Svajojate apie nuosavą namą, bet nežinote nuo ko pradėti? Tam, kad Jūsų svajonė virstų realybe, reikia aiškaus plano. Namo projektavimas gali pasirodyti sudėtingas procesas, tačiau padalijus jį į kelis aiškius žingsnius, viskas tampa kur kas paprasčiau. Architekto.lt specialistai supažindins ir aptars pagrindinius etapus, kuriuos teks pereiti norint gauti statybos leidimą ir pradėti statybas.
Namo Projektavimo Etapai
Visas gyvenamojo namo projektavimas susideda iš trijų pagrindinių etapų - pirminių pasiūlymų ir vizijos formavimo, techninio projekto rengimo ir projekto derinimo su atsakingomis institucijomis.
Pirmasis etapas: Projektiniai pasiūlymai ir vizijos formavimas
Viskas prasideda nuo idėjos - kaip turėtų atrodyti Jūsų svajonių namas. Tačiau vien vaizduotės nepakanka. Reikia architektų, kurie Jūsų mintis pavers realiais sprendimais. Tad pirmasis žingsnis - rasti patikimą architektų komandą, kuri jums ne tik patinka stiliaus prasme, bet ir geba įsiklausyti į Jūsų poreikius.
Pradėjus bendradarbiauti su architektais, darbai prasideda nuo namo vizijos ir poreikių išgryninimo. Šiame etape svarbiausia aiškiai įvardyti, ko norite: kiek kambarių turi būti, koks bendras plotas, kiek aukštų, ar norėsite terasos, garažo, židinio ir panašiai. Visa ši informacija tampa pagrindu projektavimo užduočiai - tai tarsi architektams skirta instrukcija, pagal kurią jie pradeda kurti pirmuosius pasiūlymus.
Išanalizavus užsakovo norus, suformulavus projektavimo užduotį, pradedami kurti pirmieji projektiniai pasiūlymai. Projektiniai pasiūlymai, kuriuos sudaro eskiziniai pastato bei sklypo planai, realistiškos vizualizacijos, kuriami ir keičiami iki tol, kol būna pasiektas abi puses tenkinantis rezultatas.
Pasiūlymai apima pirminius sklypo ir pastato planus, vizualizacijas, kurios leidžia įsivaizduoti, kaip atrodys Jūsų būsimi namai. Šie brėžiniai dažnai keičiasi kelis kartus, kol abi pusės - tiek užsakovas, tiek architektai - lieka patenkinti rezultatu. Paprastai šis etapas trunka nuo vieno iki dviejų mėnesių.
Kol vyksta diskusijos ir tobulinami pasiūlymai, lygiagrečiai pradedama tvarkyti reikalinga dokumentacija. Jums reikės:
- Sklypo nuosavybės dokumentų;
- Kadastrinio sklypo plano;
- Detaliojo plano, jei toks yra;
- Topografinės nuotraukos (vadinamos toponuotrauka) - šis dokumentas rengiamas apie 1-2 mėnesius, todėl verta užsisakyti kuo anksčiau;
- Įgaliojimų, jei projektą tvarko ne pats savininkas.
Surinkus visus dokumentus, užsakomos projektavimo sąlygos - tai institucijų reikalavimai, kuriuos turi atitikti būsimas pastatas. Čia nusprendžiama, kur galima statyti, kokio dydžio gali būti pastatas, kiek aukštų leidžiama, kokios turi būti žaliosios zonos, automobilių stovėjimo vietos ir kt. Taip pat užsakomos prisijungimo prie inžinerinių tinklų (vandens, nuotekų, kelio) sąlygos.
Antrasis etapas: Techninio darbo projekto paruošimas
Paruošus projektinius pasiūlymus ir statytojui juos patvirtinus, prasideda svarbiausias namo projektavimo etapas - techninio darbo projekto paruošimas (TDP), kurį parengti užtrunka 3-4 mėnesius priklausomai nuo pastato sudėtingumo, specialistų užimtumo (šias projekto dalis rengia skirtingų sričių atstovai).
Kai pirminiai pasiūlymai patvirtinti, pereinama prie svarbiausio žingsnio - išsamaus techninio projekto rengimo. Tai - išsamus dokumentas, kuriame aprašoma kiekviena namo detalė: nuo konstrukcijų iki šildymo sistemos. Būtent šis dokumentas tampa pagrindu statyboms.
Parengti techninį projektą gali užtrukti nuo trijų iki keturių mėnesių, priklausomai nuo namo sudėtingumo ir specialistų užimtumo. Kiekvieną dalį ruošia skirtingi inžinieriai ir ekspertai.
