Įvairiais skaičiavimais, Didžiojoje Britanijoje gali dirbti ir gyventi apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių. Dalis žmonių jau yra įsitvirtinę šioje šalyje ir yra pasiryžę pasilikti, tačiau dalis mūsų piliečių galbūt svarstys galimybę grįžti į Lietuvą. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos numatytas, tačiau dėl didžiulio politinio neapibrėžtumo neįmanoma tvirtai prognozuoti, ar nebus nuspręsta pasitraukimo datos atidėti, nėra aišku, ar Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą su išstojimo sutartimi, ar be jos.
Norime suteikti informaciją apie išmokas, kurios priklauso iki šiol Jungtinėje Karalystėje dirbusiems Lietuvos piliečiams ar Lietuvoje įsikūrusiems britams. Taigi, kokios socialinės garantijos laukia grįžtančių į Lietuvą ir pasiliekančių Jungtinėje Karalystėje?
Svarbu žinoti! Prieš išvykstant iš Jungtinės Karalystės rekomenduojama pasirūpinti pažymomis apie šioje šalyje įgytus skirtingų rūšių (ligos, nedarbo ir pan.) stažus.
Lietuvos piliečiams, kurie dirbo Jungtinėje Karalystėje ir norės grįžti į Lietuvą
Senatvės socialinio draudimo pensijos
Kai Lietuvos pilietis jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gyvendamas bei dirbdamas Jungtinėje Karalystėje užsitarnavo britišką pensiją, kuri jam buvo paskirta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tuomet po pereinamojo laikotarpio pabaigos grįžus į Lietuvą britiškos pensijos mokėjimas bus tęsiamas.
Senatvės pensijos stažas
Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie turi sukaupę bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Minimalus stažas Lietuvoje - 15 metų, būtinasis pilnai pensijai - 31,5 metai.
Kadangi Londonas iš Europos Sąjungos traukiasi su Išstojimo sutartimi, tuomet nustatant teisę į pensiją bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgytą stažą, net ir tuo atveju, jei asmuo grįš į Lietuvą anksčiau.
Ligos ir motinystės išmokos
Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą. Motinystės draudimui reikalaujama turėti 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, ligos draudimui - 3 mėnesių stažą per metus arba 6 mėnesių stažą per dvejus metus. Britams pasitraukus iš Europos Sąjungos, kai į Lietuvą parvykusiam žmogui bus nustatoma teisė į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas. Išmoka bus skiriama, jei asmuo atitiks visas Lietuvos įstatymuose nustatytas sąlygas.
How has Brexit changed trading between the EU and the UK? - BBC News
Nedarbo išmokos
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Kadangi Londonas iš Europos Sąjungos pasitraukia su Išstojimo sutartimi, tai reiškia, kad nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgytas nedarbo draudimo stažas bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas.
Vis tik būtina žinoti, kad stažas, įgytas Jungtinėje karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis įgytas Lietuvoje.
Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytą stažą.
Bet galima ir išimtis - ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva.
Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant žmogaus teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgiama į abiejose šalyse įgytą stažą, nepaisant to, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo Jungtinėje Karalystėje.
Beje, Londonui traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, bet darbo ieškotis Lietuvoje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje. Parvykus į Lietuvą reikia per 7 dienas įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.
Socialinės pašalpos ir kompensacijos
Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 125 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų.
Būsto, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą. Teisę į socialines pašalpas bei šilumos, karšto ir geriamojo vandens kompensaciją turi tik Lietuvoje gyvenantys žmonės.
Kadangi piniginė socialinė parama skiriama tikrinant pajamas, turtą bei priklauso nuo asmens gyvenamosios vietos, tai Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos niekaip nepaveiks pašalpų ir kompensacijų skyrimo Lietuvoje.
Išmoka vaikui
Jei visa šeima iš Jungtinės Karalystės grįžta gyventi į Lietuvą, vaiko pinigai bus skiriami pagal Lietuvos teisės aktus, tai yra vaikai turės visas galimybes gauti 60 eurų vaiko pinigus už kiekvieną vaiką ir po 40 eurų priemoką, kuri mokama neįgaliems, gausių (3 ir daugiau vaikų) ir nepasiturinčių šeimų vaikams.
