Važiuojant plentu Tauragė-Šiauliai, prie pat Kelmės į akis krenta medinė arka su užrašu „Bison Ranch", padabinta Lietuvos ir Vokietijos vėliavėlėmis. Ši vieta - tai Audros Schelenz svajonės išsipildymas, vieta, kur susijungia meilė gamtai, netradicinis verslas ir noras gyventi tėvynėje.
Lopetiškių kaime, Kelmės rajone, įsikūrusi Bizonų ranča - tai išskirtinė vieta, kurioje galima iš arti susipažinti su didingais gyvūnais - bizonais. Ši sodyba, esanti prie pat pagrindinio Šiauliai-Kryžkalnis kelio (A12), traukia smalsuolius ir gamtos mylėtojus, norinčius patirti kažką naujo ir netradicinio.
Bizonų ranča - unikalus kampelis Lietuvoje.
Prerijų milžinai Audra ir Rolandas Šelencai sodybą Lopetiškės vienkiemyje (Kelmės r.) nusižiūrėjo būtent dėl bizonų: turėjo aiškią su šiais gyvūnais susijusio verslo viziją. Apie sodybą plytintys pievų plotai buvo kaip tik tai, ko pirmiausia reikia šiems prerijų milžinams. Naujieji šeimininkai į anksčiau apleistą vienkiemį ne tik atvedė egzotiškų gyvūnų, bet ir ėmė kurti naują - bizonišką - sodybą.
Bison Farm | Why US Ranchers Raise Thousands of Giant Bison Every Year | Massive Bison Ranching
Istorija ir Įkūrėjai
Bizonų rančos įkūrėjai - lietuvaitė Audra ir vokietis Rolandas Schelenzai - pirmieji Baltijos šalyse pradėjo auginti bizonus. Įdomioji pamoka "Auginame čia, Lietuvoje!" Verslo idėja gimė Audrai Vokietijoje paragavus gardžios bizono mėsos. Pora įsigijo sodybą ir šimtą hektarų žemės Kelmės apylinkėse ir iš Olandijos atsigabeno dvylika bizonų. Šiandien jų banda yra išaugusi triskart.
Nuo Vokietijos Iki Kelmės: Kelias Į Svajonę Ūkio savininkė Audra gimė ir augo Tauragėje, tačiau kol atsidūrė dabartinėje gyvenamojoje vietoje, teko įveikti dešimtis tūkstančių kilometrų. Kai pagyvenus Vokietijoje apsisprendė grįžti į tėviškę, A. Schelenz kilo mintis auginti bizonus, nes jie nereiklūs, Lietuvos laukai tokių padarų neregėję, taigi ir realizuoti jų mėsą neturėtų būti sudėtinga.
Pirmieji Žingsniai Ir Iššūkiai Pirmus 12 bizonų Schelenzai parsigabeno iš Prancūzijos. Pašnekovė neatskleidžia, kiek į juos investavo, bet pinigų tikrai nemažų būta. Vėliau pavyko dar šiek tiek bizonų nusipirkti, o ir ankstesnieji ėmė vesti prieaugį. Banda kasmet gausėjo, o dabar laukuose ganosi per 60 gyvulių.
Lopetiškės kaimas, kuriame yra vienintelė Rolando ir Audros sodyba, dabar vietinių vadinamas Bizonų kaimu.
Bizonų Ūkio Ypatumai
Bizonai yra laukiniai gyvūnai, kuriems reikia erdvės. Jie nereiklūs maistui, tačiau mėgsta jo ieškoti didelėje teritorijoje. Bizonams reikalingos pavėsinės arba dideli medžiai, kur galėtų pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių. Tvartai jiems nebūtini, nes šaltį jie iškenčia gana lengvai.
Ne kiekvienam pasiseka pamatyti bizoną iš arti. Jie protingi, tačiau pašaukti ne visada susidomi žmogumi. Bizonai gyvena taikia bendruomene, nesivaržo ir nesistumdo dėl skanesnio kąsnio. Paėdę jie skuba atsigerti, o vandens jiems reikia daug - kas dvi tris dienas į girdyklas prileidžiama po kelis tūkstančius litrų.
