Akivaizdu, kad transportas yra neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Be transporto negalėtų vystytis nė viena, net ir pati smulkiausia įmonė.
Dabar smarkiai pasikeitė transportavimo vaidmuo ekonominiame šalies vystymęsi. Praeityje transportas tiktai padėdavo gamybinių šalies ūkio šakų veikloje, o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Didžiulę reikšmę ekonominiame vystymęsi lemia nuolat didėjantis pasaulyje darbo pasiskirstymas, kurio rezultatas yra kooperacijos didėjimas kiekvienoje ekonominės veiklos sferoje ir tarp šių sferų.
Ši kooperacija nenutrūkstamai siejasi su transporto darbu. Dabar naujos įmonės nestatomos, jei toje teritorijoje nėra transportinių komunikacijų, kadangi transporto infrastruktūros (kelių tinklo ir transporto mazgų) sukūrimas labai padidina statomo gamybinio komplekso kapitalo imlumą ir sumažina įmonės rentabilumą. Atskirų rajonų pramonė paprastai vystosi plečiant gamybą veikiančiose įmonėse ir kuriant naujas ekonominės infrastruktūros pagrindu, kurios svarbiausias elementas yra transportas.
Viena vertus, šalies ūkio sistemoje transportas yra transportinės produkcijos krovinių ir keleivių pervežimų gamintojas, o kita vertus - kitų ekonomikos šalių įvairios produkcijos vartotojas.
Taigi, aš savo darbe įsigilinsiu į vieną iš svarbiausių, perspektyviausių transporto sistemų - į geležinkelių transporto sistemą. Mano darbo tikslas - išanalizuoti, t.y. sužinoti ir pateikti informaciją apie Lietuvos geležinkelių pagrindinę teikiamą paslaugą - krovinių pervežimą. Uždaviniai - susipažinti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių pervežimu, tam naudojamais įrengimais, prietaisais, įrankiais, ištekliais ir t.t.
Visa transporto sistema yra daugiašalė, t.y. šiuo metu Lietuvos transporto sistemą sudaro atskiros transporto šakos. Transporto įmonės pagrindinis uždavinys - parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikytą vežimams atlikti, kuriems jinai skirta. Įmonės, priimdamos sprendimą, turi vadovautis įvairių transporto rūšių privalumais ir trūkumais.
Jeigu įmonė yra labai didelė, t.y. jos veiklos mastai yra milžiniški - reikia gabenti didžiulių gabaritų bei kiekių krovinius sausuma, tam geriausiai tinka geležinkelių transportas, kurį teikia Lietuvoje AB „Lietuvos geležinkeliai“.
AB „Lietuvos geležinkeliai“, siekiant išlikti ir plėstis dinamiškoje aplinkoje, svarbu įvertinti savo galimybes ir vartotojų poreikius, išlaikyti konkurencinį pranašumą jos pasirinktose paslaugų rinkose. Šios įmonės visa vadovybė bei kiti darbuotojai, žinodami ateities planus, privalo išsiaiškinti ir apibrėžti, ko reikia tiems numatytiems tikslams pasiekti. Todėl būtina nustatyti ir nagrinėti išteklius, kurie yra naudojami paslaugoms kurti ir visuomenės (vartotojų) poreikiams geriausiai tenkinti.
Lietuvos Geležinkelių Tinklas
Fiziniai ištekliai
Smulkiau skirstant fizinius išteklius, paprastai išskiriami ilgalaikiai ir trumpalaikiai fiziniai (materialūs) ištekliai:
- infrastruktūros pastatai: administraciniai pastatai; buitiniai pastatai; sandėliai; elektros stotys.
- inžineriniai statiniai: tiltai, tuneliai, viadukai.
- susisiekimo keliai. Šiuo metu eksploatuojamų geležinkelių linijų ilgis Lietuvoje yra 1774 km. Iš jų 1520 mm vėžės pločio - 1752,2 km, 1435 mm vėžės pločio - 21,8 km. Elektrifikuotų kelių ilgis - 122 km. Plačiųjų geležinkelių tinklas mūsų šalyje gana tankus - 31 km. 1000 kv. km.
Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia 70 komercinių stočių tinklas. Šiose stotyse yra atliekami darbai, susiję su krovinių vežimu. Klientas gali pasirinkti jam patogiausią krovinio išsiuntimo ar gavimo vietą.
