Buvęs mokytojas Maiklas Bakas iš Didžiosios Britanijos įrodė, kad namo statybai nereikia išleisti didžiulės pinigų sumos. Jis pastatė gyvenamąjį namą netoli vienos Oksfordširo fermos tik už 250 dolerių.
Namo statybai Maiklas Bakas naudojo protėvių išbandytas technologijas.
Namo statybai Maiklas Bakas naudojo protėvių išbandytas technologijas. Jis naudojo molį, žemes, šiaudus ir medį. Namo pamatus Bakas padarė iš akmenų. Pastato stogo konstrukcijas - iš plonų medžių kamienų.
Namo šeimininkas sako, kad jam beveik nereikėjo išleisti pinigų. Namo statyba kainavo tik 250 dolerių. Dabar Maiklas namą išnuomojo kaimyninės fermos darbininkei.
Vienintelis gyvenamojo namo trūkumas - nėra patogumų. Vietoj elektros tenka naudotis žvakėmis, vandenį semti šulinyje, o tualetas lauke. Skeptikai abejoja, ar tokiame name galima gyventi be centrinio šildymo. Šeimininko nuomone, krosnis prišildo namą iki reikiamos temperatūros.
Statybos ūkio būdu Lietuvoje: nauji apribojimai
Apie tai neseniai 15min jau rašė, aptardama svarbiausius šių metų pokyčius statybose. 15min rašė, kad 2022-ųjų metų pabaigoje buvo pakeistas Statybos įstatymas, kuris per šiuos metus įtvirtins ne vieną naujovę.
Nors naujienų - ne viena, pokyčiai palies ir statybas „ūkio būdu“. Pavyzdžiui, jo nešamus pokyčius pajus žmonės, kurie savo jėgomis planuoja statyti individualų būstą ar nori rekonstruoti savo gyvenamąjį namą, nes nuo pavasario statybos vadinamuoju „ūkio būdu“ (kai darbus atlieka pats žmogus arba samdo atskiras statybų brigadas) bus smarkiai apribotos.
Pagal iki šiol galiojantį teisinį reguliavimą, bet koks žmogus galėjo pradėti statybą be atestuotų statybos rangovų, tai yra statyti savo jėgomis ir ištekliais. Tai yra vadinamasis „ūkio būdas“.
Iš viso statytojas galėjo rinktis iš trijų statybos organizavimo būdų: rangos (samdomas oficialus rangovas), ūkio (darbus atlieka pats arba samdo atskiras statybų brigadas), mišraus (dalį darbų atliekant rangos, dalį - ūkio būdu).
Kaip 15min informavo aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė, gruodžio mėnesį Seimo priimtu Statybos įstatymo pakeitimu buvo reikšmingai apribotas šio būdo taikymas, paliekant šią galimybę tik paprastojo remonto atvejams, taip pat fiziniams asmenims, statantiems iki 300 kv. m ploto vienbučius gyvenamuosius pastatus, jų priklausinius ir nesudėtingus statinius. Šis pakeitimas įsigalios šįmet pavasarį - nuo gegužės 1 d.
Pavasarį įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai, kurie turės įtakos individualių namų statytojams.
„Darbo grupėje diskutuojama dėl tolesnės „ūkio būdo“ raidos, tačiau konkretūs pasiūlymai dar nėra suformuluoti“, - sakė viceministrė.
D.Gedvilas tvirtino, kad statybomis „ūkio būdu“ piktnaudžiauta. „Realybėje statybos „ūkio būdu“ buvo interpretuojamos visiškai kitaip. Statytojai statydavo statinius ir juos parduodavo kitiems piliečiams, nenešdami jokios atsakomybės nei už statinio kokybę, nei už darbų saugą, nei už tvarką statybvietėje, nei už technologijų projekto sprendinių įgyvendinimą, nei už tų statinių tvarumą“, - 15min teigė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Realybėje, anot jo, statytojai naudojo ne tik savo darbo išteklius, bet ir samdė kitas bendroves ir fizinius asmenis statybos projektams įgyvendinti. Kai statoma „ūkio būdu“, statytojo vaidmuo sutampa su rangovo. Iki šio teisės akto pakeitimo šios dviejų vaidmenų ir atsakomybių sąvokos buvo nepaisoma.