Jei vienas iš šeimos narių lieka gyventi ar dirbti Jungtinėje Karalystėje, tuomet pradedami taikyti Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Juose numatyta, kad šeima tuo pat metu už tą patį vaiką negali gauti pilnos išmokos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje narėje.
Kadangi Londonas pasitraukia su Išstojimo sutartimi, tai iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis ir šeimai išmokos toliau bus mokamos pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.
Pavyzdžiui:
- Jei mama su vaiku grįžta gyventi į Lietuvą ir įsidarbina Lietuvoje, o vaiko tėvas lieka dirbti Jungtinėje Karalystėje, šiuo atveju Lietuva mokės viso dydžio išmokas vaikui, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o Jungtinė Karalystė mokės išmokų skirtumą.
- Jei mama su vaiku grįš gyventi į Lietuvą, tačiau Lietuvoje nedirbs ir nevykdys savarankiškos veiklos, o vaiko tėvas liks dirbti Jungtinėje Karalystėje, tai Londonas mokės viso dydžio išmokas vaikui - Lietuva mokėtų išmokų skirtumą tuo atveju, jei lietuviški vaiko pinigai būtų didesni nei britiški.
Kiekviena šalis teisę į išmoką ir išmokos dydį nustato pagal nacionalinius teisės aktus.
Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirtos išmokos vaikui bus mokamos iki teisės į išmoką pabaigos arba, kol šeimos situacija nepasikeis, pvz. kol vienas iš vaiko tėvų tęst darbinę veiklą Jungtinėje Karalystėje arba kol visa šeimai negrįš į Lietuvą.
Lietuvos piliečiams, kurie pasiliks Jungtinėje Karalystėje
Senatvės socialinio draudimo pensijos ir stažas
Kadangi britai iš Europos Sąjungos pasitraukia su Išstojimo sutartimi, tai Lietuvoje paskirtos senatvės socialinio draudimo pensijos mokėjimas bus tęsiamas žmogui nusprendus gyventi Jungtinėje Karalystėje.
Ligos ir motinystės išmokos
Britams nutarus pasitraukti su Išstojimo sutartimi, nustatant teisę į ligos ar motinystės išmokas Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas.
Nedarbo išmokos
Iki 2020 m. gruodžio 31 d. vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas.
Be to, asmuo, gaunantis nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, galės vykti ieškoti darbo Lietuvoje ir toliau gauti nedarbo išmoką.
Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje. Parvykus į Lietuvą reikia per 7 dienas įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.
Socialinės pašalpos ir kompensacijos
Socialinės pašalpos ir kompensacijos Didžiojoje Britanijoje ir toliau bus mokamos pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus.
Išmoka vaikui
Visai Lietuvos piliečių šeimai, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje, išmoka vaikui bus mokama pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus.
Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirtų išmokų mokėjimas bus tęsiamas iki teisės į išmoką pabaigos arba, kol šeimos situacija nepasikeis, pavyzdžiui, kol šeima negrįš gyventi į Lietuvą.
Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie pasiliks Lietuvoje
Senatvės socialinio draudimo pensijos ir stažas
Kadangi britai iš Europos Sąjungos pasitraukia su sutartimi, tai pereinamuoju laikotarpiu bus toliau taikomi šiuo metu galiojantys socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Jungtinėje Karalystėje paskirtos pensijos bus mokamos Lietuvoje gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams. Nustatant teisę į pensiją bus sumuojamas Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje ir Jungtinėje Karalystėje įgytas darbo stažas, bet kiekviena šalis mokės pensijos dalį už joje įgytą stažą.
Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirtų pensijų mokėjimas bus tęsiamas ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. O iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinėje Karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgytas stažas bus sumuojamas nustatant teisę į pensiją.
Ligos ir motinystės išmokos
Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą.
