Burbiškio dvaras, įsikūręs Anykščių regioniniame parke netoli Rubikių ežero, yra vienas gražiausių objektų Anykščių krašte. Jis stovi vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante ir iš tolo patraukia akį savo stiliumi. XIX a. architektūros paminklas yra neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija. Dvaro parkas, kuriame išlikę daugiau kaip 30 rūšių medžių bei krūmų, įsilieja į kraštovaizdį lyg išpuoselėta ramybės oazė. Dvaro sodybai suteiktas Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinio statusas, ji įtraukta į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą.

Burbiškio dvaro rūmai
Dvaro Istorija
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII amžių. Šio amžiaus pabaigoje Burbiškio dvaras atiteko Andriejui Drobišui, o 1692 m. iš pastarojo dvarą nupirko Konstantas Drobišas. XVIII a. dvarą valdė dvarininkai Tovianskiai. Dvaras atsigavo XVIII a. viduryje, jį įsigijus dvarininkams Straševičiams. 1819 m. Burbiškio dvaras tapo Baženskių nuosavybe.
1903 m. po tėvo Ignoto Baženskio mirties dvarą paveldėjo Mykolas Baženskis. Naujasis dvaro valdytojas jaunystėje mokėsi Rygoje, studijavo agronomijos mokslus Leipcige. Dar mokydamasis M. Baženskis svajojo papuošti Burbiškio dvaro parką gražiais meno kūriniais. Baigęs mokslus Vokietijoje, jis sugrįžo į Burbiškį ir pats ėmėsi tvarkyti ūkį. Jo valdymo laikais dvaras ypač išaugo.
Burbiškio dvaras
Mykolo Baženskio Indėlis
Mykolas Baženskis įkūrė didelį, puošnų parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė gausybe tiltelių. Tarp salų su romantiškais pavadinimais vingiavo Meilės alėja, prisėsti kvietė žavingi suoleliai, jauki altana. Gulbių namelyje rezidavo gulbės, o tuo metu tai buvo didelė retenybė. Jis pastatė pelėdinę, sodino daug augalų, patinkančių lakštingaloms, ir ta intencija turėjo keistą darbininkų priėmimo į darbą kriterijų: laikai katę - darbo dvare negausi. Pirmenybė čia buvo teikiama sparnuočiams ir jų koncertams. Jau XX a. pirmoje pusėje Burbiškio dvaras ir jo parkas buvo plačiai žinomas ir lankomas.

Burbiškio dvaro parkas
Žymūs Lankytojai ir Skulptūros
Čia lankydavosi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Basanavičius, lenkų rašytojas ir poetas Kornelijus Makušinskis, Petras Vileišis. Dvaro svečiai ypač mėgo plaukioti valtelėmis parko tvenkiniais, pasivaikščioti po parką, skaityti. Čia nuolat vykdavo poezijos skaitymo vakarai, kameriniai koncertai, vaikų ekskursijos.
Gyvendamas Burbiškio dvare, Mykolas Baženskis neatsisakė savo sumanymo skulptūromis išpuošti dvaro parką ir ieškojo menininko, galinčio jo idėjas įgyvendinti. Toks jam pasirodė jaunas ir gabus skulptorius Kazimieras Ulianskis. 1912 m. parko centrinę dalį papuošė K. Ulianskio kūrinys - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas. Tai, beje, pirmasis LDK Vytauto paminklas Lietuvoje. Skulptorius sukūrė ir kitus paminklus bei skulptūras: poeto Adomo Mickevičiaus paminklą, skulptūrą „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“, liūtų skulptūras Liūtų tiltui, Fauno skulptūrą - „velniuką“, Nimfos skulptūrą, Baženskių šeimos biustus ir herbus.
Likimas Po Baženskių
1941 m. prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima buvo priversta pasitraukti į Lenkiją. Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Ilgainiui parkas užžėlė krūmais, menkaverčiais medžiais. Be priežiūros palikti želdiniai sulaukėjo, sunyko neprižiūrimi takai. Rūmų salių koklinės krosnys buvo išgriautos, salės performuotos į butus.
Egidijaus Prascevičiaus Indėlis
1981 m. Burbiškio dvaro parką ėmė tvarkyti rajono paminklosaugos vadovas Egidijus Prascevičiaus. Organizuotos talkos, pradėti kirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai. 1991 m. E. Prascevičiaus iniciatyva įkūrus Daugyvenės kultūros istorijos muziejų-draustinį, Burbiškio dvaras tapo vienu iš šio muziejaus skyrių. Dvare imtasi dar didesnių darbų. 1992 m. A. Baženskis dvarą padovanojo Radviliškio r. savivaldybei su sąlyga, kad dvaro ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams. Atkurti dvaro pastatai mena tikrąją istoriją. Išvalyti visi dvaro teritorijoje esantys tvenkiniai.

Burbiškio dvaro interjeras
Dvaras Šiandien
Šiandien dvare nuostabu visais metų laikais. Jį puošia 28 ha ploto peizažinis parkas, raižo darni tvenkinių ir kanalų sistema su penkiolika salų, daugybe pusiasalių ir sąsiaurių, sujungtų 21 tiltu ir tilteliu. Skoningai restauruotas ir Burbiškio dvaro rūmų vidus.
Burbiškio dvare labai sėkmingai XX a. pradžios atmosfera susilieja su šiandienos kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių tradicijų tęstinumą. Paveldas čia pateikiamas moksliškai korektiškai, bet kartu nepamirštant užkabinti lankytojų vaizduotės bei puoselėti dvarų kultūros. Čia nuolat rengiami poezijos pavasario renginiai, kameriniai koncertai, parodos, vyksta mokslinės konferencijos ir seminarai.
Tulpių Žydėjimo Šventė
Kai Burbiškio dvare įvyksta tulpių žydėjimo šventė, o galiausiai jos ir visai nužydi, toliau ramiai srovena dvaro kasdienybė. Už dvaro išpopuliarinimą turbūt reikėtų dėkoti tulpėms - šios šventės idėjos autoriaus, dvaro direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus 1999 m. sugalvota šventės misija įvykdyta - Burbiškio dvaras jau vadinamas tulpių dvaru, o šventė - vienas gražiausių renginių Lietuvoje.

Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio dvare
Burbiškio Dvaro Svarbiausi Faktai
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Įkūrimo data | XVII amžiaus pabaiga |
| Žymiausias valdytojas | Mykolas Baženskis |
| Parko plotas | 28 ha |
| Tiltų skaičius | 21 |
| Tulpių rūšių skaičius | Virš 460 |