„Tai yra realybėje visi statytojai „ūkio būdu“ turėjo atestuotis kaip statybos rangovai ir nešti visą atsakomybę už statomą statinį, kaip šiuo metu ši atsakomybė yra numatyta visiems atestuotiems statybos rangovams. Deja, bet ūkio subjektai, statę statinius „ūkio būdu“, savęs nesutapatindavo su generalinio rangovo vaidmeniu“, - aiškino D.Gedvilas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pritarė, kad dalis išties svarbių objektų, statomų „ūkio būdu“, iki šiol buvo statomi su mažesne atsakomybe, mažesne paties statybininko patirtimi, mažesne kontrole, jiems kelti mažesni reikalavimai atestatams.
„Iš dalies pakeitimai yra teigiamas veiksmas“, - 15min pripažino M.Statulevičius.
Vis dėlto, jo nuomone, pakeitimų taikymas yra per platus. „Manau, kad kol kas galėjo apsiriboti tik su individualiais namais ir neiti į platesnį objektų ratą. Matyt, prie to anksčiau ar vėliau pereisim, kad visi objektai bus statomi statybų valdymo būdu, rangos būdu, kai yra aiški atsakomybė, veikiančios šalys, statybininkai, yra apsidraudę savo civilinę atsakomybę, suteikia garantijas pirkėjams ir yra didesnis patikimumas pirkėjui perkant tokį turtą iš statytojo“, - teigė LNTPA vadovas.
Kiti statybos įstatymo pakeitimai
Pančiai uždedami ir vystytojams bei rangovams, kurie oficialiai statydavo viešbučius, tačiau vėliau juos išparduodavo kaip butus. Dar vienas iš pokyčių - kad gyvenamosios paskirties patalpas galima pardavinėti tik visiškai baigtuose objektuose.
Įstatymo pokyčiai rinkoje įnešė sumaišties, nes dalis ekspertų aiškino, kad butus galima bus pardavinėti tik su pilna apdaila. Tačiau Aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė 15min aiškino kitaip: „Neturi būti nei dalinės, nei pilnos apdailos. Čia ne tai esmė. Esmė, kad pagal projektą būtų įgyvendinti sprendiniai, kaip kad laiptinės, sanitariniai mazgai, tarkime, ir pan. Turės būti įgyvendintas projektas ir priduotas - registruotas 100 proc. baigtumas“, - aiškino A.Žilinskienė.
Taigi projektai, kuriuose bus tie butai, turės būti įregistruoti, t.y., 100 proc. baigti, kitaip tariant, įgyvendinti visi projekte numatyti sprendiniai.
Advokatė Evelina Liutkutė, kontoros „ELLAW“ steigėja, teigė, kad naujomis įstatymo nuostatomis šiek tiek kitaip bus reglamentuojamas statybos užbaigimas, taip pat nustatomi draudimai disponuoti neužbaigtu pastatyti statiniu ar jo dalimi.
Pagal priimtus pakeitimus, sandorius dėl patalpų, esančių trijų ir daugiau butų daugiabučiuose pastatuose, ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams sudaryti galima tik esant visiškam statybų baigtumui.
Šis ribojamas apima tik turto nuosavybės teisės perleidimo sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis ir kt.), tačiau netaikomas nebaigtos statybos butų preliminariųjų sutarčių sudarymui.
Taigi, butų pardavimas „iš brėžinių“, pasak E.Liutkutės, bus galimas, tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašoma tik visiškai užbaigus daugiabučio gyvenamojo namo statybas. Tokios pat nuostatos taikomis rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujoms dalims, t. y. jas naudoti ir parduoti galima visiškai užbaigus statybą.
Būstas bus brangesnis
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, statomas objektas gali būti kitos paskirties, o vėliau išparduodamas padalintais turtiniais vienetais (butais - aut. past.). Jo teigimu, užkardyti tokius atvejus gali padėti ir visiškas pastato baigtumas jį parduodant.
„Ką dar tai reiškia? Kad vystytojas vėliau gaus pinigus iš projekto, nes turės laukti 100 proc. jo baigtumo. Projektas pabrangs. Projektas užsitęs nuo 3 iki 6 mėn. Iki šiol pats žmogus nusipirkdavo objektą ir jį baigdavo per tam tikrą laikotarpį, jis pats įsirengdavo ir priduodavo namą, o dabar tai reikės padaryti pačiam plėtotojui“, - vardijo jis.
