Biržų Rajono Savivaldybės Iššūkiai: Keliai, Paveldas Ir Laidojimo Namų Savininkai

Biržų rajonas susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant infrastruktūros problemomis ir baigiant korupcijos skandalais. Šiame straipsnyje aptarsime kelis svarbius aspektus, kurie atspindi situaciją Biržų rajone.

Keliai: Gyventojų Kova Dėl Remonto

Biržų rajono Užubalių kaimo Durpyno gatvės gyventojai jaučiasi apleisti, nes savivaldybė atsisako remontuoti kelią, vedantį į jų namus. Savivaldybė motyvuoja tai tuo, kad kelias priklauso patiems gyventojams.

Jau daugiau nei dešimtmetį su savivaldybe kovojanti Durpyno gatvės gyventoja Nida Stasėnienė teigia: „30 metų savivaldybė nieko nedarė ir kelias tapo nepravažiuojamas. Pabiržės seniūnė siūlo pirkti visureigius, o meras su administracijos direktore net nesiteikė atvažiuoti ir apžiūrėti gatvės. Rinkome parašus, bandėme kalbėtis su savivaldybės atstovais, bet jiems mūsų problemos nerūpi“.

Pasak N. Stasėnienės, liūdniausia, kad pati savivaldybė nenori nustatyti kelio statuso ir pripažinti jo bendrojo naudojimo keliu, nors juo važinėja ne tik Durpyno gatvės gyventojai, bet ir ūkininkai, medžiotojai.

Biržų rajono savivaldybės statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera 2023 metų lapkričio 20 dienos rašte gyventojams rašo: „Už vietinės reikšmės vidaus kelio būklę atsakingi patys kelio savininkai ir naudotojai“, taip ir nesiteikęs konkretizuoti, kam iš tikrųjų priklauso kelias.

Situacija ypač pablogėja pavasarį ir rudenį, kai duobės tampa tokio dydžio, kad net visureigiai sunkiai pravažiuoja. Pas senjorus, gyvenančius Durpyno gatvėje, negali privažiuoti greitoji pagalba. Jei įvyktų gaisras, nebūtų galimybės atvykti ir ugniagesiams.

Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius, atsakydamas į Biržų rajono savivaldybės tarybos nario Kęstučio Isako užklausą dėl Durpyno gatvės, visą atsakomybę už kelią permetė gyventojams, mokesčių mokėtojams kurie išlaiko Biržų rajono savivaldybę ir moka jam atlyginimą.

N. Stasėnienė teigia: „Jau nežinome, ką daryti ir kur kreiptis. Belieka tik žiniasklaida ir viešumas. Seimas turėtų priimti įstatymą, kad nevykdančius savo pareigų merus ir savivaldybės administraciją bei jos specialistus gyventojai galėtų atšaukti iš pareigų. Dabar sėdi rajono valdžioje dešimtmečiais, gauna iš mokesčių mokėtojų sumokamų lėšų atlyginimus ir net nemato reikalo dirbti. Kreipiamės į žiniasklaidą, Seimo narius su prašymu pažaboti tokią valdininkų savivalę.“

Kultūros Paveldas: Priežiūra Ir Renginiai

Biržų rajonas didžiuojasi savo turtingu kultūros paveldu. Kultūros vertybių registre įrašyti 474 objektai, iš kurių 108 saugomi valstybės. Tarp jų yra archeologiniai paveldo objektai, architektūros kompleksai, istoriniai memorialiniai vietos ir dailės kultūros vertybės.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas (paveldosaugos) tikrina kultūros paveldo objektų būklę. Parduodant kultūros paveldo objektą, apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį objekto valdytojas informuoja Savivaldybės paveldosaugos specialistą. Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos.

2018 m. visoje Europoje vyko renginiai, akcentuojantys kultūros paveldo įvairovę. Lietuva šventė valstybingumo atkūrimo 100-metį, todėl renginiai buvo skirti ir šiai progai paminėti. Europos paveldo dienos Biržų rajono savivaldybėje buvo minimos rugsėjo 14-15 dienomis. Jų tema ir pagrindinis renginių leitmotyvas - „Tarpukario Biržai. Modernėjantis kraštas, miestas ir žmonės“.

