Blokinio Pastato Pagrindinės Konstrukcijos

Pastatų konstrukcijos klasifikuojamos pagal įvairius požymius. Iš tikrųjų visos arba beveik visos pastato konstrukcijos statiškai dirba kaip erdvinės sistemos elementai. Tačiau, siekiant suprastinti skaičiavimus, laikoma, kad elementai statiškai dirba kaip linijinės arba plokščiosios konstrukcijos. Daugeliui pastatų tai visiškai priimtina.

Laikančiosios ir Atitvarinės Konstrukcijos

Laikančiosios konstrukcijos - tai tokios, kurios atlaiko visų rūšių apkrovas bei atsiramdančius pastate jėgos pobūdžio poveikius ir perduoda juos per pamatus gruntiniam pagrindui. Jos atlaiko savosios ir į jas atremtų pastato elementų masės apkrovą, naudingą apkrovą (baldus, įrenginius, žmones ir kt.), sniego ir vėjo apkrovas, grunto slėgį bei kt. Atitvarinės konstrukcijos - tai tokios, kurios atitveria patalpas nuo išorinės aplinkos nepageidautino poveikio, taip pat vienos patalpos aplinką nuo kitos. Jas daugiausia veikia: temperatūros bei drėgmės pokyčiai, vėjas ir garsas, kuris pasireiškia įvairiu triukšmu.

Pagal išdėstymą konstrukcijos skiriamos į vertikaliąsias ir horizontaliąsias. Vertikaliosios - tai išorinės ir vidinės sienos, laiptinių, liftų šachtų sienos, kolonos pertvaros ir kt.

Konstrukcinių Sistemų Tipai

Skiriamos šios pagrindinės konstrukcinės sistemos:

  • Sieninės
  • Karkasinės
  • Stiebinės
  • Tūrinės blokinės

Sieninės Sistemos

Sieninės sistemos naudojamos daugiausia nedidelio aukštingumo gyvenamiesiems pastatams. Tradicinė konstrukcinė sistema susideda iš išilginių laikančiųjų sienų ir gelžbetoninių perdangų plokščių pakloto, statiškai dirbančio pagal sijinę schemą. Bet dabar dažniau naudojamos sistemos iš kryžmiškai išdėstytų laikančiųjų vidinių sienų. Tokių pastatų tarpaukštinės perdangų plokštės remiamos kontūru, jose lenkimo momentai mažesni, perdangų plokštės standesnės, statybos aikštelėje mažiau darbo, paprastesnė jų gamyba, o pastato konstrukcija stipresnė. Anksčiau buvo statomi pastatai su 2,4.4,2m skersinių sienų žingsniu. Dabar tarpatramiai siekia iki 4,8.7,2m. Tokių pastatų stiprumui ir standumui padidinti naudojamos laiptinių ir liftų šachtų monolitinės arba surenkamosios sienų konstrukcijos, išdėstytos pastato centrinėje dalyje.

Sieninė sistema

Karkasinės Sistemos

Karkasinės sistemos dažniausiai naudojamos visuomeniniams pastatams: vaikų lopšeliams - darželiams, mokykloms, poliklinikoms, administraciniams pastatams ir kt. Tokios sistemos pastatuose galima įrengti didesnes patalpas negu sieninės sistemos pastatuose. Karkasinių pastatų aukštis būna įvairus: nuo vieno dviejų iki 20.30 aukštų, kartais ir dar daugiau. Dažniausiai jie statomi iš surenkamųjų arba surenkamųjų monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų. Karkasas - tai pastato skeletas, sudarytas iš linijinių elementų ir atlaikantis pastatą veikiančias apkrovas. Plokščių perdangos ir sienos įrengiamos vėliau. Gelžbetoninės karkasinės konstrukcijos naudojamos kartu su stambiaplokštėmis išorinėmis sienomis iš lengvų, mažai laidžių šilumai medžiagų, su gelžbetoninėmis perdangų plokštėmis, surenkamosiomis laiptinėmis, pertvaromis ir kitais elementais. Karkasų sienos, perdangos ir kiti surenkamieji elementai yra unifikuoti, t.y. ir matmenų. Elementų laikomoji galia keičiama dedant skirtingą kiekį armatūros ir kitos klasės betoną.