Šiame etape pradedami detalizuoti architektūriniai ir techniniai sprendiniai, daromi grunto tyrimai.
Techninis projektas paprastai susideda iš šių dalių:
- Bendroji dalis - pagrindinė informacija apie projektą;
- Architektūriniai sprendiniai - planai, fasadai, pjūviai;
- Konstrukcijų planai - pamatų, sienų, perdangų ir kitų konstrukcijų sprendimai;
- Vandens tiekimo ir nuotekų planas - kur ir kaip bus pajungti tinklai;
- Energinis vertinimas - ar namas atitinka šiuolaikinius energinio efektyvumo reikalavimus.
Taip pat šiuo metu atliekami grunto tyrimai, kurie būtini, kad būtų galima tinkamai suprojektuoti pamatus.
Trečiasis etapas: projekto derinimas ir statybos leidimo gavimas
Parengus TDP pereiname prie paskutiniojo trečiojo etapo - projekto derinimo, kuris užtrunka 2-3 mėnesius.
Kai techninis projektas parengtas, jis turi būti patvirtintas atsakingų institucijų. Tai vadinama projekto derinimu.
Architektas įkelia projektą į informacinę sistemą „Infostatyba“, kartu pateikdamas visus reikalingus dokumentus: įgaliojimus, sutikimus iš kaimynų, jei jų reikia, ir kitą informaciją.
Projektą peržiūri įvairios institucijos - savivaldybė, priešgaisrinė sauga, aplinkosaugos specialistai, inžinerinių tinklų tiekėjai ir kt. Kiekviena jų gali patvirtinti projektą arba pateikti pastabų. Jei pastabų yra, projektas koreguojamas ir pateikiamas iš naujo.
Priklausomai nuo savivaldybės bei pačio projekto specifikos, tikrinančių institucijų skaičius gali svyruoti. Kiekviena institucija teikia pritarimą arba pastabas projektui, kurias derina architektas atsižvelgdamas į situaciją. Jeigu projektas gauna pastabų jis atmetamas. Tada projektas koreguojamas pagal pastabas, kartais tenka gauti papildomų dokumentų, sutikimų. Negavus pastabų statybos leidimas nuo įkėlimo gaunamas per maždaug 15 darbo dienų.
Kai visos institucijos pritaria, statybos leidimas išduodamas per maždaug 15 darbo dienų nuo galutinio pateikimo.
Statybų leidimas, kurį išduoda miesto savivaldybė yra galutinis patvirtinantis dokumentas, kurį gavus galima pradėti namo statybas.
Užpildomas prašymas ir sumokama įmoka už prašymo registravimą statybos leidimui gauti. Projekto byla pateikiama vietos savivaldybės administracijai.
Kaip sutrumpinti projektavimo trukmę?
Projektavimas - tai ne greitas procesas, tačiau kai kurie dalykai gali jį ženkliai paspartinti:
- Aiški vizija. Žinokite, ko norite - tai padės greičiau priimti sprendimus ir mažiau keisti projektus;
- Pasiruošimas. Iš anksto pasirūpinkite sklypo dokumentais, užsisakykite toponuotrauką;
- Sklandi komunikacija. Laiku atsakykite į klausimus, greitai priimkite sprendimus;
- Pasirinkite tinkamą komandą. Jei architektai iš karto supranta Jūsų stilių ir poreikius, darbas vyks daug efektyviau.
Kad vizualiai įsivaizduotumėte viso namo bendrą vaizdą, jį puikiai perteikia kartoniniai Architekto.lt namų projektai, kuriuos galima įsigyti jau pagamintus. Projektai iš kartono leidžia vizualiai dėlioti atskiras namo dalis ir įsivaizduoti kaip jis atrodys realybėje, spręsti kas tinka, o ką norėtumėte pakeisti.
Kas po to - Pagrindiniai namo projektavimo etapai
Kai turite statybos leidimą, galite pradėti darbus. Tačiau prieš statybas dažnai pradedamas ir interjero projektavimas - čia sprendžiama ne tik apie baldų išdėstymą, bet ir apie elektros lizdus, apšvietimą, grindų dangą, lubų aukštį, santechniką, šildymą ir kt. Tai taip pat reikalauja laiko ir planavimo, bet apie tai - kitame informacijos pranešime.
Po statybos leidimo gavimo laukia interjero projektavimo stadija. Tai yra ne tik baldų išdėstymas ir dekoravimas, bet ir techninė dalis - šildymas, vėdinimas, elektra, santechnika, dangos, lubos ir kita.
Jei planuojate savo svajonių namo projektą - šie trys etapai Jūsų neišvengiamai laukia.
