninių sklypų, gatvių raudonąsias linijas, apsaugos zonas, esamus inžinerinius tinklus ir jų perspektyvą bei kt. Jei detaliojo plano nėra, reikia įvertinti sklypo plane esančius apribojimus. Tai gali būti apsaugos zonos (inžinerinių tinklų, sanitarinės, vandens telkinių, saugomų teritorijų, aerodromų ir pan.), servitutai (kelio, teisės tiesti ir aptarnauti inžinerinius tinklus ir kt.).
Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus ir kt. Statyti pastatus ir įrenginius apsaugos zonose galima pagal nustatytas vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės sąlygas ir kt. Statyti pastatus ir įrenginius, sandėliuoti statybines medžiagas ir pan., sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau kaip 0,3 metro ir kt.
Valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta. Apsauginėje juostoje, draudžiama kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus ir kt. Melioracijos grioviai - pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai. Draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę ir kt. Apsaugos zonoje draudžiama statyti nuolatinius statinius bei įrenginius ir kt.
Pavyzdys Iš Praktikos
Klausimas: Gyvenu name, kuris priklauso trims bendrasavininkams, kiekvienas iš jų dar turime po nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą. Bendro kiemo naudojimosi tvarka notariškai nėra patvirtinta. Noriu prie savo ūkinio pastato sienos, kurios ilgis yra 2,7m pritvirtinti stogelį - pavėsinę, kurio plotis būtų apie 1m. Ar tam reikia bendrasavininkų sutikimo?
Komentaras: Kai žemė yra valdoma bendra nuosavybės teise, kai nėra numatytos sklypo naudojimosi tvarkos, statant bet kokius statinius reikalingas bendras savininkų susitarimas, geriausia, kad jis būtų raštiškas - laisvos formos sutikimas, kurį turėtų pasirašyti visi likę bendrasavininkai.
Išvados
Bendrasavininko sutikimas statyboms yra svarbus aspektas, užtikrinantis visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, taip pat būti pasirengusiems ieškoti kompromisų ir bendradarbiauti su kitais bendrasavininkais. Jei nesutarimai neišsprendžiami derybomis, būtina kreiptis į teismą, kuris objektyviai įvertins situaciją ir priims teisingą sprendimą.
tags: #bendrasavininko #sutikimas #statyboms