Motinystės draudimui reikalaujama turėti 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus, ligos draudimui - 3 mėnesių stažą per metus arba 6 mėnesių stažą per dvejus metus.
Kadangi britai nutarė pasitraukti su Išstojimo sutartimi, tai nustatant teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.
Išmoka bus skiriama, jei asmuo atitiks visas Lietuvos įstatymuose nustatytas sąlygas.
Nedarbo išmokos
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Be šių reikalavimų, dar reikia būti sukaupus 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Kadangi pereinamuoju laikotarpiu vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas.
Vis tik būtina žinoti, kad stažas, įgytas Jungtinėje karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis įgytas Lietuvoje.
Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, vėliau įsidirbino Lietuvoje, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgta į Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir Lietuvoje įgytą stažą.
Bet galima ir išimtis - ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą.
Šiuo atveju nustatant žmogaus teisę į nedarbo išmoką bus atsižvelgiama į abiejose šalyse įgytą stažą, nepaisant to, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo Jungtinėje Karalystėje.
Beje, Londonui traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, bet darbo ieškotis Jungtinėje Karalystėje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Jungtinę Karalystę turi būti bent 4 savaites registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką.
Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo. Atvykus į Jungtinę Karalystę reikia per 7 dienas įsiregistruoti Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir pateikti minimą dokumentą.
Socialinės pašalpos ir kompensacijos
Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 125 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų.
Šilumos, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą. Teisę į socialines pašalpas bei šilumos, karšto ir geriamojo vandens kompensaciją turi tik Lietuvoje gyvenantys žmonės, nepriklausomai nuo pilietybės.
Išmoka vaikui
Vaiko pinigai priklauso ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams.
Svarbūs pokyčiai nuo 2021 m. sausio 1 d.
Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią informaciją, kas keičiasi nuo sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė galutinai pasitraukia iš Europos Sąjungos ir yra laikoma trečiąja šalimi.
Sunkumai tiems, kurie norės apsigyventi ir dirbti
Per Kūčias pasiektas susitarimas numato, kad Europos Sąjungos piliečiai nebetenka automatinės teisės gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Ta pati taisyklė taikoma ir britams, norintiems persikelti ir įsidarbinti kurioje nors Bendrijos šalyje narėje.
Norintys įsikurti ir įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje turės laikytis imigracijos taisyklių, taip ir naujosios įdarbinimo tvarkos, kuri Jungtinėje Karalystėje įsigalios taip pat nuo sausio 1 d. Pagal naująją tvarką, naujieji imigrantai bus vertinami balais pagal savo įgūdžius. Jungtinę Karalystę savo emigracijos kryptimi pasirinkę lietuviai turės atitikti vieną iš įgūdžių lygių, taip pat gauti darbo pasiūlymą iš darbdavio.
Taip pat yra ir kalbos reikalavimas - naujasis emigrantas turės mokėti anglų kalbą bent jau vidutiniu B1 lygiu. Atitikus reikiamus kriterijus, bus suteikiama darbo viza. Norintys studijuoti turės kreiptis dėl studento vizos.
Visgi naujasis susitarimas mažai ką pakeis dabartiniams emigrantams. Tiek 3 mln. Europos Sąjungos piliečių gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, tiek maždaug milijonas britų įsikūrusių Bendrijoje išsaugos praktiškai tas pačias teises. Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems sąlygos nesikeis iki 2021 m. birželio 30 d., norintys gyventi toliau, turės pateikti prašymą gauti nuolatinio gyventojo statusą. Po prašymo apsvarstymo, galima gauti nuolatinio gyventojo arba preliminaraus nuolatinio gyventojo statusą.
Europiečiai keliauti galės ilgiau nei britai
Nuo sausio 1 d. keičiasi ir kelionių taisyklės. Atostogauti bus galima be vizų, tačiau praleistas laikas bus ribojamas. Europos Sąjungos piliečiai Jungtinėje Karalystėje vienu kartu galės būti iki 6 mėnesių. Visgi daugeliu atveju vykti į Jungtinę Karalystę bus galima tik su pasu, asmens tapatybės kortelės nebepakaks.
