Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (NMK) yra viena iš didžiausių meno, rezidencijų bei edukacijos institucijų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Koloniją supa unikalus Kuršių nerijos peizažas: miškai, smėlio kopos ir jūra.
Nidos meno kolonijos pastatas
NMK istorija ir misija
VDA Nidos meno kolonijos krikštatėviu galima laikyti Arvydą Šaltenį, išpuoselėjusį šią idėją. Jo pastangomis Vilniaus dailės akademijai pavyko buvusius sandėlius (produktų „bazę“) įsigyti 1999 m. O nuo 2000 m., truputį paremontavus sandėlius ir administracines patalpas, pradėjo veikti studentų kūrybinės dirbtuvės. Aišku, tik vasarą, nes sąlygos buvo atšiaurios, patalpos šaltos ir drėgnos.
Rekonstruoti sandėlius pasitaikė galimybė, pasitelkus Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansus. Projekto pradžia - 2009 m., Nidos meno kolonija atidaryta 2011 m. pavasarį. Užduotis nebuvo iš lengvųjų, nes projektas turėjo atitikti daug architektūrinių estetinių ir kitokių reikalavimų, keliamų pastatams, statomiems Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Architektams pavyko darniai susieti Neringos tradicinės architektūros bruožus su šiuolaikinėmis architektūros tendencijomis. Svarbu ir tai, kad atsižvelgta į menininkų poreikius - erdvės pritaikytos kūrybai, o tuo pasigirti gali anaiptol ne visos tarptautinės rezidencijų programos.
Taigi iš išorės pastatas atrodo kaip tradicinės medinės Neringos architektūros interpretacija su skandinavišku prieskoniu, o viduje plyti šiuolaikiniam menui tinkama erdvė. Ypač išsiskiria menininkų rezidencijos - kai kurių aukštis nuo grindų iki lubų yra 10 metrų ir tai suteikia išskirtinį erdvės pojūtį.
NMK suteikia erdves ir patogias sąlygas menininkams ir kitų sričių profesionalams, dirbantiems su vizualiąja kultūra, susikaupus ir netrukdomai veikti Nidoje, atokioje vietovėje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nuo 2011 m. Nidos meno kolonija veikia visus metus ir suteikia erdvę kūrybinėms dirbtuvėms, intensyviems kursams, parodoms, seminarams, repeticijoms, menininkų pristatymams bei kino seansams.
Pagrindinės veiklos sritys yra meno edukacijos projektai ir tarptautinė menininkų rezidencijų programa. Stengiamės suteikti palankias sąlygas šiuolaikinio meno kūrėjams, dizaineriams, architektams ir studentams. Taip pat svarbu užtikrinti glaudžius ryšius tarp menininkų. Edukacija - tai daugiausia kūrybinės dirbtuvės studentams arba tam tikros srities profesionalams. Taip pat vasaros/žiemos mokyklos, konferencijos, seminarai.
Kolonijoje per trumpą laiką galima nuveikti tikrai daug, nes aplink nėra miesto kultūros su įvairiais traukos objektais, todėl lengviau susikoncentruoti į studijas ir kūrybą. Atokvėpiui smagu vaikštinėti po mišką ar prie jūros, kad smegenis prapūstų gaivus Neringos vėjas.
Pagrindiniai tikslai buvo ir yra skatinti tarptautinius Lietuvos ryšius tiek meno edukacijos, tiek kūrybos lygmenimis.
Vienas iš pagrindinių Nidos meno kolonijos išskirtinumų yra tai, kad esame edukacinės įstaigos dalis. Tai leidžia pasinaudoti gerokai didesniais resursais (pvz., profesūros sukaupta patirtimi) ir VDA tinklais. Atsiranda glaudus ryšys tarp rezidentų, profesorių ir studentų. Studentai bendrauja su užsienio menininkais ir studijos įgauna tarptautinį matmenį.
