Milda – lietuvių meilės deivė ir ištikimybės burtai

Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra įvairių ženklų ir prietarų. Žmonės į magijos pasaulio atstovus kreipiasi iš nevilties, norėdami išgirsti, kad jų laukia sėkmė.

Apie 60 proc. magijos specialistų klientų - moterys, todėl vieni svarbiausių yra meilės klausimai ir rūpesčiai: „Kurį pasirinkti? Ar jis mane tebemyli? Ar jis man ištikimas? Kokia palankiausia vedybų data?“

Šiame straipsnyje panagrinėsime Mildos, lietuvių meilės deivės, reikšmę, jos šventės tradicijas ir tai, kaip žmonės ieško pagalbos meilės klausimais, rinkdamiesi tarp magijos ir psichoterapijos.

Žmonės nori išgirsti, kad jų laukia sėkmė. Jie trokšta greitos vilties injekcijos - „matau, tau dabar sunku, bet po metų sutiksi aukštą turtingą tamsiaplaukį ir už jo ištekėsi“. Viltis sužadina dvasines jėgas, padeda optimistiškiau ir drąsiau žvelgti į gyvenimą.

Laimės ir sėkmės ženklai

Laimės ir sėkmės ženklai bei prietarai:

• Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą.
• Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei.
• Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei.
• Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį.
• Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą.
• Jei sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.

Magija ar psichoterapija: ką pasirinkti?

Tuo metu, kai žmonės karštligiškai blaškosi, ieškodami atsakymo į klausimą, kaip išgyventi, psichoterapeutai ir magijos pasaulio atstovai varsto vieni kitus piktais ir pašaipiais žvilgsniais.

„Šarlatanai! - rėkia pirmieji. - Jūsų metodai moksliškai nepagrįsti, jūsų veiklos nereglamentuoja profesinės etikos kodeksas, jūs, užuot padėję, kenkiate, jūs tik imate pinigus ir naudojatės savo dirbtinai išpūstu autoritetu!“

„Savo mokslu įtikėję bailiai! - nenusileidžia antrieji. - Jūs bijote prisiimti atsakomybę už žmogaus likimą, jūs net nematote jo ateities, tai kaip galite jam padėti? Kaip galite žinoti, kas jam geriausia?

Žmonės vis dar neatsakingai vertina savo psichinę sveikatą - kur kas menkiau nei fizinę. Jei lūžta koja, neina pas odontologą ar pas veterinarą: ieško kvalifikuoto chirurgo.

Skirtumai tarp magijos ir psichoterapijos

Trukmė - pirmas esminis skirtumas. Susitinkant kartą per savaitę vieną valandą, psichoterapija gali trukti nuo kelių (elgesio, kognityvi) iki 8-10 mėnesių (egzistencinė) ar net nuo kelerių iki keliolikos metų (analitinė psichoterapija, psichoanalizė). O būrimas užtrunka maždaug pusvalandį.

Didysis inkvizitorius F. Dostojevskio romane „Broliai Karamazovai“ skelbia, kad žmonės visuomet norėjo „magijos, paslapties ir autoriteto“. Magijos pasaulyje viso to - su kaupu. Kai kurie būrėjai ar raganos šį efektą dar pastiprina: įdomiai rengiasi, apstato patalpą simboliais, statulėlėmis, žvakėmis, degina smilkalus, pasitinka įėjusįjį tam tikru magišku ritualu.

Irvinas D. Yalomas, mokslų daktaras, garsus psichoterapeutas ir rašytojas, teigia, kad norėdamas sukurti autentišką santykį su klientu psichoterapeutas turi atsisakyti paslapties ir autoriteto galių.

Patarimai ir rezultatai

Žmonės visais laikais troško patarimų. Patarimų knygos - vienos perkamiausių, straipsniai, kuriuose apstu sunumeruotų patarimų, - vieni skaitomiausių. Magijos pasaulio atstovai nevengia patarimų ir mano, kad duoti teisingą - pats geriausias darbo efektyvumo rodiklis.