Karkasinės plokštinės sistemos gali būti rygelinės (sijinės) ir nerygelinės (nesijinės). Rygelinėje sistemoje perdangų plokštės atremtos į rygelius, o rygeliai į kolonas. Jeigu sistema nerygelinė, tai perdangų plokštės remiamos tiesiai ant kolonų arba ant paplatintų jų dalių - kapitelių. Tokių perdangų plokštės gali būti įvairios formos. Pagal pastato paskirtį, aukštingumą, architektūrinę planinę sandarą, rygeliai išdėstomi išilgai arba skersai pastato. Kai kuriose karkasų sistemose rygeliai išdėstyti kryžmiškai, t.y. ir išilgai, ir skersai pastato. Išilginis rygelių išdėstymo būdas naudojamas mokykloms, kitokiems objektams, kuriuose yra ilgų patalpų išilgai pastato. Tokių patalpų lubos yra lygios, be išsikišusių žemyn skersinių sijų. Karkasiniai pastatai būna su ištisu arba daliniu karkasu. Ištisas karkasas - tai toks, kai kraštinių navų rygeliai atremti į kraštines kolonas, o išorinės sienos daromos save laikančiomis aarba nelaikančiomis iš pakabinamų plokščių. Dalinis karkasas - tai toks, kai kraštinių navų rygeliai atremti į išorines sienas.

Karkasinė sistema

Karkasinės plokštinės sistemos iki keturių penkių aukštų pastatuose vėjo horizontaliosios ir vertikaliosios apkrovos sąlygiškai nedidelės. Aukštesnius pastatus, maždaug 14.16 aukštų, veikia didesnės vertikaliosios ir ypač horizontaliosios vėjo apkrovos. Todėl, norint panaudoti unifikuotų matmenų bei skerspjūvių kolonas ir rygelius, reikia šiuos konstrukcinius elementus nukrauti. Tam pastate įrengiamos specialios konstrukcijos - ryšiai, kurie iš dalies arba visai atlaiko pastatui tenkančias horizontalias apkrovas. Šiais ryšiais gali būti liftų šachtų ir laiptinių sienos, specialios vidinės sienos arba sienutės - standumo diafragmos. Dėl karkaso rėmus ir ryšius jungiančių perdangų horizontaliąsias apkrovas atlaiko visa konstrukcinė sistema. Ji vadinama rėmine ryšine, arba rėmine diafragmine. Jei tik ryšiai atlaiko pastatą veikiančias vėjo apkrovas, tai karkasas gali būti ir ne rėminis. Kolonų ir rygelių sandūros tuomet daromos šarnyrinės, o karkasas atlaiko tik vertikaliąsias apkrovas, ir todėl yra paprastesni karkaso elementai bei sujungimo mazgai. Kad pastatas būtų stabilus, kolonos sujungiamos su diafragmomis. Tokia konstrukcinė sistema vadinama ryšine (diafragmine). Ji plačiai taikoma statybose. Kad būtų galima karkasą montuoti kiek anksčiau negu ryšių konstrukcijas, rygelių ir kolonų sandūros yra ne šarnyrinės, o šiek tiek standesnės, t.y.

Stiebinės Sistemos

Labai aukštuose karkasiniuose pastatuose ryšinių konstrukcijų (standumo diafragmų ir liftų šachtų pavidalo) stiprumas ir standumas jau nepakankamas. Dėl horizontalių jėgų atsiradę lenkimo momentai būna tokie pat kaip vidutinių ir didelių tarpatramių tiltuose. Todėl naudojami uždari, erdviniai ryšiai, kurie išdėstomi pastatą veikiančių redukuotų jėgų centre. Tada pastatai tampa kompaktiškesni, simetriniai, bokšto tipo. Vėjo apkrovoms atlaikyti skirta konstrukcija vadinama stiebu, šerdimi, kamienu arba standumo branduoliu. Stiebinės ir kevalinės sistemos pastatai yra aukštuminiai. Tai sistema, sudaryta iš dviejų koncentriškų, įeinančių viena į kitą, sienų. Centriniame stiebe (branduolyje) dėstomi liftai, laiptinės, visos inžinerinės komunikacijos. Stiebinėms sistemoms su dideliais perdangų tarpatramiais suvartojama daug plieno ir darbo. Naudojamos sistemos, kai apkrovas atlaiko tik stiebas, turintis pakankamai didelį pamatą.