Tokio pobūdžio centras yra pirmas visose Baltijos šalyse. Nuolat veikiančią rezidencijų programą nelengva išlaikyti, nes tai reikalauja daug darbo ir resursų. Lietuvoje keletas organizacijų kartais rengia trumpalaikes rezidencijas.
Kadangi per metus priimame didelį skaičių rezidentų, tai specializuotis negalime. Mes daugiau gilinamės į tradicijos interpretacijas, tad „plenero“ formatas gali būti peržaistas vienose iš kūrybinių dirbtuvių. Galima sakyti, kad dirbame „laboratoriniais“ principais - suvažiuoja grupė kūrėjų ir dirba, sutelkę dėmesį į tam tikrą temą. Kartais išeina į gamtą atlikti vadinamųjų „lauko tyrimų“.
Per pusantrų metų turėjome beveik 90 rezidentų, Nidoje praleidusių nuo vieno iki keturių mėnesių, iš jų apie 75 proc. sudarė užsieniečiai, nors sąlygos pateikti paraiškas yra visiems vienodos. Net kai rezidencija yra su stipendija, nelengva prisikviesti lietuvius. O užsieniečiai mielai važiuoja ir be stipendijų.
Rezidencijos kaip ir edukaciniai projektai vyksta ištisus metus, stengiamės įpūsti daugiau kultūrinės energijos į Nidos gyvenimą būtent ne sezono metu.
Architektūriškai kolonija yra suprojektuota taip, kad visi galėtų susitikti bendroje erdvėje, bet prireikus galėtų sugrįžti į savo erdvę. Be to, ir pavadinimas kolonija nurodo į bendruomenę, menininkų buvimą kartu. Ši tradicija Nidoje gyva nuo XIX a., taigi mada to nepavadinsi.
Mūsų vienas iš siekių yra mažinti VDA „departamentalizaciją“ arba susiskirstymą į uždaras katedras pagal siauras sritis. Be to, mes teikiame pirmenybę tarptautinėms praktikoms. Metaforiškai kalbant, Kolonija yra medija, kuri padeda susisiekti skirtingiems dėstymo ir mokymosi stiliams. Rezidencijų programa irgi neatmeta edukacinio aspekto.
Rezidencijų programa yra visiškai nauja funkcija, todėl galima sakyti, kad prasiplėtė ir VDA funkcijos. VDA Nidos meno kolonija laiko save atvira organizacija, kuri rūpinasi edukacijos ir šiuolaikinio meno inovacijomis. Todėl visiškai natūraliai, kviesdama kuratorius ir atrinkdama menininkus rezidentus, formuoja savo požiūrį į šiuolaikinį meną.
Rezidencijų programos
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos (NMK) rezidencijų programa yra atvira tiek pradedantiems, tiek jau įsitvirtinusiems menininkams, dizaineriams, architektams, kuratoriams bei tyrėjams.
Gyvenimo ir socialinė aplinka kolonijoje užtikrina komfortabilias rezidavimo sąlygas. Kiekvieną iš penkių rezidencijos studijų sudaro 2 aukštus apimantis 65 kv/m bendras plotas ir visi reikalingiausi patogumai. Kolonijoje taip pat yra dirbtuvės su lazerinio pjovimo staklėmis, medžio bei metalo apdirbimo įrankiais, fotografijos, video įranga ir vaizdo bei garso redagavimo programomis.
Siūlomos rezidencijų programos:
- Individualios rezidencijos
- Nidos doktorantų mokyklos (NDM) rezidencijos
- Kvietimas teikti siūlymus Inter-formato simpoziumui
Pagrindiniai rezidencijų programos aspektai:
- Trukmė: Rekomenduojama dviejų mėnesių trukmės rezidencijas, tačiau jos gali trukti nuo vieno iki keturių mėnesių.
- Kainos: Stipendijos šiuo metu neteikiamos; atrinktiems kandidatams išduodamas rekomendacinis laiškas siekiant gauti asmeninę stipendiją. Gyvenamosios erdvės bei studijos kaina atrinktiems rezidentams yra 400 EUR per mėnesį.