Skirtingų Tipų Namai
Šiais laikais populiarėja įvairūs namų tipai, tokie kaip pasyvūs, rąstiniai ar "protingi" namai. Trumpai apžvelkime kiekvieną iš jų:
Pasyvus Namas
Pasyvaus namo koncepcija -tai požiūris į pastato ekonomiškumą, aukštą kokybę, sveiką mikroklimatą ir ilgalaikiškumą. Pasyvaus namo planas yra laiko patikrintas energiją taupančių namų projektavimo standartas. Pasyviems namams būdingi uždari, paprastų geometrinių formų namų planai.
Tokio namo eksploatacijai reikia apie 90 procentų mažiau energijos, lyginant su dauguma pastatų. Taigi, pasyviųjų namų savininkams nuolatinis energijos šaltinių kainų augimas nėra toks svarbus.
Pasyviame name ištisus metus palaikoma stabili - apie 20 laipsnių - temperatūra. Pasyvaus namo patalpose cirkuliuoja nuolatos vėdinamas ir itin kokybiškas oras. Namo viduje, tarp patalpų, nėra ryškių temperatūrų skirtumų ar skersvėjų.
Atliekant pasyvaus namo projektą svarbu nepamiršti estetinių principų. Pasyvių namų projektai dažniausiai būna lakoniški, racionalūs, dažniausiai naudojamos paprastos geometrinės formos. Pasyvus namas gali būti vieno ar dviejų aukštų.
Projektuojant namą, labai svarbu parinkti tinkamą patalpų išdėstymą. Skirtingas patalpų funkcines grupes suprojektuoti į teisingas pasaulio šalis.
Rąstinis Namas
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje populiarėja rąstinių namų projektavimas ir statyba. Mediniai gali būti ne tik sodo nameliai, pirtys ar gyvenamieji namai, bet ir didesnės apimties projektai (restoranai, poilsio bazės, viešbučiai ir pan.). Šiuo metu Lietuvoje rąstinių namų projektavimas yra pakankamai laisvas, dar nėra susiformavusi konkreti, vientisa stilistika.
Rąstinių namų projektavimas ir statyba tiesiogiai priklauso nuo būsimų namo savininkų poreikių, todėl galima išskirti du tipus - gyvenamieji (nuolatiniam gyvenimui) ir sodybos (skirti tik poilsiui). Nuo pastato paskirties priklausys ir rąstinių namų planai, formos, naudojamos medžiagos, projektuojama aplinka.
Rąstinio pastato projektavimas neapsieina be architektūrinės išraiškos formavimo elementų, kurių pagrindinis yra pats rąstas. Skirtingai apdirbti, skirtingų formų ir apimties rąstai gali visiškai pakeisti to paties pastato išvaizdą. Galima naudoti apdirbtos (apipjautos) medienos rąstus, natūraliai apvalios formos arba klijuotos medienos rąstų profilius.
Namai, kurių projektavime panaudoti rąstai, puikiai tinka bet kokioms klimato sąlygoms, kadangi juose vasarą nekaršta, o žiemą nešalta. Mediena turi savybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Lapuočių mediena nėra tinkama namų statybai, nes yra linkusi deformuotis, ne taip gerai išsaugo šilumą, yra brangesnė. Spygliuočių rąstai mažiau deformuojasi, puikiai išlaiko šilumą, juose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus, rąstai palaiko natūralų drėgmės balansą viduje.
"Protingas" Namas
Protingas namas suteikia būstams ne tik daugiau komforto, bet ir sudaro galimybę taupyti energiją, operatyviai praneša apie susidariusias kritines situacijas, didina būsto saugumą.
Protingas namas (angl. „Smart House“) - tai suprojektuotas namas su išmania automatine sistema, kuri sujungia ir valdo įvairius elektros įrenginius bei buitinę techniką: apsaugą, oro kondicionavimą, šildymą, ventiliaciją, šviesą ir kt.
Sistemos pagrindas -tai kompiuteris su specialia programine įranga, nuo kurios į visą pastatą ar butą išvedžiojami laidai. Jūs ne tik reguliuojate apšvietimo intensyvumą, bet apšvietimas automatiškai įsijungia vos įėjus į kambarį, ar išsijungia išėjus iš jo. Būsto kompiuterinės sistemos apšvietimo valdymas dizaineriams suteikia galimybę realizuoti drąsiausius sumanymus, o projektuotojams - galimybę apšvietimą derinti su rezerviniu elektros tiekimu.