„Ateina pas mane koks vyriškis - nusiminęs, apskuręs, plaukais apaugęs, purvinas, - pasakoja magijos eilinis L. Malinauskas. - Aš tokiam iš karto liepiu: nusipirk batus už porą tūkstančių, brangų laikrodį, apsikirpk, padoriai apsirenk - tada į tave žiūrės.“.

Psichoterapeutai patarimų vengia kaip velnias kryžiaus, nes joks specialistas neturi teisės klientui primesti savo vertybių ar brukti jam savo elgesio normų, kad ir kokios jos pačiam atrodytų teisingos.

Magų darbo rezultatas - viltis, aiškumas, kartais žmogaus gyvenimo pokyčiai (moteris, abejojanti, kurį vyrą pasirinkti, galiausiai pasirenka; vyriškis, svarstantis, investuoti ar ne, apsisprendžia investuoti).

Psichoterapeutų rezultatas - pirmiausia vidinis: žmogus išmoksta susigaudyti su jausmais, toleruoti nežinią ir neapibrėžtumą, atranda dvasinės stiprybės šaltinį, pradeda pasitikėti savimi ir kitais. Išnyksta skausmas, užgyja sielos žaizdos. Geros psichoterapijos poveikis yra ilgalaikis. Išmokstama susidoroti su gyvenimo sunkumais ir labai maža tikimybė, kad ateity vėl prireiks psichoterapeuto.

Magijos poveikis susijęs su konkrečiu klausimu ir dažniausiai trumpalaikis. Perfrazuojant seną patarlę, būrėjas vaišina žuvimi, o psichoterapeutas duoda meškerę ir išmoko žvejoti.

Dabar, kai vis daugiau žmonių netenka darbo, kai aplink tvyro nežinia ir netikrumas, kai mažėja pajamų ir daugėja išlaidų, - nenuostabu, kad daugumai paprasčiausiai norisi žuvies. Greitos, tikros, nuoširdžios paguodos. Žmonės pavargę, nusiminę, išsigandę. Argi tai metas mokytis naujų įgūdžių (pvz., žvejoti)?.. Jie ir taip turi per daug atsakomybės - už vaikus, artimuosius, šeimos pajamas - todėl labai nori, kad ją prisiimtų kas nors kitas.

Taro kortų žinovas, išmetęs ant stalo kortas, pasako, kuriuo keliu pasukti. Chiromantas, pažvelgęs į delną, papasakoja, kas laukia (jei specialistas geras, blogų dalykų stengsis nesakyti). Ragana nuima prakeiksmą ir dovanoja užkalbėtą sėkmės talismaną.

Psichoterapeutas moko, kaip pačiam tvarkytis su santykiais ir jausmais, ragina sustoti ir pažvelgti į savo sielos gelmes. Prisiimti atsakomybę už visą šviesą ir už visą purvą, kuriuos pacientas ten aptinka. Bet nepasako, kuriuo keliu pasukti: jis lydi, stebi, palaiko, supranta ir kantriai laukia, kol sprendimą padiktuos pati žmogaus širdis. Psichoterapeutas skatina keistis, o keistis - skausminga. Jis padeda aptikti sielos žaizdas ir po truputį jas gydyti, o sielos chirurgija - skausminga, kaip ir kūno. Ne taip lengva mokytis žvejoti, ne taip lengva susitaikyti su tuo, kad išsvajotosios žuvies kurį laiką nepagausi. Menkai guodžia tai, kad vėliau galėsi žvejoti, kiek įsigeisi, ir visada seksis!

Į būrėjus ir magus kreipiasi tie žmonės, kurie vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nenuostabu, kad atsakomybės baimė ypač sustiprėja sunkiu gyvenimo periodu.

I. D. Yalomas teigia, kad pagrindinis psichoterapeuto darbo įrankis - jo paties asmenybė. Tas pats tinka ir magams. Psichoterapeutai ilgai mokomi dirbti su žmonėmis, taip pat dirba ir su savimi: visiems jiems privaloma asmeninė psichoterapija, trunkanti ne vienus metus. Pagrindinis to tikslas - geresnė darbo su pacientu kokybė: puikiai save pažįstantis psichoterapeutas sugebės dirbti taip, kad jo asmenybė, jausmai ir vertybės pacientui ne trukdytų, o būtų maksimaliai naudingi. Dauguma magijos pasaulio atstovų tokio mokymo neturi, kažkokio magijos etikos kodekso taip pat nėra. Tarp jų yra šviesių, išmintingų, šiltų, dvasiškai stiprių asmenybių. Tačiau yra ir apsimetėlių, ir tiesiog nenuoširdžių.