Anot M.Statulevičiaus, daliai vystytojų bus sunku: turtas pabrangs ir dalis žmonių tiesiog negalės jo įpirkti.
„Naujos statybos butų kainos kils neišvengiamai, preliminariais skaičiavimais - iki kelių šimtų eurų/kv. m“, - skaičiuoja jis.
Anot pašnekovo, NT pasirinkimo galimybės dar labiau susiaurės, nauji reikalavimai mažins konkurenciją, tai reiškia galinčių pasiūlyti būstą plėtotojų skaičius trauksis.
M.Statulevičiaus teigimu, Lietuvos bankas jau ne kartą akcentavo, kad esame patekę į Europos komisijos akiratį dėl prastėjančių būsto įperkamumo rodiklių.
Pašnekovai išskyrė ir daugiau argumentų, kuriuos Aplinkos ministerija vadina klaidingomis įstatymo pataisų interpretacijomis ir skuba pabrėžti, kad šie pokyčiai nėra pilnos apdailos reikalavimas.
„Iš patirties žinoma, kad dalis pirkėjų įsigytą būstą su 100 proc. baigtumu perdaro pagal savo individualius poreikius - taigi išmontuoja patalpos pridavimui skirtą įrangą. Apie kokį tvarumą galime kalbėti šioje vietoje?“ - klausimą kėlė M.Statulevičius.
„Inreal“ grupės vadovas Andrius Anusauskas antrino, kad iš pirkėjo tokia tvarka atims dalį lankstumo renkantis apdailos sprendimus, o iš plėtotojų šis reglamentavimas išties pareikalaus daugiau žmogiškų resursų individualių sprendimų su klientais derinimui, taip pat teks peržiūrėti nusistovėjusius procesus įsileidžiant į objektus papildomus subrangovus.
„Tvarkos pasikeitimo įtaka kainai yra nevienareikšmė. Iš vienos pusės, turėsime masto ekonomiją, vienam subrangovui atiduodant didesnę dalį darbų, iš kitos pusės pirkėjas nebeturės galimybės įsirengti būsto naudodamasis meistrų, dirbančių su individualios veiklos liudijimais, pagalba“, - sakė A.Anusauskas.
Daugiausia klausimų jam kelia ne naujos žaidimo taisyklės, o laikas, kada jos įsigalioja - daugelio vystomų objektų statybos ciklas yra ilgesnis nei vieneri metai, taigi, įstatymas (priklausomai, kaip jis bus taikomas praktikoje) potencialiai palies ir šiandien jau sudarytas preliminarias sutartis.
Pakeitimas įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. „Tikėtina, tai įneš daug sumaišties tiek plėtotojams, tiek pirkėjams. Neretai nekilnojamąjį turtą įsigyja ir juridiniai asmenys - ar iš jų taip pat bus atimta galimybė patiems jį įsirengti?“ - pastebėjo A.Anusauskas.
Siekiama apsaugoti pirkėją
Pasak M.Statulevičiaus, sugriežtinus statybos reguliavimo tvarką, kuri numato draudimą parduoti gyvenamąsias patalpas ne 100 proc. baigtumo daugiabučiuose, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įtikėjo, kad šis draudimas leis ateityje išvengti tokių atvejų kaip rezonansinė Gelvonų terasų istorija, apie kurią ne kartą rašė 15min.
„Svarstant permainas įsivaizduota, kad priimto Statybos įstatymo pakeitimai bus gėris, kuris sutramdys nesąžiningus plėtotojus ir apgins būsto pirkėjus bei visą nekilnojamojo turto rinką“, - pastebėjo M.Statulevičius.
Pasak jo, įbauginti pavienių rezonansinių atvejų, kaip „Gelvonų terasos“, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nusprendė eiti radikaliu ir visai rinkai bei būsto pirkėjams žalingu, pasirinkimo ribojimo keliu.
„Norisi šioje vietoje klausti: ar uždrausime ir eismą vien dėl to, kad kažkas padarė avariją? Vis dažnėjantys nepagrįsti sprendimai verčia skaudžiai stebėtis Seimo komiteto nenoru atlikti gilesnes poveikio rinkai analizes, teikti racionalius pasiūlymus situacijoms spręsti bei aptarti priimamus pakeitimus su tais, kuriems tai turės tiesioginę įtaką“, - dėstė LNTPA vadovas.
