Bendrovės nuosavybės vienetą paliudijantis dokumentas: kas tai?

Šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki vienerių metų) ir ilgalaikiai (ilgesniam laikui), be to, gali būti skolų vertybiniai popieriai (obligacijos, vekseliai) ir nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios, privilegijuotosios akcijos).

Vertybinis popierius - tai kokia nors finansinė priemonė, kur kas vertingesnė už popierių, kuriame ji yra išspausdinta, ir išreiškianti tam tikrą vertę. Kitaip sakant, vertybinis popierius jį išleidusiai korporacijai reiškia šios korporacijos finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis turtas. Tarptautinėje finansų sistemoje vertybiniams popieriams atstovauja akcijos, obligacijos, vekseliai, depozitų (indėlių) sertifikatai ir iždo vekseliai.

Ekonomika esti kur kas produktyvesnė tuomet, kai potencialūs lėšų tiekėjai ir potencialūs jų naudotojai veikia išvien, nes jie turi naudos iš darbo pasidalijimo. Akcijos ir obligacijos suteikia ekonominiams subjektams galimybę laisvus pinigus investuoti į tas ūkinės veiklos sritis, kurios, jų nuomone, yra patikimiausios ir duoda didžiausią pelną pagal pasirinktą rizikos lygį. Kitaip tariant, įsigyti vertybinių popierių - tai tas pats, kas įdėti laisvus pinigus į rinką.

Todėl yra specializuotų finansų institucijų, pavyzdžiui, bankų arba finansų bendrovių, kurios suveda draugėn skolininkus ir skolintojus. Šis uždavinys toks svarbus dėl to, kad labai sunku įvertinti sandorius, kuriuos sudarant duodamas pažadas sumokėti. Perkantis pasižadėjimą sumokėti (t.y. skolintojas) iš tikrųjų negauna jokių prekių, kurias galėtų įvertinti kaip, tarkime, duonos pirkėjas, kuris gali padaryti išvadą dėl siūlomo kepaliuko kokybės.

Vertybiniai popieriai yra vertingi tol, kol pirkėjas įsitikinęs, kad jie bus išpirkti iš anksto nustatyta verte.

Akcijos

Akcijos (stock / share) - įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami investicijų vertybiniai popieriai, rodantys, kad jų savininkai - akcininkai datyvauja formuojant akcines bendrovės kapitalą, ir suteikiantys turtines ir asmenines neturtines teises.

Akcininkai - Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją”.

Akcijos gali būti:

• materialios - spausdinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
• nematerialios - pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Nematerialias akcijas gali išleisti akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Akcijų savininkas gali gauti dalį galimo pelno - dividendus, jeigu direktoriai nuspręs juos paskirstyti. Jei bendrovės veikla sėkminga, dividendų procentas viršija tą procentą, kurį gautų savininkas, patikėjęs pinigus bankui.

Pagal savininkams suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju ar nekaupiamuoju dividendu; tai nustatoma bendrovės įstatuose iš anksto, prieš išleidžiant akcijas. Privilegijuotų akcijų savininkų teisės įgyvendinamos pirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai. Nemokamai gauti naujai išleistų bendrovės akcijų privilegijuotų akcijų savininkai gali tik tada, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo.

Privilegijuotąsias akcijas būtų galima pavadinti hibridinėmis, nes vienu metu jos iš esmės labiau panašios į obligacijas, o kitu - į paprastąsias akcijas. Privilegijuotosios akcijos, kaip matyti iš pavadinimo, yra pranašesnės už paprastąsias akcijas, išskyrus tai, kad jų savininkų balsavimo teisė dažniausiai yra apribojama.

Taigi privilegijuotosios akcijos suteikia jos savininkams turtinių privilegijų: gali garantuoti didesnį dividendų procentą, be to, dividendai išmokami pirmiau nei kitų akcijų savininkams. Tačiau privilegijuotųjų akcijų dividendų, kaip ir paprastųjų akcijų dividendų, galima nepaisyti. Firma dėl to nebankrutuos.

Bendrovių akcijų kainą daugiausia lemia du dalykai: bendrovės vertė ir pelnai, kuriuos ji gali uždirbti ateinančiais metais. Bendrovių pelnai, panašiai kaip ir vaismedžių arba javų metinis derlius, paprastai apskaičiuojami kiekvienų metų pabaigoje.