Psichoterapeutai - taip pat žmonės, tačiau jų galimybės „nusidėti“ kur kas mažesnės nei būrėjų ar raganų. Jis piktnaudžiauja valdžia. Nei psichoterapeutas, nei magijos specialistas neturi piktnaudžiauti ta valdžia ir autoritetu, kuriuos jūsų pasąmonė jam suteikia. Jis nesilaiko konfidencialumo. Psichoterapeutai privalo laikytis konfidencialumo. Magijos specialistai taip pat turėtų tai daryti - juk ateinate su skaudžiais asmeniniais klausimais. Jis užkrauna jums savo rūpesčius, ima dėstyti teorijas ar ginti savo įsitikinimus. Jūs ateinate spręsti aktualių klausimų ir už tai mokate pinigus.

Idealiu atveju jau po pirmo pokalbio turi kilti jausmas, kad jums palengvėjo dėl to, kad kažkas jūsų klausosi, jus supranta ir stengiasi jums padėti. Kabineto apstatymas, specialisto (ar psichoterapeuto, ar mago, ar raganos) išvaizda, punktualumas, bendravimo būdas, akių kontaktas, tai, kaip jus pasitinka, turėtų skatinti jūsų pasitikėjimą juo.

Kaip sakė magijos eilinis L. Ir iš tiesų - gerai. Jei nusprendėte susidoroti su kankinančiomis problemomis, jei norite pakeisti gyvenimo tėkmę, kuri jūsų netenkina, jei norite „suremontuoti“ šlyjančius santykius ar išsigydyti senas sielos žaizdas, o gal ir išmokti džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, - jums atviri visi keliai.

Psichoterapijos rūšių - ne viena ir ne dvi. Visų jų alternatyva - burtai, magija, chiromantija.

Svarbu atsiminti, kad tiek psichoterapija, tiek magija gali būti naudingos, jei pasirenkamas tinkamas specialistas ir metodas. Svarbiausia - pasitikėti savo intuicija ir pasirinkti tai, kas geriausiai atitinka jūsų poreikius.

Milda - lietuvių meilės deivė

Milda - tariama lietuvių meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo deivė. Vardas kildinamas iš žodžio „milti“, reiškiančio „mylėti“.

Etnologė Nijolė Laurinkienė teigia: „Legendos egzistuoja, tai - mūsų dvasinės kultūros paveldas, kuris teikia žmonėms dvasinio peno ir gyvybingumo.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Mildos vardas pirmą kartą kaip upėvardis paminėtas dar 1315 m. - tai užfiksuota kryžiuočių Tryro magistro dokumente. Šiandien jau sunku tiksliai pasakyti, kur tekėjo ta deivės vardu pavadinta upė. Žinoma tik tiek, kad Varėnos krašte esantis upeliukas Mildupis, kurio pavadinimas reiškia „Mildos upė“, galbūt yra būtent ta upė, kurios pakrantėmis, kaip byloja legenda, mėgdavo vaikštinėti pati deivė Milda. Pasakojama, kad senovėje šalia šios upės gyveno išskirtinio grožio kunigaikštytė. Ji mėgdavo basomis vaikščioti pakrantėmis, rinkti laukų gėles ir svajoti apie tą, kuris vieną dieną ją pasiims, - kunigaikštį iš tolimos šalies.

Milda kaip deivė pirmą kartą aiškiai įvardyta tik 1835 m. Teodoro Narbuto išleistoje „Lietuvių tautos istorijoje“. T. Narbutas teigė, kad deivę Mildą galėjo vaizduoti 7,5 cm aukščio žalvarinė statulėlė, 1840 m. rasta Gedimino kalno požemyje. Panaši figūrėlė - nuogos moters su gėlių puokšte rankoje - buvo aptikta ir 1782 m. Kaune. Ji buvo užmūryta kunigui Pranckevičiui priklausiusio namo sienoje, bet vos rasta, tuoj pat sudaužyta. Apie šį radinį T. Narbutas sužinojo iš profesoriaus Laurinavičiaus.