Anot jo, siekdami prevencijos „Gelvonų terasoms“ ateityje, turėtume stiprinti proceso kontrolės mechanizmą, o ne buldozeriu eiti per rinką draudimais.
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, kad statantiems individualųjį namą šeimai didesnių pasikeitimų nebus, sykiu paaiškino, kodėl apskritai reikėjo griežtinti statybas ūkio būdu.
Paaiškino, kas keisis
Kaip kalbėjo D. Veličkaitė-Matusevičė, statybos ūkio būdu aktualios ne tik kalbant apie individualiuosius namus - naujieji reikalavimai galios visiems statiniams. Anksčiau statybos ūkio būdu buvo taikomos pakankamai plačiai.
Kalbant apie individualiuosius namus, pokyčių nedaug: buvo nuspręsta juos ir toliau leisti statyti ūkio būdu - tik iki tam tikro ploto.
Daugiau apribota visų kitų statinių statyba ūkio būdu, paliekant galimybę privatiems asmenims statytis vieną individualųjį gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 300 kv. m, taip pat tokio individualiojo namo priklausinius, t. y. atskirai stovintį ūkinį pastatą ar garažą, nesudėtingus statinius, atlikti paprastąjį remontą įvairiuose statiniuose.
Lietuvoje vis dar labai gajus noras statytis patiems, nemažai kas supranta, kaip tą padaryti. Kaip juokavo viceministrė, pasodinti medį ir pastatyti namą fiziniame asmenims galimybė palikta ir toliau.
Didesni apribojimai galios statantiems didesnius, ypatinguosius ar kitų paskirčių pastatus, anksčiau dažnai taip pat statytus ūkio būdu. Apribojimai įvesti siekiant statinių kokybės ir skaidrumo, kad statybose dirbantys asmenys tą darytų legaliai.
Valstybės institucijas kaltino neveiksnumu
Į redakciją paskambinęs Nerijus piktinosi, jog Lietuvoje tampa įprasta praktika bausti visus, nors nusikalsta vienetai. „Kadangi valdžia negali pagauti tų, kurie nusikalsta, sako: „nubausim visus, kad kiti nedarytų“. Kaip galima uždrausti statyti namą savo sklype, sugalvojus kažkokį konkretų jo plotą?“ - piktinosi Nerijus.
D. Veličkaitė-Matusevičė priminė, kad galimybė statytis ūkio būdu palikta didžiajai daliai fizinių asmenų. Dauguma statybos leidimų išduodama 150-200 kv. m ploto namams statyti
„Nepaisant to, statoma ūkio, rangos ar mišriu būdu, reikalavimai statiniams, procedūroms galioja tie patys. Ūkio būdas - išimtis iš viso reguliavimo, kada galima išpildyti ne visus reikalavimus: neprivaloma samdytis kvalifikuotų statybos vadovų, jeigu ypatingas statinys, neprivaloma turėti atestato pačiam statytojui, neprivaloma draustis, pildyti statybos žurnalo ir pan., nors tuose pastatuose lygiai taip pat bus žmonės, pastatai darys poveikį aplinkai ir t. t.
Galima statyti savo jėgomis ir atsakomybe, bet ji labai didelė. Nėra didinami apribojimai, tačiau mažiau išimčių, kada netaikomi reikalavimai, kurie galioja visais kitais atvejais“, - kalbėjo viceministrė.
Laidos vedėjas replikavo, jog žmonės ūkio būdu įprastai statosi dėl vienos priežasties - taip pigiau. „Taip, tačiau reikia suprasti, kokia sąskaita. Nesamdydami statybos darbų ar techninės priežiūros vadovų, patys prisiimame atsakomybę.
Individualiuose namuose iki tam tikro ploto tą riziką ir toliau leidžiama prisiimti. Bet jei kalbame apie ypatingųjų statinių statybas, negalima sakyti, kad įmonė, statanti logistikos centrą, sandėlį ar administracinį pastatą prisiima išskirtinai savo riziką, nes ten dirbs ar lankysis daug žmonių“, - paaiškino pašnekovė.