Rugsėjo 14 d. vyko viktorina „Tarpukario Biržai. Miestas ir žmonės“, kurioje dalyvavo moksleiviai iš įvairių mokyklų. Vakare biržiečiai buvo pakviesti į ekskursiją „Modernėjantys tarpukario Biržai“, kur susipažino su tarpukario modernizmo lietuviškuoju architektūros stiliumi.

Rugsėjo 15 d. įvyko pažintinė kelionė „Šimtmečio ženklai aplink Biržus“, kurios dalyviai apžiūrėjo neogotikinę Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčią, Gulbinų geležinkelio stotį ir Gulbinėnų dvarą. Šis dvaras garsėjo nuo XVIII a., o nuo 1925 m. iki 1941 m. priklausė generolui Kaziui Ladigai. Jis stengėsi sukurti modernų ūkį, paversti dvarą tikru apylinkės kultūros centru.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino knygnešio Jurgio Bielinio gimtosios sodybos vietos vertingąsias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas. Taip pat patikslinti Mantagailiškio dvaro sodybos fragmentų ir Juliaus Janonio paminklo vertingosios savybės.

Rugsėjo mėnesį buvo tvarkomas šalia kelio Biržai-Germaniškis esantis Rinkuškių (Juodelių) piliakalnis, vadinamas Velniakaniu. Iškirtus ir praretinus krūmus bei savaime išaugusius medelius, nušienavus teritoriją, atsivėrė Apaščios upės kairiojo kranto vingyje stovintis piliakalnis.

Artėjančio Lietuvos šimtmečio proga buvo iškilmingai atidengti atminimo ženklai 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Pabiržės bei Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams. Rugsėjo 30 d. Biržuose, prie buvusios notaro P. Lemberto kontoros, atidengta atminimo lenta Pranui Lembertui (1897-1967), Biržų apskrities notarui, kultūros ir visuomenės veikėjui, sporto organizatoriui bei poetui, liaudies daina virtusio eilėraščio „Tau, sesute“ autoriui.

Kultūrinis turizmas

2017 m. Biržų turizmo informacijos centras pateikė paraišką EDEN projektui „Europos turizmo traukos vietovės“ ir pasiūlė Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietovę - Biržų pilį. Projekte EDEN Lietuvoje sulaukta rekordiškai daug - net 33 paraiškų iš skirtingų šalies regionų. Komisijos buvo vertinami Biržų pilyje įsikūręs muziejus „Sėla“, J. Vos prasidėjus 2017-iesiems, pradedama ruoštis bene didžiausiam kasmetiniam kultūros paveldo renginiui šalyje - Europos paveldo dienoms.

2017-ieji Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais. Europos paveldo dienos Lietuvoje vyksta nuo 1994-ųjų metų, kuomet Lietuva prisijungė prie šios Europos Tarybos programos. Biržų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis atlikti remonto darbai atstatant trūkstamas Astravo dvaro sodybos tilto-užtvankos mūrinės tvorelės apsauginių stogelių akmenines plokštes.

Kultūros paveldo objektų ženklinimas yra vienas iš būdų atkreipti visuomenės dėmesį, kad jie yra saugomi valstybės ir kad jiems taikomi tam tikri paveldosauginiai reikalavimai. Kultūros paveldo departamento ženklu „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“ pažymėti atrenkami kultūros paveldo objektai. Iš armuoto betono pagamintas ženklinimo stulpelis, kuris įbetonuojamas. Ant stulpelio pritvirtintas specialus žalvarinis ženklas su užrašu „Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas“.