T. Narbuto teigimu, Vilniuje, dabartinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vietoje, stovėjusi jos šventykla.

Vėliau vieni istorikai deivę Mildą priėmė kaip tikrą, kiti jos egzistavimą neigė. XIX a. antrosios pusės-XX a. pradžios mitologai-romantikai Juozapas Ignotas Kraševskis, Adomas Honoris Kirkoras, Dionizas Poška, Liudvikas Adomas Jucevičius, Jonas Totoraitis, Petras Tarasenka, P. Dundulienė nė kiek neabejojo deivės Mildos autentiškumu, daugiau ar mažiau perpasakodami T.

Rašytojas P. Tarasenka yra minėjęs, kad Mažeikių rajone, Sedos apylinkėse, buvo Mildos slėnis su ąžuolynu ir šventu šaltiniu, kurio vandeniu žmonės gydydavosi. J. I.

Šiuo metu Milda yra populiarus lietuviškas vardas. Pagal senąsias tradicijas varduvininkė būdavo pagerbiama išvakarėse, ant klėtelės durų pakabinant didelį vainiką. Ir tai reikėdavę padaryti slapčiomis, kad spėliotų, kam labiausiai rūpėjo pasveikinti.

Lietuvių liaudies dainose apdainuojama rūta nuo seno laikoma meilės ir tyrumo simboliu. Senos legendos pasakoja, kad raganos suviliodavo jaunus bernelius į rūtomis pražydusius laukus. Stiprus augalo kvapas apsvaigindavo jų protą, o pačios raganos pasirodydavo kaip gražiausios ir geidžiamiausios mergelės. Taip jaunuoliai netekdavo savo nekaltybės.

Meilės burtai ir žolelės

Meilės žoleles geriausia rinkti pavasario penktadieniais, anksti rytą - dar prieš patekant saulei.

Norint, kad meilės norai išsipildytų, reikia smilkyti džiovintus rožių žiedlapius. Jonažolės dūmas padeda išsklaidyti meilės rūpesčius.

Norinčioms pritraukti patinkančio vyro meilę patariama pasinaudoti rugiagėlės galia. Gėlę reikia nuskinti ir laikyti arti širdies ar kišenėje. Jei rugiagėlė ilgai išlieka šviežia, tai ženklas, kad meilė bus stipri.

Kiti augalai taip pat turi ypatingų savybių: ąžuolo gilės, nešiojamos su savimi, stiprina vyrų patrauklumą ir skatina moterų vaisingumą. Krapų sėklos, laikomos natūralaus audinio maišelyje, traukia moterų dėmesį.

Yra ir burtas, padedantis suvesti poras: reikia paimti du šalavijo lapus, ant vieno peiliu išraižyti vaikino, ant kito - merginos vardus.

Kad vyrai būtų stiprūs ir energingi, rekomenduojama virti sriubą iš svogūnų, salierų ir česnako.

Mildos garbintojus vadino mildauninkais. Tai - žiniuoniai, žolelėmis ar užkalbėjimais gydę meilės negalias. Jie mokėjo apmalšinti arba sužadinti meilės aistras, sužeistą širdį. Jie atlikdavo ir savotišką psichologų vaidmenį. Žmonės galėdavo jų klausti patarimų, jei nesisekdavo meilės reikalai, prasidėdavo kivirčai šeimoje.

XIX a. Lietuvoje išpopuliarėjo gegužinių tradicija - tai buvo jaunimo susibūrimai pasilinksminti ir susipažinti. Į šiuos renginius rinkdavosi vaikinai ir merginos iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Gegužinės turėjo ypatingą reikšmę - čia dažnai užsimegzdavo pirmosios simpatijos.