Statė pats dar 1998-aisiais
Kodėl pasirinkta riba - 300 kv. m? Kaip komentavo D. Veličkaitė-Matusevičė, ši riba statybose taikoma jau kurį laiką: daugiau kaip 300 kv. m ploto statiniams privaloma techninė priežiūra, visuomenės informavimas apie planuojamas statybas.
Ši riba susiformavo prieš daugelį metų, peržengus ją, didesnė rizika, sudėtingesnės konstrukcijos, didesnė įtaka žmonėms ir aplinkai.
Kartais vietoje didžiulio individualiojo namo iškildavo vadinamieji pseudovienbučiai, juose būdavo įrengiama daugiau patalpų, išparduodama daugiau gyventojų - tokių situacijų nebeturėtų būti.
Į redakciją paskambinęs Albertas namą ūkio būdu pasistatė dar 1998 metais. Jo nuomone, įstatymo pakeitimai skamba labai gražiai, nes dažniausiai žmonės nenori statyti didelių namų, daugeliui pakanka 120 kv. m ploto.
Jis pats du namus statė, nes studijavo architektūrą, statybas, mano, kad dalis žmonių renkasi šį kelią, manydami, kad bus daugiau laisvės. Galbūt, bijo, kad, pasamdę kompaniją, turės statyti tipinį namą, kuris neįdomus.
Kai kuriuos reikalavimus vadino nesusipratimu
Kaip patikslino aplinkos viceministrė, statybos ūkio būdu - statybos darbų organizavimo būdas, apsisprendžiant, ar namas bus statomas pačiam dedant plytas, ar samdant rangovus.
Projektavimo etapas toks pats visais atvejais: atsižvelgiant į poreikius pasirenkamas tipinis projektas, arba su architektu ieškoma individualių sprendimų. Net ir statant ūkio būdu privaloma informuoti apie statybos pradžią, projekto pakeitimus. Jei statybų metu bus laisvai improvizuojama, atiduodant namą vertinti, gali tekti perdaryti projektą arba gali paaiškėti, kad kai kurie sprendimai apskritai neįmanomi.
Nesamdant kvalifikuotų asmenų, didėja rizika nesuvaldyti proceso, atėjus statybų užbaigimui, negauti deklaracijos patvirtinimo, neįregistruoti nuosavybės.
Statantis ūkio būdu turi išmanyti, sekti, įsivertinti pakeitimus, ar galės užbaigti statybas ir įregistruoti statinį.
Ūkio būdu statęs statytojas prisiima rangovo pareigas ir atsakomybes, jo namą įsigijęs pirkėjas gali grįžti pas pardavėją su pretezijomis dėl defektų, patirtos žalos - tą taip pat būtina įvertinti.
Į redakciją paskambinęs Saulius pasidalijo savo istorija. Jis pasistatė namą vienkiemyje, artimiausias kaimynas - už 3 kilometrų, sklypas - 75 arai. Namas pastatytas vietą pakeitus 2,5 m, pagal galiojančius reikalavimus galima nukrypti ne daugiau nei metrą, tad, nors ir kaip pikta, teks rūpintis nauju projektu ir leidimu. Namas vienkiemyje, dideliame sklype, kamynų nėra, taigi, Saulius tokią biurokratiją laiko pertekline.
Anot viceministrės, tai puikus pavyzdys, kaip žmogus, pats statydamas namą, prisiėmė atsakomybę, kad statybos būtų atliktos laikantis reikalavimų. Nesekant reikalavimų, užbaigimo metu paaiškėjus trūkumams, iš tiesų gali tekti keisti projektą.
Kiek žmonių statosi ūkio būdu?
Pasak D. Veličkaitės-Matusevičės, ūkio būdu statosi dauguma, taigi, buvo patikslinta, jog statybos ūkio būdu - ne vien statytojo, kaip buvo anksčiau, bet statytojo ir jo artimųjų jėgomis.
Be ūkio būdo leidžiamas ir mišrus būdas, kuomet tuos darbus, kurių atlikti nepajėgia pats statytojas, atlieka samdyti meistrai. Galbūt, žmogus geba sumūryti sienas, bet samdo statybininkus uždengti stogą - mišrus būdas labiausiai paplitęs.
Statybos būdai: ūkio, rangos ir mišrus.