Kiekvienoje projekto patalpoje galime nustatyti skirtingą temperatūrą, keisti ją atsižvelgdami į paros laiką, pvz., galime užprogramuoti, kad namai būtų pradėti šildyti prieš mums grįžtant į namus. Patogi valdymo sąsaja personaliniame kompiuteryje, LCD valdymo panelėje ar mobiliajame telefone leidžia nustatyti kalendorinį dienos ir nakties temperatūros palaikymo grafiką dienai arba savaitei.
„Protingo namo“ sistema gali pastebėti įsilaužimus į namų teritoriją, vandens ar dujų nuotėkį. Protingo namo priežiūra tampa daug greitesnė ir patogesnė nei suprojektuoto tipinio namo. Daugelį darbų galima atlikti automatiniu būdu, pvz., laistyti pievelę ar prižiūrėti baseiną.
Prie „protingų namų“ tinklo galima prijungti ir vaizdo bei garso techniką. „Protingo namo“ sistemos vartotojas pats gali konfigūruoti scenarijų, t.y. vieno mygtuko paspaudimu nustatyti visą namo įrangą į pageidaujamą būseną.
Išmaniųjų namų šedevras | Kur dizainas ir technologijos veikia kaip viena
Pamatai
Pamatai yra viena iš pagrindinių namo konstrukcinių dalių. Pradėjus planuoti naujo namo statybą ir pradedant projektuoti naują namą, reikėtų nepamiršti, kad nuo pasirinkto konstrukcijų tipo priklausys pastato svoris , kuriuo jis remsis į pamatus. Pamatų konstrukcija taip pat priklauso nuo sklypo gruntų, slūgsančių po pamatais, sklypo reljefo ypatybių.
Pirmasis etapas parenkant būsimus pamatus turėtų būti inžineriniai geologiniai tyrimai. Kiekvienas gruntas - smėlis, molis ar priemolis - turi skirtingas fizikines savybes. Todėl tik nustačius grunto atsparumą, bus aišku, kokį namo svorį atlaikys konkretus gruntas. Neatlikus geologinių tyrimų, skaičiavimai gali būti netikslūs.
Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto plėtimosi priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Todėl ir pamatų gylis priklauso nuo grunto.
Siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina tinkamai įrengti hidroizoliaciją. Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas nešlaptų ir būtų išvengta sušalimo-atšalimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę ir pamatai yra. Horizontali hidroizoliacija įrengiama tam, kad drėgmė, esanti konstrukcijose, nekiltų į viršų ir nepereitų į sienas.
Šiuolaikinėje statyboje naudojamas platus spektras hidroizoliacinių medžiagų: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ruloninės medžiagos, plastikinės membranos, sintetinės geotekstilinės medžiagos.
Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį. Paprastai apšiltinant pamatus naudojamas ekstrūdinis putų polistirenas.
Pamatai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius - dažniausiai pagal įrengimo būdą ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti.
Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdžiams. Šie pamatai dažniausiai įrengiami, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas). Polių gylis dažniausiai yra nuo 6 iki 12 m.
Polinių pamatų privalumai: Įrengiant polinius pamatus gerokai sumažėja žemės darbų mastas, nes polio vietoje gruntas išgręžiamas lokaliai, tik tiek, kiek užima polis. Be to, sumažėja medžiagų kiekis - betono reikia net 40 proc. mažiau. Dėl šių priežasčių pasirinkus polinius pamatus galima sumažinti ne tik žemės darbų išlaidas, bet ir laiko sąnaudas.
Polinių pamatų tipai: Labiausiai paplitę yra gręžtiniai poliai, nes jie nereikalauja ypatingos įrangos. Populiariausias skersmuo lengvų konstrukcijų statiniams yra 400-600 mm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinkamiausi lengvų konstrukcijų pastatams. Tačiau juos galima įrengti ne visur, gręžtiniai pamatai netinka smėlio ar durpiniams gruntams.
Spraustiniai poliai įrengiami neiškasant ar kitokiu būdu nešalinant grunto. Tokie poliai įspaudžiami taikant kalim...
Mažo ploto namų statyba
Namai iki 50 m² tampa vis populiaresne alternatyva tradicinei statybai tiems, kurie ieško racionalaus, ekonomiško ir greitai įgyvendinamo sprendimo. Tokie nedideli namai idealiai tinka jaunoms šeimoms, poroms, poilsio būstui ar kaip papildomas gyvenamasis pastatas sklype. Didelis namų iki 50 m² privalumas - paprastesni projektavimo ir statybos procesai.
Dažnai galima rinktis tipinius projektus, kurie optimizuoti funkcionalumui: išnaudojamas kiekvienas kvadratinis metras, derinamos atviros erdvės, dideli langai ir ergonomiški sprendimai. Svarbu ir tai, kad namai iki 50 m² skatina tvaresnį gyvenimo būdą - sunaudojama mažiau energijos šildymui, vėsinimui ir priežiūrai.