Vadas bizonų bandoje yra vienas, ir jam besąlygiškai paklūstama. Jį lengva atskirti - jo galva didžiulė, apaugusi tankesniais gaurais nei kitų patinų. Vadas santūrus, oriai nužvelgia jį stebinčius žmones.
Sodybos Infrastruktūra ir Paslaugos
Šeimininkai sodybą praminė Bizonų ranča, o kažkuris svečias pervadino amerikietiškai - salūnu. Sėdint pavėsinėje ar pačiame pastate galima iš arti stebėti besiganančius bizonus. Tačiau savo bizoniukus, tvirtina Audra, bizonės atveda prie vartų parodyti šeimininkams. Paskui vėl nugūrina į pievų tolius.
Čia dažnai atvyksta draugų iš Vokietijos, kitų užsienio šalių, todėl Šelencai nutarė, kad maloniems pasisėdėjimams reikia svečių namelio ar bent atskiros patalpos. Taip priešais bizonų ganyklas atsirado statinys. Šeimininkai jį praminė Bizonų ranča, o kažkuris svečias pervadino amerikietiškai - salūnu. „Gal kada nors visą sodybą pavadinsime Bizonų ranča“, - sodybos šeimininkę džiugina skambus pavadinimas.
Užsukus į ūkio teritoriją ir pavažiavus gerą šimtą metrų, prieš akis išnyra sodyba ir naujumu kvepiantis „Bizonų saliūnas", kuriame svečiai vaišinami patiekalais iš bizonienos. Kol banda buvo didinama, sodyboje pastatytas rąstinis Bizonų namelis, „saliūnu" vadinamas, - vieta, kurioje galima šventes švęsti ir, aišku, paskanauti patiekalų iš bizonienos.
Susidomėjimas ja nemenkas: egzotiškos mėsos paragauti atvyksta ir įmonės, nusprendusios savo kolektyvui taip atsidėkoti už gerą darbą, ir gimtadienius žmonės kartais čia švenčia - kur gi daugiau, sėdėdamas prie stalo svečių salėje ar terasoje, pamatysi aplink laukuose neskubriai vaikštinėjančius bizonus.
Šalia sodybos jau pradėtos užeigos statybos, kurioje bus galima paragauti egzotiškos ir skanios bizono mėsos.
Sodybos kieme stovi duonkepė krosnis, kurioje šeimininkė kepa duoną. Sodo gilumoje yra namelis ant ratų, kurį dailininkas margina bizonų atvaizdais. Audra svajoja su šia automobilio priekaba išvažiuoti į šventes, renginius ir pristatyti savo bizonus platesnei visuomenei.
Duona Iš Duonkepės Ir Bizonai Ant Sienų Sodybos kieme į akis krinta duonkepė krosnis, primenanti tą, kokia Jemelia, lydekai paliepus, važinėjosi. Tai ne tik gražus sodybos akcentas. „Mano vyras Rolandas pirktos duonos nevalgo. Aš šioje krosnyje jam duoną kepu. Svečiai taip pat mielai mano kepta duona vaišinasi, giria. Kitas net parduoti paprašo. Bet aš to tikrai nedarau“, - pasakoja Audra.
Sodyboje kepamos duonos asortimentas nedidelis: vasarinė ir žieminė. Vasarinė yra šviesi, greitai iškepama, nereikalaujanti ilgo rauginimo. Tokia labiau tinka prie įvairių vasariškų valgių. Žieminė duona yra juoda, ruginė. Šeimininkė jai pati ruošia raugą. Tešlą raugina penketą dienų, vietoj cukraus į ją deda natūralaus medaus. Ruginę duoną kepti šaltuoju metų laiku paprasčiau - tešlai rauginti reikia šiltų patalpų, o nuolatinė temperatūra namuose užtikrinama prasidėjus kūrenimo sezonui.