Šokiai nebuvo tik pramoga, tai buvo ir meilės, vaisingumo simbolika alsuojantis veiksmas. Kai kuriuose šokiuose imituoti paukščiai, kurie liaudies kultūroje turėjo ypatingą prasmę. Gervė, povas ir gegutė buvo siejami su meile, poravimusi ir šeimos kūrimu. Pavyzdžiui, žemaičių dainoje „Lek gervė, lek gervelė“ kalbama apie lizdo sukimą ir vaikų auginimą - čia gervė įgauna meilės ir piršlybų dievybės bruožų. Povas, dažnai minimas vestuvinėse dainose, simbolizavo puošnumą ir vyro pasirodymą prieš išrinktąją („Atliekė povelis į rūtų darželį“).

Pasak etnologės ir bendruomenės „Romuva“ vaidilės doc. dr. Dalios Urbanavičienės, pavasaris - gyvybės sugrįžimo metas - natūraliai susijęs su meile ir vaisingumu, o šokiai per Mildos dieną tapdavo svarbiausiu ritualu.

Kai kurie liaudies šokiai apimdavo apeiginius veiksmus - pavyzdžiui, pabučiavimą, kuris nebuvo laikomas vien jausmų išraiška, bet ir žaidimo ar burtų dalimi.

Šokiai buvo ir būdas pažinti kitą žmogų - per prisilietimą, žvilgsnį, judesį. Jie leido viešai parodyti dėmesį, kas kitaip nebuvo priimtina.

Deivės Mildos garbinimas išlikęs senuosiuose lietuvių liaudies papročiuose ir žaidimuose, kurie buvo žaidžiami būtent gegužės mėnesį. Mildai skirtą dieną merginos per žaidimą pasiskirdavo sau „brolelius“, vaikinai - „seseles“ ir visus metus tie „broleliai“ ir „seselės“ turėdavo vienas kitu rūpintis, padėti - „šėnavoti“. Žaidimo metu prie kiekvienos merginos užrištomis akimis iš eilės prieidavo vaikinai ir dainuodavo: „Karaliūne gegele, kukū!

Mildos šventės šiandien

Mildos šventė gegužės 10-11 d. Romuvos kaime, Dvarciškėse (Švenčionių rajone), kviečia kartu patirti nuostabų gamtos virsmą, pajausti klestėjimo galią, kurią atneša gegužė. Jūsų laukia apeigos, giesmės, žaidimai, burtai, meilės dainos, vaišės ir bendrystė.

• 10 d. 11 val. - atvykimas ir pasiruošimas šventei.
• 14 val. - apeigų pradžia.

Po apeigų - vakaronė ir suneštinės vaišės. Galima nakvoti palapinėse. Raginama atsivežti maisto suneštinių vaišių stalui, palapinę, miegmaišį, stovyklavimo priemonių, jei grojate - muzikos instrumentą.

Kauniečiai ir Kauno rajono gyventojai gegužės 13 d. 19 val. kviečiami į poezijos vakarą „Meilė soduose pražydo“. Vakaras bus skirtas poezijai ir meilei, kartu paminint lietuvių meilės deivės Mildos dieną.

Anykščių rajone, Inkūnuose, šventė vyks gegužės 16-18 d. Renginio metu laukia kūrybinės dirbtuvės, pirtis, teatro žaidimai, dokumentinio filmo premjera ir naktišokiai. Tai puiki proga pajusti gamtos grožį ir gėrį, dalyvauti moterų ir vyrų ratuose ir dalijimosi rate.

Mildos šventė Kriukuose

Nuo 2012 m. Mildos šventę švenčiame kasmet, tik per pandemiją vieną kartą praleidome. Pirmasis ugniai aukoja sodybos šeimininkas - šviesaus atminimo Rikardas Apulskis.

Pirmoji meilės deivės Mildos šventė vyko išskirtinėje senoje tautodailininko Juozo Jankausko sodyboje Erslos kaime. Tą dieną buvo nepaprastai šilta, galėjome vilkėti tik lino sukniomis ir vaikščioti basomis kojomis“, - iki smulkmenų viską pamena renginio iniciatorė ir tradicijos puoselėtoja D.