Šeštokų geležinkelio stotyje sueina plačioji (1520 mm) ir europinio standarto (1435 mm) geležinkelio vėžės. Čia vykdomas krovinių pakrovimas, iškrovimas bei perkrovimas iš vieno pločio vėžės vagonų į kito pločio vėžės vagonus. Perkraunami 20, 30, 40 pėdų konteineriai. Šeštokų stotyje veikia Importo ir eksporto terminalas.
Mockavos stotyje veikia automatinė geležinkelio vėžės pločio keitimo įranga, kurios pagalba kroviniai modernizuotuose vagonuose gali būti vežami jų neperkraunant. Šioje stotyje veikia suskystintųjų dujų perpylimo terminalas.
Draugystės stotis aptarnauja vienintelę Baltijos šalyse esančią tarptautinę geležinkelio keltų liniją Klaipėda - Mukranas. Keltas vienu metu gali gabenti 103 vagonus.
Įmonės veiklos rezultatams svarbūs visi ilgalaikio materialiojo turto elementai, tačiau didžiausią įtaką turi turto dalis, kuri aktyviai veikdama įgalina garantuoti paklausių paslaugų teikimą. Tai statiniai, transporto priemonės (šiuo atveju, geležinkelių transporto priemonės), įvairūs įrengimai ir kita paminėta įranga. Ši ilgalaikio materialiojo turto dalis dažniausiai sudaro didžiausią lyginamąją dalį.
Šiuo atveju, t.y. gabenant įvairiausių rūšių krovinius, įmonės naudojamas trumpalaikis materialusis turtas būtų tik traukinių transportui skirtos žaliavos (žaliavos - pirmą kartą gauta pramonės produkcija pramoniniam perdirbimui), t.y. naftos produktai: tepalai, kuras (dyzelinis). Protingas įmonės žaliavų, įrengimų ir kitų materialinių išteklių naudojimas lemia jos veiklos ekonominius rodiklius.
Tuo tarpu 2003 -aisiais AB “Lietuvos geležinkeliai“ pelnas išaugo 2,6 karto. Audituotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2003 metų veiklos rezultatas (sumokėjus pelno mokestį) - 14,1 mln. litų (2002 m. buvo 5,4 mln. Lt). 2003 m. iš krovinių vežimo veiklos uždirbta 139,4 mln. Lt pelno, teikiant kitos veiklos paslaugas - 23,4 mln. Lt pelno, o vykdant finansinę ir investicinę veiklą - 10,8 mln. Lt pelno.
Iš gauto pelno buvo finansuojami keleivių vežimo veiklos patirti 133,6 mln. Lt nuostoliai. Be to, 15,3 mln. Bendrovė 2003 m. vežė 43,4 mln. tonų krovinių. Tai didžiausias krovinių kiekis per visus šalies nepriklausomybės metus, bei 18,5 proc. didesnis nei 2002 metais, kuomet Lietuvos geležinkeliais buvo vežta 36,6 mln. tonų krovinių.
Visa tai lėmė, jog bendrovės apyvarta (įskaitant pagrindines ir kitos veiklos pajamas) išaugo 18,9 proc. iki 915,0 mln. litų. Krovinių vežimo pajamos, palyginti su šios veiklos 2002 m. pajamomis, padidėjo 22,1 proc. iki 804,4 mln. litų bei sudarė 87,9 proc. bendrovės apyvartos.
Bendrovė 2003 m. investavo 382,6 mln. litų bei savo investicinę programą, palyginti su 2002 m., padidino 1,6 karto. Nuosavomis lėšomis buvo finansuojama 75,1 proc. visų investicinių projektų. Šios lėšos sudarė 287,4 mln. Lt arba 22,0 kartus daugiau nei 2002 m.
Tęsiant bendrovės reformą, diegiant naujas technologijas bei racionaliau paskirstant darbo funkcijas, 2003 m. bendrovės dirbančiųjų skaičius mažėjo. Vidutinis darbo užmokestis išaugo 162 Lt iki 1499 Lt. Darbo našumas (vienam darbuotojui tenkančių pagrindinės ir kitos veiklos pajamų rodiklis) 2003 m. buvo 23,3 proc. didesnis nei 2002 m. ir sudarė 72,5 tūkst.
Tačiau per pirmąjį 2004 m. ketvirtį krovinių vežimo mastai dar labiau padidėjo, kas leis bendrovei uždirbti dar didesnį pelną. Išankstiniais duomenimis per minėtąjį laikotarpį AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežė apie 11,4 mln. t krovinių. Tai beveik 12 proc. daugiau nei 2003 m. I ketvirtį, kai buvo pergabenta 10,2 mln.