Stiebinė sistema

Tūrinė Blokinė Konstrukcinė Sistema

Siekiant sumažinti darbo sąnaudas statybos aikštelėje, sukurta tūrinė blokinė konstrukcinė sistema. Tūrinių gelžbetoninių blokų sienos ir perdangos statiškai dirba kaip erdvinės konstrukcijos elementai, todėl jiems mažiau reikia medžiagų negu konstrukcijoms iš pavienių plokščių. Kad pastatų fasadai būtų įvairesni, tūriniai blokai įvairiai komponuojami. Pastatai statomi ir iš blokų, ir iš plokščių.

Tūrinė blokinė sistema

Blokinių Namų Renovacija ir Pertvarkymas

Jau kelerius metus „Germis“ ir konstruktorė R. Kilbauskienė siūlome specifinę paslaugą daugiabučių gyventojams, kuriems iškyla poreikis demontuoti laikančiasias sienas sovietlaikio daugiabutyje sujungiant patalpas. Paprastuoju remontu laikomi darbai, kai nekeičiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos bei nestatomos laikančiosios konstrukcijos, kai nekeičiamos ir neremontuojamos bendrosios inžinerinės namo sistemos, ir visi statybos darbai atliekami buto viduje, nekeičiant pastato išorės. Statybos leidimo nereikia, kai statybos darbai, išskyrus bendrųjų pastato inžinerinių sistemų keitimą, atliekami buto viduje.

Daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė, tai nurodyta civiliniame kodekse. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (angų kirtimas jose) tiesiogiai atsiliepia pastato stabilumui. Teisės aktai numato, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui. Nelaikančiomis pertvaromis blokinių daugiabučių butuose paprastai būna atitverti tik sanitariniai mazgai, o visos kitos (kambarių) sienos dirba kaip laikančiosios konstrukcijos. Konkrečiu atveju gali būti išimčių, todėl visada verta kreiptis į specialistą.

Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai. Tokios konstrukcijos namas- lyg kortų namelis: sienos ir perdangos čia surinktos iš stambių gelžbetonio plokščių („kortų“), kurių dydis lygus visai kambario sienai ar viso kambario plotui. Plokščių viduje įbetonuota laikančioji armatūra yra lyg audinio siūlai, kuriuos nukirpus, audinys išyra. Skaudžiausia pasekmė būtų sukelti grėsmę viso pastato stabilumui ir gyventojų saugumui, kaip nutiko daugiabutyje Kaune. Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas.

Kvalifikuoti statybininkai laikančiąsias konstrukcijas imsis griauti tik turėdami projektą. Pasitelkę architektą buto perplanavimui, iš anksto žinosite, kad kertamos angos numatytos tinkamo dydžio, teisingoje vietoje, be reikalo neišlaidausite statybinėms medžiagoms (metalas sąramoms kainuoja!), dar projektavimo stadijoje įsitikinsite, kad visi svarbūs daiktai ir prietaisai bute sutilps, nes gausite naujų buto erdvių planą su baldais. Kartu su projektu, galėsite užsisakyti medžiagą, t. y.

Minimalaus paslaugų paketo kaina- 1180 eur (atnaujinta 23.01.02.). Už tai gaunate reikalingos ekspertizei ir statybai apimties buto kapitalinio remonto projektą bei būtiniausias papildomas paslaugas. Projektas su galimų išplanavimo variantų paieška- 20-30 proc. brangesnis. Papildomai galite užsisakyti buto 3D modelį, kad aiškiau įsivaizduotumėte, ar erdvė Jums tinka.