Meno projektai ir instaliacijos
NMK nuolat vyksta įvairūs meno projektai ir instaliacijos. Nuo 2020 m. gegužės vidurio NMK lauko teritorija pradėjo keistis. Menininkas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas ir dažnas NMK svečias Žilvinas Landzbergas 2020 m. gegužę šiaurinėje NMK teritorijos dalyje pradėjo skulptūros viešojoje erdvėje realizaciją.
Šis darbas perkuria ligšiolinius socialinius naudojimosi erdve modelius, kuriuos diktavo joje įrengta laužavietė, ir atveria NMK kiemą Eduardo Jonušo namų sodui bei netoliese einančiam takui. Atidaus Landzbergo žvilgsnio į NMK aplinką paskatintas projektas katalizavo kolektyvines pastangas naujai įvertinti esamos erdvės kuriamą įspūdį.
Žilvino Landzbergo skulptūra Nidos meno kolonijoje
Skulptūrinę kompoziciją sudaro keraminiai ir betoniniai objektai. Dideli įvairių aukščių abstrakčių formų betoniniai pjedestalai yra komponuojami aplink specialiai pagamintą indą ugniai. Aiškiai struktūruotas ir kviečiantis užeiti skulptūrinis ansamblis šiai socializacijos zonai suteikia naują išvaizdą, sukuria aplinką, kuri skatina ir padeda atrasti kitokį santykį su viešąja NMK erdve.
Pjedestalai gali pasitarnauti poilsiui ar socialiniams susibūrimams - atlikti stalų, gultų ir pakylų funkciją. Į ansamblį taip pat buvo integruoti aplinkiniai pavėsį garantuosiantys medžiai.
Laukinių augalų sodas
Be kitų, jau įpusėjusių darbų, žengti pirmieji žingsniai įrengiant du sodus. NMK lauko teritorijos performavimo tikslas yra materializuoti ir atspindėti procesus, kurie vyksta institucijos viduje: tyrimus, produkciją ir edukaciją vizualiųjų menų, architektūros, dizaino ir kultūros laukuose, taip pat humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.
Tai viešoji erdvė, projektas, siekiantis įžvalgiai ir sumaniai suderinti idėjos tvarumą, naudojamas medžiagas ir parinktus augalus; bet taip pat tai turėtų būti patogia ir malonia aplinka. Specialiai apsėtos plokščiosios sklypo dalys buvo pakeltos, suformuojant teritorijoje reljefą.
Šiam reljefui paremti buvo panaudoti nurašyti suoliukai, anksčiau stovėję Nidos miestelio viešosiose erdvėse ir mums atiduoti „Neringos komunalininko“. Tokiu būdų sukonstruota panaši atramos sistema kaip menininko Roberto Smithsono kūrinyje „Veidrodžiai ir kriauklėtas smėlis“ (angl. „Mirrors and Shelly Sand“, 1969-1970).
Šie jau yrantys suoliukai pamažu sunyks ir jų palaikomą struktūrą perims augalai, toliau ją formuodami patys. Vietinių laukinių augalų kompozicija buvo parinkta gamtinio apželdinimo specialistės ir botanikės Vilmos Gudynienės. Ji buvo sudaryta tariantis ir atsižvelgiant į rekomendacijas, pateiktas Kuršių nerijos nacionalinio parko botanikės Raimondos Ilginės ir Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorės Astos Klimienės. Vietiniai žolynai (šepetukas ir šluotsmilgė), samanos ir kerpės, laukiniai viržiai ir našlaitės bei kiti augalai buvo persodinti NMK kieme.
„Neringos Miško Architektūra“
Vis daugiau svarbos įgaunant diskusijoms apie žmogaus intervencijas ir veiklą gamtiniame peizaže, VDA Nidos meno kolonija (NMK) pradeda naują tyrimų ir rezidencijų programą Neringos miško architektūra. NMK išplėtojo naują tyrimų ir rezidencijų programą, paremtą erdviniais ir medžiagiškais procesais.