Įmonės pinigų srautai yra labai svarbus veiksnys, lemiantis jos sėkmę ir nesėkmę. Finansinių išteklių tyrimas apima pinigų srautų planavimą, t.y. grynųjų pinigų gavimą ir jų panaudojimą, kapitalo įsigijimo būdus, ryšių su finansiniais ištekliais tiekėjais, kaip antai akcininkais, bankais, skolininkais ir pan., palaikymą. Įmonės finansai turi būti valdomi taip, kad reikiamos finansavimo priemonės ir finansavimo lygis būtų įmanomi (prieinami) pasirinktiems sprendimams finansuoti.
Neapčiuopiamieji (nematerialūs) ištekliai
Vieni jų yra įmonės įvaizdis, prestižas, informacijos apdorojimo programos, nusimanymas, žinomas prekės ar paslaugos vardas, patentai ir licencijos (nekalbama apie prekybinius patentus ir licencijas), ginančios autorių teises. AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip ir kitos įmonės, bendrovės, organizacijos turi savo ženklą (AB „LG“), emblemą. Visa tai ją skiria nuo kitų paslaugų teikėjų.
Šiuo metu, gyvenant rinkos ekonomikos sąlygomis, taip pat svarbu ne tik koks yra bendrovės ženklas (vartotojai dažniausiai renkasi žinomas prekes - tą gali suteikti ir bendrovės ženklas), bet ir įmonės prestižas, reputacija, patyrimas, kvalifikuotas personalas, valdymo privalumai bei gera strateginė padėtis. Tačiau Lietuvoje prestižo nustatymo dydis nėra tiksliai reglamentuotas, todėl teisingai įvertinti veikiančios įmonės prestižą yra nelengva. Toks vertinimas dažnai priklauso nuo asmeninės vartotojo nuomonės.
Tačiau turėtų būti akivaizdu, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra užsitarnavusi didelį pasitikėjimą tarp vartotojų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų. Tiesiogiai krovinių gabenime dalyvauja didžioji dalis bendrovės darbuotojų. Tai: lokomotyvų mašinistai; mašinistų padėjėjai; sąstatų sudarytojai; kranistai; ratstabdininkai; prekių kasininkai; stočių budėtojai; eismo tvarkdariai; eismo revizoriai; krovininių vagonų depų darbininkai; kelio darbininkai; kelio brigadininkai; meistrai; kelio remonto mašinų mašinistai; signalizacijos įrenginių mechanikai ir kiti bendrovės darbuotojai.
Kiekvienai įmonei gamybos ar paslaugos teikimo procese technologija turi labai didelę reikšmę. Kuo modernesnę technologiją įmonė naudoja, tuo našiau ji dirba, t.y. klientų aptarnavimo laikas trumpėja, gerėja aptarnavimo kokybė, didėja aptarnaujamų klientų skaičius. Be to, pažangesnės, inovacinės technologijos AB „Lietuvos geležinkeliams“ užtikrina saugesnį krovinių gabenimą. Ši bendrovė skiria ypač daug dėmesio naujų technologijų taikymui kroviniams gabenti. Šias technologijas stengiamasi tobulinti įvairiais aspektais, t.y. į visą geležinkelio infrastruktūrą.
- geležinkelių linijos. keičiami į naujus iešmus su ąžuoliniais tašais, jau pradedami naudoti iešmai su gelžbetoniniais tašais, kurių tarnavimo laikas yra žymiai ilgesnis, o eksploatacija - žymiai paprastesnė. Jeigu anksčiau iešmai nuo sniego buvo valomi rankiniu būdu, tai dabar vis labiau taikoma centralizuota kompiuterinė iešmų šildymo sistema, kuri ne tik užtikrina efektyvesnį eismo saugumą, bet ir naudinga ekonominiu požiūriu.
- traukos riedmenų parkas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2004 liepos 20 d. Vilniaus lokomotyvų depe pristatė modernizuotą šilumvežį 2M62. modernizuojant šį šilumvežį modernių technologijų dėka iš esmės pagerinta šilumvežio techninė būklė, todėl bendros šilumvežio sąnaudos turėtų mažėti apie 6%. Tai buvo pirmasis iš 29 per 4 -ius metus numatytas modernizuoti šilumvežis.
- eismo organizavimas. Šiuo metu Lietuvos geležinkeliuose diegiama moderni eismo reguliavimo sistema tarptautiniame IX Kretos koridoriuje. Ši sistema suteiks galimybę žymiai efektyviau ir saugiau organizuoti krovininių traukinių judėjimą, dėka to bus pervežama daugiau krovinių, sumažės krovininių sąstatų prastovos, padidės eismo saugumas.