Žydų ir karaimų kapinės

Latvygalos g . esančiose Biržų žydų ir karaimų senosiose kapinėse yra išlikę 1627 XIX-XX a. Biržuose gyvenusių žydų antkapinių paminklų. Tai vienos iš didžiausių ir išsamiausiai ištyrinėtų žydų kapinių Lietuvoje. Šioje vietoje Biržų žydai buvai laidojami nuo pat miesto įsikūrimo, deja, senųjų XVII-XVIII a. 2010-2014 m. Biržų rajono savivaldybės pastangomis ir įvairių ekspedicijų metu kapinės buvo sutvarkytos, o jose esantys antkapiai užfiksuoti. Antkapių užrašai išversti iš senosios hebrajų kalbos į rusų ir anglų kalbas. Šių ekspedicijų pagrindu Judaistikos centras „Sefer“ išleido išsamią 370 puslapių apimties monografiją „Biržai.

2016 m. rugsėjo 17-18 dienomis Biržų rajono savivaldybėje vyko baigiamieji Europos paveldo dienų renginiai. Šių metų Europos paveldo dienų tema - „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Jau nuo rugsėjo 1 vyko moksleivių fotografijų paroda. Rugsėjo 17 d. keturios dešimtys biržiečių lankėsi Biržuose veikiančių religinių bendruomenių maldos namuose. Didelio pasisekimo sulaukė Europos paveldo dienoms skirta edukacinė kelio...

Korupcija Ir Laidojimo Namų Savininkai

Panevėžio apygardos teismas pripažino buvusią Biržų rajono policijos komisariato pareigūnę Jolitą Snarskaitę kalta dėl kyšio, kurį ji gavo perdavusi informaciją apie mirusius asmenis. Jai skirta 3389,40 Eur bauda.

Iš eks policininkės informaciją pirkęs laidojimo paslaugų įmonės savininkas Algimantas Jankauskas pripažintas kaltu dėl pareigūno papirkimo, jam skirta 4519,20 Eur bauda. Be to, A. Jankauskas pripažintas kaltu ir dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu šaudmenų. Jam už tai skirta 2259,60 Eur bauda. Subendrinus abi baudas, A. Jankauskui nustatyta 5649 Eur dydžio bauda.

Duodami parodymus teisme kaltinamieji prisipažino, kad J. Snarskaitė 2016 metais, nuo spalio iki gruodžio mėn., per kelis kartus perdavė laidojimo paslaugų įmonės savininkui A. Jankauskui tarnybos metu sužinotą informaciją apie mirusius asmenis, o šis už tai kaip atsilyginimą perdavė pareigūnei pinigus. Moteris pripažino paėmusi iš viso 280 eurų, t. y. po 40 eurų už kiekvieną pranešimą apie mirusįjį.

Teismas, parinkdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, taip pat į tai, kad J. Snarskaitė ir A. Jankauskas anksčiau neteisti, nėra jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino dėl nusikaltimų).

Šis atvejis atskleidžia korupcijos problemą, kuri gali egzistuoti net ir tokiose jautriose srityse kaip laidojimo paslaugos. Tokie skandalai kenkia pasitikėjimui valdžios institucijomis ir pabrėžia būtinybę užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę.

Vienos iš spėjamų mūsų rajone šalčio aukų šimonietės Genovaitės Skukauskienės laidotuvės priminė painią detektyvinę istoriją. Tačiau laidotuvių paslaugų įmonė savo klaidos galimybę kategoriškai atmetė. Laidojimo namų savininkas R. Dyra tvirtino, kad per daugiau nei šešerius jo įmonės gyvavimo metus Kupiškyje tokio atvejo nėra buvę. Laidojimo namų darbininkai, paprastai prisiimantys visus mirusiojo žmogaus šarvojimo rūpesčius, iškviesti į Šimonis ir įregistravę mirusios moters duomenis, velionę nugabeno į lavoninę Panevėžyje. Iš ten ji pagal tuos pačius įrašus buvo karste sugrąžinta artimiesiems.

Ūkininkavimas Biržų Rajone

Biržų rajonas garsėja ne tik savo kultūros paveldu, bet ir stipriomis ūkininkavimo tradicijomis. Kiekvienais metais organizuojamas konkursas „Metų ūkis“, kuriame dalyvauja pažangiausi rajono ūkininkai. 2024 m. konkurse dalyvavo 260 ūkininkų iš 35 savivaldybių, tarp jų - trys Biržų rajono atstovai.