Kaip tyrėjai ir architektai, 2019 m. Neringos meno stipendininkai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas savo projektą „Sudėtinės miško dalys“ pradėjo siekdami atverti galimybes įvairioms Kuršių nerijoje veikiančioms institucijoms bendradarbiauti ir į savo veiklas įtraukti meno, dizaino bei tyrimo praktikas.
Tęsdami projektą, jie kartu su NMK direktore Egija Inzule inicijavo naują rezidencijų ir tyrimų programą, vyksiančią 2020-2022 m. Manoma, kad Neringos miško architektūros rezidencijos suburs vietinius ir užsienio ekspertus, mokslininkus, dizainerius, architektus, menininkus ir Vilniaus dailės akademijos studentus bei akademinę bendruomenę, kviečiant juos kurti ir įgyvendinti dizaino idėjas.
Viešojoje Nidos erdvėje, netoli Thomo Manno muziejaus eksponuojamas „Pušies mėginys“ (autoriai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas). Jis pristato projektą plačiajai publikai ir pateikia istorinių ir dabartinių šio peizažo formavimo procesų apžvalgą.
„Pušies mėginys“ atkeliavo iš Grobšto rezervato, esančio Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kuriame 2019 m.
"Neringos medienos" instaliacija
Naujojo „Neringos miško architektūros“ projekto pagrindą sudaro 39 m³ medienos, per trejus metus sukauptos Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje (VDA NMK) įkurtame medienos archyve. 2020 m. VDA NMK inicijuotoje mokslinių tyrimų rezidencijų programoje ši mediena buvo panaudota kitaip - ji tapo per ateinančius penkerius metus išvystytų veiklų pamatu ir katalizatoriumi.
Aktyvios „Neringos medienos dirbtuvės“ veikė kaip vasaros studija, skirta darbui su medžiu: nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 31 d., kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, VDA NMK patalpose dirbtuves rengė kolektyvas „gemeinsam bauen wir neu“ - queer asmenų ir moterų iš Ciuricho grupė, dirbanti instaliavimo, architektūros bei dailidės darbų srityse ir sprendžianti profesijų, kurių atstovai privalo išmanyti mašinų bei statybos technologijas, prieinamumo ir įtraukties klausimus.
Dirbtuvių erdvė papildyta laiko juosta, kurioje plačiai pristatomi eksperimentiniai ir žaismingi būdai pergalvoti darbą su mediena - juos per pastaruosius penkerius metus įgyvendino programos rezidentai, dalyviai ir studentai.
Šių kūrinių įvairovė apima tyrimais paremtus projektus, ekskursijas ir pasivaikščiojimus po kraštovaizdį, meninę piemenų rezidenciją, bei apčiuopiamus objektus ir vaizdais grįstus kūrinius. Drauge šie metodai pristato darbinį modelį, skirtą įsitraukti į kraštovaizdį ir paveldą per įvietintas, kritines praktikas.
„SupaStore akademija“
„SupaStore akademija“, menininkės Saros Staton instaliacija Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, bus atidaryta 2020 m. liepos 17 d. „SupaStore“ - gyvybinga mainų platforma menininkams ir jų idėjoms, dinamiška pop-up vitrina, kurioje pristatomi įvairūs nedidelio formato kūriniai, tiražiniai ir autoriniai leidiniai bei kiti įvairiausių menininkų sukurti darbai.
Ši nuo suprekybintos edukacijos išlaisvinta platforma suteikia šansą lygiaverčiams mainams tarp dėstytojų, studentų ir pirkėjų. „SupaStore akademija“ renka įvairaus pobūdžio nedidelio formato darbus, lengvai gabenamus kūrinius, pašto meną, konceptualų meną, architektūros, dizaino arba taikomosios dailės objektus, sukurtus meno akademijose visoje Europoje. Kviečiame prisijungti visus, nagrinėjančius ar besidominčius kultūros komodifikacijos refleksija.
