Bronius Ramanauskas: Gyvenimo Kelias ir Darbai Šilutės Krašte

Šis straipsnis nėra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio studija, tačiau stengiamasi užpildyti pasakojimą apie J. Žemaičio gyvenimą ir to laikotarpio atmosferą.

Sunku objektyviai vertinti savo istoriją, persmelktą subjektyvių emocijų. Medžiaga biografo darbui beveik nepalengvina.

Atskleisti J. Žemaičio gyvenimą ir jo indėlį Lietuvai tespręs skaitytojai.

Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima

Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Tai buvo apsišvietusi šeima. Tėvas, teisingas žmogus, buvo išrinktas viršaičiu.

Jaunystėje J. Žemaitis tarnavo pienininkystės meistru. Jis vedė dešimčia metų jaunesnę Petronėlę Daukšaitę.

Berniuko vaikystė praėjo Lenkijoje. Šeima (apie 1917 m.) patyrė karo nepriteklių ir rekvizicijas. Pieninės darbas nutrūko.

Studijos ir Karinė Karjera

1920-1922 m. J. Žemaitis dirbo Tauragės senelių prieglaudos ūkvedžiu. Grįžęs į Lietuvą, baigė Raseinių valstybinę gimnaziją.

1926 m. J. Žemaitis išvyko į Kauną ir įstojo į Karo mokyklą. Mokymosi kursas trukdavo dvejus metus.

1928 m. lapkričio 23-iąją mokyklos auklėtiniai išsirikiavo parado aikštėje. Paskutinė J. Žemaičio diena mokykloje buvo 1929 m. spalio 6 d. Rytą, 9 val., sustingo rikiuotė. Jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.

Po mokyklos baigimo J. Žemaitis tarnavo 1-ajame artilerijos pulke, kuriam vadovavo gen. št. plk. Jį sudarė keturios baterijos. Pulko šventėse dalyvaudavo visas miestas.

Iš pirmųjų tarnybos metų J. Žemaičiui ypač įsiminė vasaros poligone praleistos savaites. Dažnai nugalėtojų vardus pelnydavo 2-ojo pulko artileristai.

Tarnyba Klaipėdoje ir Studijos Prancūzijoje

1935 m. 2-asis artilerijos pulkas buvo perdislokuotas į Klaipėdą. Pajūris nuo vaikystės traukė J. Žemaitį. Klaipėdoje buvo savos tradicijos, karininkai mėgdavo paūžauti.

1936 m. J. Žemaitis išlaikė egzaminą ir išvyko į Prancūzijos artilerijos mokyklą. Vasarą jis jau buvo Prancūzijoje, apsistojo privačiame pensione.

1938 m. J. Žemaitis lankėsi Venecijoje, Genujoje, Neapolyje, Romoje, Florencijoje, Milane. Nuo nerimą kėlusių pasaulio įvykių jis bandė atsiriboti.

Grįžimas į Lietuvą ir Antrasis Pasaulinis Karas

1938 m. J. Žemaitis grįžo į tėvynę ir tarnavo artilerijos pulko skyriaus vadu. Kalėdas po trejų metų pertraukos J. Žemaitis sutiko tėviškėje.

Nors 1939 m. Lietuva išvengė karo sūkurių, tačiau turėjo patenkinti Vokietijos reikalavimus. Kovo 24 d. Klaipėdos įgulos viršininkas gen. št. plk. baigusius karius sveikino kpt. Žemaitis.

1939 m. ruduo buvo neramus. Rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją. Rugsėjo 18 d. „saugoti gyventojų gyvybę ir turtą“ buvo paimtas Vilnius. Tuo metu kariuomenę sudarė 30 tūkst. puskarininkių ir kareivių, 1,8 tūkst. karininkų.

Politinė Veikla ir LLKS

Lietuvos santvarka - demokratinė parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji galia priklauso Seimui. Konstitucijos galiojimas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje buvo atkūrimo principas.

Tolesnė politinė deklaracija buvo 1946 m. birželio 10 d. deklaracija. Pirma deklaracija laikoma 1946 m. balandžio 23 d. suvažiavimo deklaracija.

1949 m. vasario 16 d. LLKS tarybos deklaracija, parengta J. Žemaičio, yra svarbi politinė deklaracija. LLKS taryba buvo pagrindinis organas.

J. Žemaičio iniciatyva 1949 m. LLKS statutas apibrėžė LLKS tarybos prezidiumo statuto uždavinius ir struktūras. LLKS tarybos nutarimas dėl laisvės kovotojų ir gyventojų santykių pobūdžio (1949 m.) bei LLKS baudžiamasis statutas (1949 m.) taip pat buvo svarbūs dokumentai.

Asmeninės Savybės ir Įsitikinimai

J. Žemaitis buvo pareigos ir tarnybos žmogus, pasiryžęs paaukoti gyvybę dėl įgyvendinimo. Jis stengėsi užpildyti laikotarpį, jo uždėtą naštą, savo pasiaukojimu, begaliniu darbštumu ir narsumu.

J. Žemaitis niekuo neišsiskyrė iš daugelio, tačiau jo laiškai atskleidžia taurų žmogų. Jis norėjo paskirti visas monografijas bei paminklus paprastam partizanui.

tags: #bronius #ramanauskas #silutes #bustas