Ūkininkavimas Biržų rajone yra įvairus - nuo stambių žemės ūkio bendrovių iki smulkių šeimos ūkių. Ūkininkai augina grūdines kultūras, daržoves, uogas, laiko gyvulius ir bites. Jie stengiasi diegti inovacijas, tausoti gamtą ir puoselėti tradicijas.

Šiauriniame Biržų pakraštyje, Nemunėlio upės papėdėje, Tabokinės kaime įkurtas Jono Misevičiaus ūkis puikiai atspindi ekologiškos žemdirbystės dvasią. Totorkalnio kaime šiais metais kovo mėn. įkurtas moderniausias Pabaltijyje paukštynas, valdomas kompiuterizuotų sistemų, užtikrinantis gyvūnų gerovę bei pritaikytas ekologinei gamybai. Kirdonių žemės ūkio bendrovė išsiskiria stabiliais verslo rodikliais, nuosekliai augančiomis pajamomis, didėjančiais atlyginimais ir infrastruktūros plėtra, aktyviai prisitaiko prie rinkos pokyčių ir siekia stiprinti savo pozicijas žemės ūkio sektoriuje.

Ūkininkės Audros Kaziliūnienės ūkis yra tikras atkaklumo, ryžto ir išbandymų atlaikymo pavyzdys. Ligito Kuginio augalininkystės ūkis įsikūręs Parovėjos kaime (Parovėjos sen.). Ūkininko Kęstučio Valentinavičiaus ūkis įsikūręs Mockūnų kaime (Vabalninko sen.). Biržų technologijų ir verslo mokymo centro (BTVMC) Vabalninko skyrius įsikūręs Vabalninko mieste. Ūkininko Tado Bėliako ūkis įsikūręs Suosto kaime (N. Radviliškio sen.). Ūkininkės Justinos Tuomienės ūkis įsikūręs Peleniškių kaime (Pačeriaukštės sen.). Ūkininko Vyganto Januševičiaus ūkis įsikūręs Kilučių kaime, Širvėnos sen. Ūkininko Karolio Paulo ūkis įkurtas 2022 m. Germaniškio kaime (N. Radviliškio sen.). Ūkininko Regimanto Kairio augalininkystė ūkis įsikūręs Latvygalos kaime (Papilio sen.). Ūkininko Martyno Plungės ūkis įsikūręs močiutės ir mamos tėviškėje Rimšių k., Parovėjos sen,.

Vasario 7 dieną vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamo respublikinio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojų apdovanojimai. Augalininkystės ūkio savininkas Aidas Ambrazevičius, ūkis įsikūręs Tabokinės kaime (N. Radviliškio sen.). Uogininkystės, daržininkystės ūkio savininkė Toma Duderienė, ūkis įsikūręs Suosto kaime (N. Radviliškio seniūnijoje). Augalininkystės ūkio savininkas Darius Landauskas, ūkis įsikūręs Egerdiškio kaime (Širvėnos seniūnijoje).

Štai keletas pavyzdžių, kaip ūkininkai stengiasi išlaikyti ir plėtoti savo verslą:

• Jonas Misevičius puoselėja ekologišką žemdirbystę.
• Kirdonių žemės ūkio bendrovė planuoja statyti naujas fermas.
• Tadas ir Erika Bėliakai žinomi kaip „Suosto uoga“ šeimininkai, auginantys braškes šiltnamiuose.
• Justina Tuomienė augina įvairias daržoves ir užsiima perdirbimu.
• Karolis Paulas puoselėja bitininkystę ir tikisi, kad hobis virs darbu, iš kurio pragyvens.

Biržų krašto ūkininkams jie linki nepasiduoti, dirbti ir kad viskas būtų gerai.

Ši lentelė apibendrina kai kurių Biržų rajono ūkių veiklą ir specializaciją.

tags: #birzu #laidojimo #namu #savininkas