Akcijų kainų pokyčiai. Šaltinis: lb.lt

Akcijų perleidimas - tai jų pardavimas, dovanojimas, mainai ir kiti fizinių ar juridinių asmenų veiksmai, kuriuos atlikus pasikeičia nuosavybės teisė į šiuos vertybinius popierius. Akcinių bendrovių akcijos yra viešosios apyvartos objektai.

Specialiųjų akcijų statusą visuotinis akcininkų susirinkimas gali suteikti akcijoms tų bendrovių, kurių pagrindinė veikla atitinka įstatymų reglamentuotų transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ir komunalinio ūkio sričių veiklą.

Obligacijos

Korporacija savo kapitalą gali padidinti ne tik išleisdama papildomą akcijų kiekį ir šitaip priimdama naujus bendraturčius, bet ir skolindamasi - išleisdama obligacijas.

Obligacijos - tai tam tikros rūšies skolos pažymėjimai, viešai parduodami paliudijimai, atspindintys akcinės bendrovės įsiskolinimą obligacijų turėtojams. Akcinė bendrovė įsipareigoja nustatytu laiku išmokėti pažymėjime nurodytą nominalo sumą, be to, periodiškai visą obligacijos galiojimo laiką mokėti palūkanas - nesvarbu ar ji gauna pelną, ar ne.

Obligacija (bond) - tai vertybinis popierius, patvirtinantis skolos sumą, galiojimo terminą ir teisę į metinę palūkanų normą. Obligacija yra skolininko įsipareigojimas sumokėti tam tikrą sumą tam tikru metu, vadinamuoju išpirkimo metu, bei skolos laikotarpiu mokėti nustatyto dydžio palūkanas, arba vadinamąjį kupono procentą (coupon rate), arba tiesiog kuponą (coupon).

Šis kupono procentas yra nustatomas iš anksto ir nesikeičia tol, kol obligaciją išleidusi korporacija nebankrutuoja. Paprastai skolininkas pasilieka sau teise grąžinti skolą anksčiau, kad išvengtų įsipareigojimo toliau mokėti palūkanas.

Obligacija yra ilgalaikės paskolos teikimo priemonė, kurią išleidžia valstybė arba ūkinis vienetas. Įprasčiausi skolininkai yra stambios institucijos, pavyzdžiui, vyriausybės, savivaldybės ir korporacijos. Užuot iš kurio nors banko skolinusi pinigų, vyriausybė į apyvartą išleidžia obligacijų ir taip surenka didžiules sumas.

Obligacijos kainą rinkoje lemia kupono palūkanų mokėjimai: kai kitos sąlygos vienodos, kuo jie didesni, tuo aukštesnė obligacijos kaina rinkoje. Naujos emisijos metu nustatomas toks mokėjimo pagal kuponą lygis, kad obligacijos kaina rinkoje prilygtų jos nominaliajai vertei.

Svarbiausia rizikos rūšis, aktuali pardavėjams ir pirkėjams, yra palūkanų normos rizika (interest rate risk), arba rinkos rizika (market risk). Tai su rinkos palūkanų normos pasikeitimais susijusi rizikos rūšis, kurią sąlygoja vertybinių popierių biržų svyravimai.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas skiria iždo, savivaldybių, akcinių bendrovių, bankų obligacijas.

Obligacijos savininkas tiksliai žino, kokią pinigų sumą jam išmokės korporacija per nustatytą laikotarpį ir jam pasibaigus. Jei obligacijos leidėją ištinka bankrotas, obligacijos savininkas netenka tik metinių pajamų - palūkanų, t.y. apmokėjimo pagal kuponą, o pradinė obligacijos vertė visada jam bus grąžinta prieš padalijant likučius akcininkams.

Normaliomis sąlygomis investicijos į obligacijas mažiau rizikingos ir mažiau pelningos. Obligacijų vertę ypač smarkiai veikia infliacija, nes obligacijoje nurodyta pinigų suma dažniausiai neindeksuojama ir nuostoliai gali būti labai dideli.

Apibendrinant, vertybiniai popieriai, tokie kaip akcijos ir obligacijos, yra svarbūs finansiniai instrumentai, leidžiantys įmonėms pritraukti kapitalą, o investuotojams - dalyvauti įmonių veikloje ir gauti pelną. Supratimas apie šių dokumentų esmę ir funkcijas yra būtinas sėkmingam investavimui ir verslo plėtrai.

tags: #bendroves #nuosavybes #vieneta #paliudijantis #dokumentaz