Statybos darbų pridavimo procedūros nėra, jei darbai buvo suplanuoti ir atliekami tik buto viduje, nekeičiant namo išorės.

Medinių Sijų Grindų Sistemos Blokiniuose Namuose

Mūsų siūlomos medinių sijų grindų sistemos blokinių namų konstrukcijoms užtikrina neprilygstamą tvirtumą ir stabilumą. Mūsų siūlomi sprendimai, įskaitant dvigubas sijas papildomai paramai užtikrinti, idealiai tinka intensyvaus eismo zonoms ir užtikrina tvirtą pagrindą, kuris atlaikys laiko išbandymą. Šie grindų dangos sprendimai ne tik sustiprina jūsų blokinio namo konstrukcijos vientisumą, bet ir prisideda prie bendro estetinio patrauklumo, sukurdami harmoningą formos ir funkcijos derinį. Šis metodas yra geriausias ir dažniausiai naudojamas sprendimas.

Šis mazgas taikomas, kai grindų sijos (tarpaukštinės, rūsio ar palėpės) remiasi į armuotą lygintuvą virš blokų, o tarpas tarp sijų užpildomas blokais ties atramomis. Siekiant sutvirtinti I formos siją atramos vietoje, galima naudoti įdėklus iš OSB plokštės, faneros ar kartono. Įdėklo tarpas nuo I sijos viršutinės briaunos turėtų būti 5 mm, o jo plotis - ne mažesnis kaip 30 cm. Sijos turėtų remtis 15 cm į sieną. Visos medinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo sąlyčio su betonu hidroizoliacija.

Kai naudojami sienų blokai, kurių laikomoji galia yra didelė ir kai nenumatoma didelė grindų sijų apkrova, I formos sijos gali būti tiesiogiai remiamos į blokus. Mažiausias atramos dydis turėtų būti 10 cm, o optimalus - 15 cm. Medinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo sąlyčio su blokais / cementu naudojant hidroizoliacinę medžiagą. Erdvė tarp I formos sijos flanšų turėtų būti užpildyta izoliacija arba putplasčiu.

Šis metodas taikomas, jei sijas nuspręsta užbaigti plytomis. Šio būdo privalumai: lengviau įrengti I formos sijas, galimybė sijas išdėstyti bet kokiais tarpais ir didesnis sienos konstrukcinis standumas. Trūkumai - padidėjusi pamatų apkrova ir papildomos išlaidos, jei neplanuojama mūryti kitų plytų.

Blokinių Namų Techninė Būklė ir Renovacija

Ieškant naujo būsto ir vertinant rinkoje esančius nekilnojamojo turto pasiūlymus svarbu įvertinti ne tik iš karto sumokamą būsto kainą, bet ir jo išlaikymo išlaidas, kilsiančias ateityje. Ieškodami naujo būsto pirkėjai dažniausiai vertina rajoną, susisiekimo galimybes, estetinį namo ir jo apylinkių patrauklumą. Senesniuose daugiabučiuose ilgainiui prasideda įvairiausios avarijos: ima tekėti stogai, skilti fasadai, užsikemša nuotėkų vamzdynai. Ilgainiui specialistai fiksuoja nusidėvėjimus, kai vienintelė išeitis - kapitalinis remontas.

„Neretu atveju gyventojai nutaria renovuoti namą bei pasinaudoti valstybės skiriama parama. „Pavyzdžiui, visuose daugiabučiuose, kuriuose sudėtas 30 metų senumo vamzdynas, rekomenduojama jį keisti į naują, metalinius vamzdžius keičiant plastikiniais. Liftai, kurie yra senesni nei 25 metų, pradeda gesti, jiems yra būtinas rizikos vertinimas, po kurio sprendžiama, ar galima juo toliau saugiai naudotis. Savo praktikoje matome, kad daugiabučiams, kurių amžius yra per 30 metų, reikia skirti daugiau dėmesio techninei priežiūrai, o remonto darbų išvengti, greičiausiai, nepavyks,“ - sako G.