Pasak jos, pati gamtą tą vakarą buvo nenuspėjama: penkias minutes kaitina kaitri saulė, o kitas penkias trankosi perkūnas ir pliaupia liūtis, tada vėl išlenda saulė. D. „Ši šventė pirmiausia turėtų priminti, kad lietuviai ir žemaičiai turi savo Meilės dieną, meilės deivę Mildą ir mums visai nebūtina vaikytis kitų šalių papročių švenčiant Valentino dieną, - pabrėžia ji. - Mes labai greitai linkę perimti ekonomiškai geriau gyvenančių valstybių šventes, kulinarinį paveldą, aprangos stilių, kitus dalykus. Tačiau mažiausiai būsime įdomūs pasauliui, jeigu būsime tik panašūs į kitas šalis.

Etninės kultūros, žemaičių kalbos puoselėtoja D. Zabitienė džiaugiasi, kad nuo 2012 m. „Paveldą norime priartinti prie šių dienų aplinkos. Šventei reikia pasiruošti, o darbo užtenka visiems. D. „Deivės Mildos simbolis - du persipynę rombai, simbolizuojantys vyrišką ir moterišką energiją, - turi būti iškeltas ant aukštos karties, kartais ji būna net 4 m aukščio. Visa tai turi būti apipinta būtinai laukiniais, o ne kultūriniais, žaliuojančiais ir žydinčiais augalais, - aiškina žemaičių kultūros puoselėtoja. - Įsivaizduokite, kiek žolynų reikia surinkti, kiek metrų nupinti, kiek tam reikia moterų rankų.

Visi turi susėsti ratu, susikabinti rankomis, vyksta įvairūs ritualai, - pasakoja šventės tradicijos kūrėja. - Dar reikia kuo didesnio naminės juodos duonos kepalo, kad visiems užtektų, reikia medaus, vandens, grūdų apeigoms, būtinai turi būti dvi ilgakasės vaidilutės, - priduria organizatorė.

Tiesa šiemet meilės šventė Kriukuose bus gerokai kitokia, nei jau buvo tapę įprasta, mat renginio iniciatorė ir idėjininkė D. „Savo vaikus reikia mokėti paleisti. Ir taip galvoju, kad per ilgai aš čia užsibuvau, reikėjo anksčiau tai padaryti. Labai laukiu šių metų šventės, nes pasitikiu Virginija, gerai ją pažįstu, ji yra kulinarinio paveldo edukatorė, tad tikrai visos naujovės bus tik į naudą.

Paprašyta pasidalyti mintimis, kuo svarbi žmogui meilė, kokia ji buvo anuomet, gilioje senovėje, ir kokia yra šiandien, D. „Žmonės linkę sakyti: va, anuomet tai buvo meilė, o dabar tai nebėra, nebemoka žmonės mylėti. Aš esu iš tų, kurie į viską žvelgia pozityviai, ir visai nenoriu nupiginti ar nuvertinti šio laikmečio. Meilė buvo ir yra visada. Meilė nekalta, jeigu su ja kažkas nemoka elgtis. Ji sako gyvenime mačiusi daugybę skirtingų meilės ir tarpusavio santykių pavyzdžių: būna, kad žmonės nugyvena santuokoje 50 ar 60 metų, bet juos sieja tik tai, kad jie gyveno tame pačiame name, o ryšio jokio nebuvo.

Nuo tada, kai pasaulyje atsirado žmogus, dar niekas neatsakė į klausimą, kas yra meilė. Ar tai erosas? Ar ji su strėlytėmis arba širdelėmis? Tai visiškai nesvarbu, nes žmonių gyvenimai skirtingi ir jų meilės apibrėžimai skiriasi - kiekvienas meilę supranta savaip. Aš nesu Mozė, nulipęs nuo kalno su dekalogu, todėl nenoriu apsiimti apibendrinti, nenoriu formuoti nuomonės apie meilę. Kiekvienas turi surasti savo atsakymą“, - pokalbį užbaigė lietuviškosios meilės deivės Mildos švenčių iniciatorė ir tradicijos tęsėja D.

Apibendrinant, Milda - svarbi lietuvių mitologijos dalis, o jos šventė - puiki proga prisiminti senąsias tradicijas, pajusti gamtos ir meilės ryšį. Tuo pačiu, ieškant atsakymų į meilės klausimus, svarbu pasirinkti tinkamą pagalbą - ar tai būtų psichoterapija, ar magija, atsižvelgiant į savo poreikius ir įsitikinimus.

tags: #burtai #kad #vyras #butu #istikimas