Visgi, apsisprendus statyti mažo ploto namą, vertėtų nepamiršti, kad atmetus būtinas erdves, gyvenamosioms erdvėms lieka apie 60-65 kv.m. ploto - šiek tiek daugiau nei gyvenant bute. Tiesa, dažnas, kuris taupydamas erdvę pamiršta numatyti vietą pagalbinėms patalpoms: sandėliukui, katilinei. Kai kurie ilgainiui pradeda ieškoti tam tikrų išeičių, pavyzdžiui, planuoja statyti priestatą. Svarbu žinoti, kad priestatas turi būti visiškai atskirų konstrukcijų nuo namo (jei namas nugriūtų, priestatas ir be jo liktų stovėti).
Didesnio ploto namai
80 m² ir didesni namai yra patraukli alternatyva tiems, kurie vertina erdvę, komfortą ir ilgalaikę gyvenimo perspektyvą. Tokie namai puikiai tinka šeimoms su vaikais, dirbantiems iš namų ar planuojantiems ateities poreikius, kai reikalingi papildomi kambariai, darbo zona ar laisvalaikio erdvės. Namų projektai iki 100-120 m2 ir didesni turi privalumų, tai projektavimo lankstumas. Galima rinktis individualius sprendimus: erdvią svetainę su virtuve, kelis miegamuosius, sanitarinius mazgus, katilinę ar net garažą. Nors didesnių namų statyba reikalauja didesnių investicijų, jie išlieka vertinga ilgalaike investicija.
Namų kainos Lietuvoje
Lietuvoje nedidelių namų iki 80 m² kainos labai skiriasi priklausomai nuo vietos, pasirinktos statybų technologijos, medžiagų, darbų sudėtingumo ir galutinio įrengimo lygio. Statant namą iki 80 m² Lietuvoje, bendra kaina svyruoja nuo 40 000 iki 150 000 EUR ir daugiau, priklausomai nuo individualių pasirinkimų. Pabaigai, planuojantiems statyti mažo ploto namą, patariama nepamiršti - kuo mažesnė erdvė, tuo atsakingiau ir efektyviau turi būti planuojamas kiekvienas centimetras.
Karkasiniai namai
Karkasiniai namai įprastai gaminami iš medinio arba metalinio karkaso. Iš esmės, jų statymo, šiltinimo, išorės bei vidaus apdailos darbai vyksta pačioje statybų aikštelėje. Kiekvienai konstrukcijai parengiami detalūs surinkimo brėžiniai. Įprastai karkasiniai namai yra pastatomi daug greičiau nei blokiniai.
Karkasiniai namai pasižymi:
- Ekonomiškumu
- Ekologiškumu
- Tvirta konstrukcija
- Greitomis statybomis
- Moderniu dizainu
- Puikia garso izoliacija
- Mažesne kaina
- Sandarumu
Visgi, norint, kad jis tarnautų kuo ilgesnį laiką, svarbu pasirinkti tinkamus specialistus.
Sovietinių butų rekonstrukcija
Rekonstruoti sovietinį butą dažnai atsieina brangiau, nei įrengti naujos statybos, sako interjero dizainerė Jovita Bingelytė. 1 tūkst. eurų - tokia vidutinė seno buto renovacijos kaina už kvadratinį metrą, jei kalbama ne apie kosmetinį remontą.
Jei senos statybos būstą perkate kaip investiciją ir ketinate nuomoti, remontams gailėti interjero dizainerė nepataria. Net ir kelios dešimtys tūkstančių eurų greičiausiai atsipirks vos per kelerius metus.
Senoji architektūra patinka dėl unikalumo, kurio naujos statybos pastatuose, galima sakyti, kepamose „dėžutėse“, nebėra. Kiekvienas senas namas ar butas turi istoriją, savitą energiją, kuri jaučiama vos įžengus pro duris. Darbe man visuomet norisi pabrėžti senosios architektūros grožį, išskirtines savybes.
Žvelgiant į būsto vertę ateityje, taip pat pravartu įvertinti lokaciją. Iš patirties galiu pasakyti, kad seno buto renovacijos kaina vidutiniškai yra apie 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Į šią kainą įeina viskas: medžiagos, remonto darbai, baldai, interjero dizainerio paslaugos.
Tikrai taip - rekonstruoti seną butą, jei kalbėsime ne tik apie kosmetinį remontą, kainuoja daugiau, nei įsirengti naujos statybos butą.