Britų kelionės, pagal naująjį susitarimą, bus kiek daugiau apribotos. Jungtinės Karalystės piliečiai Europos Sąjungos teritorijoje galės praleisti 90 dienų per 180 dienų periodą.
Lietuviai nepraras socialinės apsaugos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantys ir dirbantys lietuviai ir toliau galės naudotis socialinėmis garantijomis bei gauti sveikatos priežiūros paslaugas po sausio 1 d.
„Džiaugiuosi, kad mūsų žmonėms, esantiems Jungtinėje Karalystėje, liks galioti didžioji dalis Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių. Tai sustiprins šalių bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje, o mūsų tautiečiai, kuriantys gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, ir toliau galės naudotis socialinėmis garantijomis“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Lietuviams, taip pat kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, ir toliau bus užtikrinama socialinė apsauga ir sveikatos priežiūros paslaugos:
- Ligos išmokos;
- Motinystės ir tėvystės išmokos;
- Neįgalumo, senatvės, maitintojo netekimo (našlių ir našlaičių) pensijos;
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos;
- Išmokos mirties atveju;
- Nedarbo išmokos;
- Priešpensines išmokos.
Nustatant teisę į socialinės apsaugos išmokas, bus sumuojamas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje įgytas socialinio draudimo stažas. Priklausančios išmokos bus išmokamos ten, kur žmogus gyvena, t. y. Lietuvoje (ar kitoje ES šalyje), arba Jungtinėje Karalystėje, išskyrus neįgalumo pensijas ir nedarbo išmokas.
Taip pat nustatytos taisyklės, užtikrinančios, kad žmogus socialiniu draudimu bus draudžiamas ten, kur dirba, t. y. nebus dvigubai apmokestinamas socialinio draudimo įmokomis. Be to, komandiruotės metu darbuotojams galės būti išsaugotas socialinis draudimas toje valstybėje, iš kurios jis atvyko, jei valstybė narė nuspręs su Jungtine Karalyste taikyti taisykles, galiojančias Europos Sąjungoje.
Socialinės apsaugos koordinavimo nuostatos apima ir turistus, studentus, pensininkus, verslą, tačiau tai netaikoma situacijoms, kurios yra susijusios tik su viena ar daugiau valstybių narių ar tik su Jungtine Karalyste.
Susitarimas taip pat netaikomas specialioms neįmokinėms išmokoms pinigais, socialinei ir medicininei paramai, karo aukų išmokoms, kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį, ilgalaikės priežiūros išmokoms, socialinėms paslaugoms ir išmokoms vaikams.
Pokyčiai dėl siuntų
Daugelį domina, kokių pasikeitimų galima tikėtis gavus siuntą Jungtinės Karalystės. Naujovių tikrai bus ir gana esminių. Jungtinėje Karalystėje siuntos bus deklaruojamos ir apmokestinamos importo mokesčiais pagal ten įsigaliosiančius mokesčių ir muitų teisės aktus. Nuo 2021 metų sausio 1 d. importo mokesčiai Jungtinėje Karalystėje bus taikomi ir mažavertėms siuntoms.
Už į Jungtinę Karalystę siunčiamas kitose šalyse parduodamas prekes, kurių vertė neviršija 135 svarų (150 Eur), importo mokesčius surinkti ir pervesti į Jungtinės Karalystės biudžetą turės būtent prekių pardavėjas. Tam bus reikalinga speciali PVM mokėtojo registracija Jungtinėje Karalystėje, siuntėjas turės gauti Jungtinės Karalystės EORI kodą.
Importo mokesčius už siuntas, kurių vertė bus didesnė nei 135 svarai, ir toliau surinkinės JK paštas. Pokyčiai nelies akcizais apmokestinamų prekių bei fizinių asmenų neatlygintinai siunčiamų siuntų (dovanų).
tags: #brexit #ir #socialinis #bustas