Moduliniai namai Lietuvoje
Nuo 2025 m. liepos 1 d. Tokių namų konstrukcijos yra pagaminamos gamyklose, o atsigabenus į sklypą belieka jas surinkti, tad namo nereikia statyti nuo nulio. Taigi kyla klausimas - kodėl Lietuvoje nėra statomi kur kas lengviau prieinamesnių modulinių namų kvartalai, o lietuviai toliau perka namus už šimtus tūkstančių eurų? Kiek skiriasi tokių namų kainos?
Užsienyje karkasiniai arba moduliniai namai, pagaminti pagal standartinius projektus, yra gana populiarūs. Ir Lietuvoje galima rasti tokių namų skelbimų. Paprastai jų kainos kelis kartus ar dešimtimis kartų mažesnės nei įprastinių namų, statomų pagal individualų projektą. Vis dėlto ne visi specialistai sutinka, kad kainų skirtumas toks didelis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narės, įmonės „Regroup“ akcininkas Vytas Zabilius patikino, kad modulinių ir karkasinių namų savikaina, palyginti su tradiciniais namais, skiriasi labai nedaug. Pašnekovas skaičiavo, kad modulinio namo 1 kv. m. gali kainuoti vos 20, 30 ar daugiausia 50 eurų mažiau, nei įprasto namo. Anot jo, didžiausias kainų skirtumas galėtų būti lyginant modulinį namą su mūriniu namu, o tai būtų iki 100 Eur/kv.m.:
„Jei mūrinio namo staybos savikaina yra 2 tūkst. Eur/kv.m., tai tas keliasdešimt eurų nieko nekeičia. Didelio skirtumo nereikia tikėtis. Kažkada bandėme, irgi kėlėme projektą, bandėme skaičiuoti ir siūlyti, bet mums netgi pasirodė, kad modulinis išėjo brangiau, nei tradicinis. Bent jau pagal tai, ką siūlo mūsų gamyklos su savo kainodaromis.“
Nekilnojamojo turto (NT) projektų kompanijos „Citus“ atstovas Rytas Stalnionis irgi paminėjo, kad modulinių namų kaina nuo tradicinės statybos nesiskiria pakankamai reikšmingai. Jis nurodė, kad mediena šiuo metu yra labai pabrangusi. Be to, Lietuvoje galioja labai griežti reikalavimai, pvz., energiniam efektyvumui ar gaisrinei saugai, kurie irgi didina kainą. Taigi, jei užsienyje reikalavimai yra mažesni, Lietuvoje panašus namas bus brangesnis.
„Dar vienas dalykas: lietuviai tokius namus irgi gamina bei eksportuoja juos į Skandinaviją, kur tvarumas yra svarbiau nei kaina. Tikėtina, kad Lietuvoje dėl šios priežasties kaina būtų skandinaviška“, - dėstė R. Stalnionis.
Modulinio namo statybos | MODULARUS
Modulinių ir karkasinių namų trūkumai
V. Zabilius atkreipė dėmesį ir į greitį, esą įmonės, statydamos kvartalą, tuo pačiu metu viename sklype lieja pamatus, kitame stato mūrą, trečiame daro apdailą, tai ir tas laiko skirtumas, lyginant tradicinius ir modulinius namus, nelabai jaučiasi. Pašnekovas svarstė, kad vietoje tradicinio namo statant modulinį geriausiu atveju būtų galima sutaupyti 2-3 mėn., daugiausia - pusmetį.
Pašnekovas paminėjo, kad moduliniai namai turi ir nemažai ribojimų, pvz., jų plotas yra nedidelis, lubos - žemos, o tai suvaržo architektūrinius sprendimus, kambariai išeina tik mažiukai:
„Nėra tokio kainos skirtumo, kad būtų verta, o suvaržoma vieta, vidinė apdaila, todėl moduliniai namai ir neprigija pas mus. Karkasiniai namai, kita vertus, jau architektūros neriboja, jų statyba yra greitesnė nei tradicinio namo.“
Pašnekovo teigimu, karkasiniai namai taip pat yra šiek tiek pigesni nei tradiciniai ir Lietuvoje yra ganėtinai popiuliarūs.
„Bet yra sienų krebždesys, gaisrinė klasė jau ne pirma, o antra ar trečia, atstumai tarp namų turi būti didesni. Be to, lietuviai mėgsta plytas, mūrą, kad stovėtų ilgai“, - įžvalgomis dalijosi „Regroup“ akcininkas.