Ne visuomet namo amžius - vienintelis kriterijus, nusakantis daugiabučio techninę būklę. Pasak G. Stanišausko, kiek daugiabutis nekels problemų jo gyventojams labai priklauso nuo statybos metu naudotų medžiagų kokybės bei tinkamos daugiabučio priežiūros.

Atkreipkite dėmesį į daugiabučio namo stogą: jis būna šlaitinis arba plokštinis. Šlaitiniai stogai dengiami šiferiu, čerpėmis arba skarda. Šlaitinių stogų remontas reikalingas tuomet, kai atsiranda pratekėjimo vietos per atsiradusius nesandarumus: šiferio lapuose ir čerpėse atsiranda nesandarumai dėl jų skilimo arba pasislinkimo. Skardinius stogus reikia remontuoti kai stogas būna pažeistas korozijos. Jeigu namo stogas yra šlaitinis ir padengtas šiferio danga, siūloma suklusti. Tokius stogus rekomenduojama keisti nors ir nėra pratekėjimų, nes senuose šiferio lapuose yra asbesto, kuris yra pavojingas žmogaus sveikatai.

Medinių fasadų priežiūra yra didžiausia, nes neprižiūrimas medinis fasadas greitai gali pradėti kelti didelių rūpesčių. Mūrinių plytų fasadai dažnai dėl atmosferinio poveikio pradeda trupėti, byrėti plytos. Taip atsitinka dėl mažų įtrūkimų plytose. Šaltuoju metų laiku jose esanti drėgmė skaldo plytos paviršių.

Pagrindinė blokinių namų problema - tarpblokinės sandūros, dėl kurių nesandarumų butuose atsiranda pelėsis, vandens pratekėjimo požymiai bei šalčio tiltai per išorinių sienų kampus. Retesniais atvejais pačiame bloke atsiranda mikro įtrūkimai, dėl ko visas blokas peršąla, buto viduje kaupiasi drėgmė, o šaltuoju metų laiku netgi susidaro šerkšnas.

Pasak G. „Vertinant daugiabutį derėtų atkreipti dėmesį į jo nusidėvėjimą ir galimas problemas ateityje, nes investicijos į jo atnaujinimą yra gana didelės. Pavyzdžiui, lifto keitimas sename 9 aukštų daugiabutyje kainuoja apie 60 tūkst. eurų, blokinio namo siūlių remontas gali namui kainuoti nuo 1 tūkst. iki keliolikos tūkst. eurų, o stogo remontas visame 5 aukštų daugiabutyje atsieiti ir iki 50 tūkst. eurų.

Vis daugiau daugiabučių gyventojų nusprendžia senus namus renovuoti ir pasinaudoti valstybės siūloma kompensacija. Tokia investicija, įskaičius valstybės kompensacijas, vienam butui vidutiniškai siekia apie 22 - 25 tūkst. Natūralu, kad sprendžiant būsto įsigijimo klausimą daugiabučio techninę būklę gali būti sunku įvertinti plika akimi.

„Daugiabutį namą prižiūrinčios įmonės statinio techninės priežiūros specialistas privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti pastato techninę apžiūrą ir įvertinti jo būklę. Surašytame protokole turi būti pažymėtos visos statinio konstrukcijos ir sistemos, kurios yra techniškai netvarkingos ir pateiktos rekomendacijos, kokie darbai turi būti atlikti.

Prieš įsigyjant būstą taip pat svarbu suprasti, kiek daugiabučio savininkai yra sukaupę lėšų namo remontui ir kitoms būtinoms išlaidoms. „Deja, bet pasitaiko ir atvejų, kai name privaloma atlikti tam tikrus darbus nedelsiant dėl jame gyvenančių saugumo, o dalis gyventojų yra nemokūs. Tokiais atvejais remonto darbų našta krenta ant dalies butų savininkų, todėl sumos gyventojui išauga,“ - teigia G. Tiesa, pirkėjui kreipiantis tiesiogiai į namą prižiūrintį administratorių tokios informacijos jis negaus, nes administratorius informaciją gali pateikti tik daugiabučio namo savininkams.

tags: #blokinio #pastato #pagrindines #konstrukcijos