Atviru kvietimu menininkė Sara Staton, vyresnioji skulptūros profesorė Londono karališkajame menų koledže, ir VDA NMK direktorė Egija Inzule kreipėsi į įvairių meno akademijų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse studentus ir dėstytojus, siūlydamos jiems siųsti į Nidą savo darbus.
Inter-formato simpoziumas
Šį kartą 8-asis Inter-formato simpoziumas birželio 20-24 d. VDA Nidos meno kolonijoje suburs per 50 menininkų, filosofų, mokslininkų, muzikantų, tradicijų ir papročių tyrinėtojų ir praktikų. Simpoziumo metu dalyviai bus kviečiami kritiškai apmąstyti prigimtiškumo sampratas dabartyje bei savitai perkurti tradicinius žinojimus per skaitmeninio įžeminimo apeigas.
Jis nuorodo į susiklosčiusią nevienareikšmę situaciją, kuomet vis labiau jaučiame arba trokštame jausti ryšį su senaisiais ritualais („rites“) ir praktikomis. Visa tai vyksta komunikacinių technologijų persmelktame „postšiuolaikybės“ pasaulyje.
Simpoziumą organizuoja VŠĮ MENE bendradarbiaujant su VDA Nidos meno kolonija ir Inter-PAGAN tinklu.
Nidos dailininkų kolonija
Unikali ir iki šiol Europoje žinoma Nidos dailininkų kolonija XIX a. pabaigoje įsikūrė žvejų kaimelyje. Nidos, kaip ir kitų panašiu laiku Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantėse pradėjusių formuotis dailininkų kūrybos centrų svarba XIX a. pab. - XX a. pr. Europos tapybos istorijai toli peržengė vienos šalies ribas.
Pajūrio, pamario kraštovaizdžio ir kūrybai palankios atmosferos įkvėpti dailininkai Nidoje kūrė darbus, turėjusius įtakos atsinaujinančiai tapybai ir ekspresionizmo srovei. Nidoje tuo metu viešėjo apie 300 dailininkų, kurie čia lankėsi ir kūrė, taip pat čia viešėjo žymūs rašytojai, muzikai, aktoriai, fotografai, kitų meno sričių atstovai.
Nidos dailininkų kolonijos gyvavimo metu joje sukurta gausa meno kūrinių, šiuo metu žinomų visame pasaulyje.
Per dešimtmetį sukauptame A. Popovo rinkinyje atstovaujama didžiosios dalies Nidos dailininkų kolonijoje buvojusių dailininkų kūryba. Rinkinio paveikslai atskleidžia plačią stilistinę ir motyvų įvairovę, kuria pasižymėjo ilga kolonijos istorija: dailininkų žvilgsnį į Klaipėdos krašto gamtą, žmones, žvejų kasdienybę, byloja apie nepakartojamą, tarp vandenų, jūros ir marių įsiterpusios siauros žemės juostos savitumą, kuris taip traukė ir žavėjo menininkus.
Ypatingą vietą čia užima dailininkas Ernstas Mollenhaueris, kurio palikimas yra saugomas Vokietijos Rytprūsių krašto muziejuje Liuneburge. Rinkinį sudaro per 200 paveikslų, eskizų, taip pat asmeninių daiktų, fotografijų. Šio rinkinio profesionalus ištyrimas, suskaitmeninimas padėtų platesniam visuomenės ratui, ypatingai Neringos bendruomenei, giliau susipažinti su unikaliu kultūros paveldo reiškiniu, gyvavusiu Nidoje XIX a. pab. - XX a. I pusėje.
Neringos miestas šiuo metu plėtoja idėją atkurti dailininko Ernsto Mollenhauerio studiją, išlikusią nesuniokotą po Antrojo pasaulinio karo ir įkurti čia europinės reikšmės tarptautinę meninę-kultūrinę erdvę. Naujos, tvarumu grįstos meninės-kultūrinės erdvės sukūrimas jos dalyviams suteiks galimybę ne tik pajusti, išgyventi buvusią „menininkų rojaus“ atmosferą, bet ir pažvelgti į regiono kultūros paveldą nauju žvilgsniu.