Sodo gilumoje - namelis ant ratų, prie kurio pluša dailininkas. Tikriems bizonams pozuojant, jis margina namelio sienas. Audra svajoja su šia automobilio priekaba kada nors išvažiuoti iš sodybos, nuvykti į šventes, renginius, pristatyti platesnei visuomenei savo bizonus. O kol kas namelis tiesiog puošia sodybą. Bizonų atvaizdai puošia ir naujosios rančos, ir gyvenamojo namo sienas.
Kur bizonai, būtini ir indėnai. „Tik pamanykite - atrodo, kad pats likimas mus su bizonais atvedė prie Kelmės. Juk būtent čia yra vienintelis Lietuvoje indėnų muziejus. Pradėdama kurtis Lopetiškėje, visai to nežinojau.“
Iššūkiai ir Ateities Planai
Nepaisant originalios verslo idėjos ir didelio entuziazmo, Audra ir Rolandas susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių - biurokratinės kliūtys. Taip pat, Audra pastebi, kad Lietuvoje žmogus nevertinamas, o valdininkai su paprastu gyventoju nebendrauja. Dėl šių priežasčių pora svarsto apie verslo plėtrą užsienyje.
Atrodo, originalus verslas įsuktas, investicijos pamažu pradeda atsipirkti, banda vis gausėja, mėsos paklausa yra, naujų idėjų irgi netrūksta - ko daugiau norėti? Tačiau didelio džiaugsmo p. Audros veide nematyti.
Jai, kelerius metus praleidusiai Vokietijoje, kurioje tvarka ir požiūris į verslą visai kitoks, skaudžiausia, jog Lietuvoje žmogus nevertinamas, valdininkai su paprastu gyventoju net nebendrauja, yra susikūrę savas dogmas, o tie, kas nori užsiimti smulkiuoju verslu, turi galva sienas pramušti, kad įrodytų savo teises.
„Neprašau iš valdžios nieko. Tegul tik netrukdo dirbti. Deja, žmogus kartais pavargsta. Todėl silpnumo valandėlėmis su vyru pasvarstome: jei būtume žinoję, kaip Lietuvoje žlugdoma bet kokia iniciatyva, greičiausiai nebūtume bandę čia įsitvirtinti", - prisipažįsta p. Schelenz.
Tačiau tokių akimirkų pasitaiko nedažnai - tiesiog nėra laiko savęs gailėti ir vadžią burnoti. Dirbti reikia! Svarbiausia, anot pašnekovės, - tikėti tuo, ką darai. Būtent tikėjimo savo sumanytos idėjos tęstinumu p. Audrai netrūksta - jos dukra Einera šiuo metu Vokietijoje studijuoja viešbučių verslo vadybą, nes neabejoja, kad šias žinias galės pritaikyti grįžusi į ūkį. O labiausiai nusiteikimą įsitvirtinti Lietuvoje paliudija taikiai po laukus besiganantys bizonai, nes būtent jie yra ilgalaikio verslo esmė.
Daug kliūčių Audra pasvajoja apie kavinę ir bizonų verslo plėtrą, bet rankas svarina biurokratinės kliūtys. „Sekmadieniais galėtume rengti bizonienos kepsnių ar kitokius vakarėlius. Nusipirkčiau licenciją, valstybei sumokėčiau mokesčius, ir žmonėms pramoga būtų. O man sako, kad privalau steigti įmonę, kitaip negalima. Na ką gi, negalima, tai negalima, bet šiuo sunkmečiu steigti įmonę - lyg akmenį po kaklu pasirišti“, - biurokratinių taisyklių nepaslankumu stebisi Audra. Ir čia pat prisimena kitą kuriozą, kai buvo užsidegusi noru svečius vaišinti bizonienos mėsainiais su savo šiltnamyje išaugintais pomidorais.