- inžinerinių statinių remontas. Siekiant apsaugoti geležinkelio sankasas arba iškasas nuo griūčių, taip pat tiesiant geležinkelio linijas sudėtingu reljefu yra statomi inžineriniai įrenginiai - tiltai, viadukai, tuneliai, estakados ir pan. Geležinkelio tiltai yra statomi, tiesiant geležinkelio linijas per upes. Sudėtinga ir brangi yra tunelių, tiesiamų per žemės arba kalnų masyvą, statyba. Tiltai labai sudėtingi statiniai, reikalaujantys ypatingos priežiūros. Prižiūrint tiltus susiduriama su eile problemų - priežiūros sistema, būklės vertinimu, darbų technologija ir kt. Tiltų priežiūros tikslas - užkirsti kelią pažaidoms ir avarinei būklei bei eismo trukdžiams, užtikrinti reikalaujamą tiltų techninę būklę ir naudojimo laiką, atitinkančius normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Priežiūra vykdoma nepertraukiamai ištisus metus ir susideda iš sistematinių statinių būklės stebėjimų, defektų atsiradimo priežasčių nagrinėjimu ir būtinų darbų vykdymu.
- specialistų kvalifikacijos kėlimas bei naujų kadrų rengimas. Prieš dešimt metų aukštąjį išsilavinimą bendrovėje turėjo 6,9% darbuotojų, o 2004 - aisiais jau 11,6%. Nemažai darbuotojų mokosi neakivaizdiniu būdu. Mokslo siekiama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aukštosiose mokyklose. Prieš dvejus metus bendrovė ir Sankt Peterburgo valstybinis susisiekimo kelių universitetas pasirašė sutartį, pagal kurią geležinkelių specialybę studijuoja daugiau nei 30 bendrovės darbuotojų.
Iš čia matyti, kad krovinių gabenimo kokybė, kiekis, saugumas didžiąja dalimi priklauso nuo įmonės taikomų modernių technologijų.
Visa geležinkelių istorija prasidėjo Carinės Rusijos laikais, kai 1862 m. kovo 15 d. buvo atidarytas traukinių eismas iš Peterburgo į Vilnių. Vėliau kaizerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, geležinkeliai atiteko vokiečiams. 1918 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, geležinkeliai vėl atiteko lietuviams. Tačiau 1940 metais Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, geležinkeliai vėl daugiau nei pusei amžiaus pateko į svetimas rankas. Ir tik 1990 metais Lietuvai antrą kartą atkūrus nepriklausomybę, geležinkeliai vėl pradėjo tarnauti Lietuvos labui.
1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius, po sudėtingų Lietuvos susisiekimo ministerijos sudarytos komisijos derybų su TSRS susisiekimo ministerija, pasirašė potvarkį dėl valstybinės įmonės “Lietuvos geležinkeliai” įsteigimo. Lietuvos geležinkeliai tapo nepriklausomi, administruojami tik Lietuvos valdžios paskirtos administracijos.
1995 metais valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl įmonės reorganizavimo tapo SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ (SPAB - specialios paskirties akcinė bendrovė). Kaip yra žinoma, akcinė bendrovė - tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybė priklauso akcininkams, priimantiems svarbiausius nuosavybės sprendimus, tačiau neatsakantiems savo turtu už firmos skolas. Tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ 100 proc. Beje, daugumos AB akcininkų ir akcijų skaičius yra neribojamas, akcijos gali būti platinamos viešai ir parduodamos biržoje. AB dažniausiai kuriamos tada, kai reikia sukaupti didelį kapitalą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ gali pasigirti nemažais laimėjimais Lietuvos ir tarptautinėje rinkoje. Iš čia matyti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ kiekvienais metais stiprina savo užimamas pozicijas ir tai jai neblogai sekasi. Daugiausiai krovinių gabenama tranzitu, taip pat išaugo eksportas bei importas. Tačiau šiek tiek sumažėjo vidaus pervežimai.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos geležinkelių bendrovė, įvertindama integracijos į bendrą Europos transporto tinklą svarbą, siekė atkurti santykius su tarptautinėmis geležinkelių organizacijomis, palaikyti dalykiškus ryšius su Vakarų ir Rytų Europos šalių geležinkeliais. Jau 1992 m. birželio mėn. Lietuvos geležinkeliai įstojo į Tarptautinę geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (OSŽD) bei atkūrė savo narystę Tarptautinėje geležinkelių sąjungoje (UIC), mūsų bendrovei pradėjo vertis tarptautinių finansinių institucijų bei fondų durys.
Integracija į Europos transporto tinklą bei tranzito paslau...