Ketindama viską daryti teisėtai, ji kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. „Man paaiškino, kad pirmiausia reikia ištirti pomidorus laboratorijoje. Reikia, tai reikia. Važiuoju į Kauną, vežu pomidorus, sumoku 76 litus su centais už tyrimą. Bet man dar šovė mintis pasiteirauti, o kaip reikėtų elgtis, jei šiltnamyje dėl kokių nors priežasčių (stichinės nelaimės, vagių ar pan.) neliktų pomidorų. Pasirodo, įstatymai nenumato, iš kokio šiltnamio turi būti pomidorai. Tai ko tuomet verti tyrimai? O gal kitąkart aš norėsiu baklažaną vietoj pomidoro į mėsainį įsprausti. Negi vėl reikės tyrimo?“
Nepaisant sunkumų, Schelenzai nepraranda vilties ir planuoja teikti projektus į ES fondus bei gauti paramą savo unikaliai veiklai. Jie tikisi parduoti bizonieną į užsienį, o lietuviai turės galimybę jos paragauti šalia sodybos statomoje užeigoje.
Audra ir Rolandas savo ūkyje laikomus bizonus įregistravo kaip laukinius gyvūnus. Jie svarstė galimybę juos registruoti kaip naminius, tačiau Europos Sąjungos fondų parama karvėms neprilygsta bizonų poreikiams.
| Informacija | Duomenys |
|---|---|
| Vieta | Lopetiškės kaimas, Kelmės rajonas |
| Įkūrėjai | Audra ir Rolandas Schelenzai |
| Bizonų skaičius | Apie 80 |
| Pagrindinė veikla | Bizonų auginimas ir kaimo turizmas |
Kontaktai Ir Kita Informacija
Bizonų ranča yra įsikūrusi prie pat pagrindinio Šiauliai-Kryžkalnis kelio, Lopetiškių kaime, važiuojant A12 Šiauliai-Kryžkalnis keliu nuo Šiaulių - 40 km, nuo Kryžkalnio - 24 km. Važiuojant nuo Šiaulių, posūkis į dešinę.
Adresas: (prie pagrindinio Šiauliai-Kryžkalnis A12 kelio), LT-86120, LOPETIŠKĖS VS. KELMĖS APYLINKIŲ SEN.
- Kitos sodybos Kelmės rajone:
- Sodyba TYTUVĖNŲ PAPARTIS įsikūrusi prie Gylio ežero. Salės nuoma (organizavimas) pobūviams, banketams, vestuvėms iki 70 žmonių. Konferencijų salės nuoma (be įrangos). (kelias Šiauliai -Tauragė, nuo Šiaulių 30 km, o nuo Kelmės 10 km), LT-86427, KRYŽBARKO K. KELMĖS APYLINKIŲ SEN.
- SODYBA KRYŽBARKAS Kelmės rajonas - banketinės salės nuoma (pobūvių organizavimas) pobūviams, banketams, furšetams, gedulingiems pietums, gimtadieniams, vestuvėms iki 100 žmonių Kelmė, Kelmės rajonas. Miegamųjų vietų iki 60 žmonių. Vytauto Didžiojo g.
- Salės nuoma (1 salė - iki 20 žmonių, 2 salė - iki 80 žmonių, 3 salė - iki 30 žmonių) pobūviams, banketams, furšetams, gedulingiems pietums. LT-86434, RAUDSPARNĖS K. KUKEČIŲ SEN.
- Miego klinika įsikūrusi Kurtuvėnų regioniniame parke. Gali pasiūlyti kubilą ir 3 tradicines rusiškas garo pirtis: Velnio, Raganos, Piratų. Svečių patogumui virš pirtelių įrengtos miegamos vietos. Kaimo turizmo sodybos kompleksą sudaro keturios pokylių (pobūvių) salės. LT-86434, KUMPIŠKĖS K. KUKEČIŲ SEN.
- Kaimo turizmo sodyba. Nuomojama (nuoma) sodyba, labai geras privažiavimas, tik 1 km nuo senojo Kelmės plento. Moderni ir erdvi 1 pokylių (pobūvių) salė (iki 70 žmonių, nuoma), židinys. Yra virtuvė, indai.