Kas Yra Būstas: Apibrėžimas, Tipai, Klasifikacija ir Svarbūs Aspektai Lietuvoje

Būstas yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių, užtikrinantis saugumą ir komfortą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas įeina į būsto sąvoką Lietuvoje, kokie yra skirtingi būsto tipai ir kaip jie klasifikuojami. Taip pat aptarsime aspektus, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį perkant būstą, ypač negyvenamosios paskirties patalpas, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip butai.

Būsto Apibrėžimas Lietuvoje

Pagal apibrėžimą, butas yra gyvenamojo namo dalis, atskirta nuo kitų patalpų atitvarinėmis konstrukcijomis ir susidedanti iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų.

Į naudingąjį būsto plotą įeina bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.

Būsto Vertės Kategorijos

R. Ronaldas pabrėžia, kad būsto simbolinio vartojimo tyrimai dažnai yra sudėtingi. Dėl šios priežasties minėtas autorius suformuluoja analitinę prieigą, kuri apima tris būsto vertės kategorijas: funkcinę, investicinę ir simbolinę.

  • Funkcinė vertė: Nauda, susijusi su pasitenkinimu, kai būsto funkcinės savybės atitinka vartotojo lūkesčius.
  • Investicinė vertė: Būsto vertė, susijusi su sudaiktinimo ir komercializavimo procesais, analizuojant požiūrį į paskolas ir investavimą.
  • Simbolinė vertė: Gyvenimo būdas ir socialinis statusas, išreiškiantys vidinę ir išorinę vertę, pripažįstamą kitų akyse.

Būsto Parama Jaunoms Šeimoms

Jei esate jauna šeima iki 35 metų su vaiku ir planuojate įsigyti pirmąjį būstą, galite pretenduoti į valstybės paramą. Į pirmojo būsto paramos projektą įeina: namo/buto pirkimas, rekonstrukcija, remontas. Ar gautumėte paramą reikia pasitikrinti savivaldybėje, taip pat pasiskaitykite čia: detali informacija apie paramą būstui.

Kitas dalykas, jeigu jau savivaldybė išduotų pažymą parama, tuomet su ta pažyma kreipiatės į banką ir bankas vertina ar gali Jus finansuoti.

Negyvenamosios Paskirties Patalpos: Į ką Atkreipti Dėmesį?

Svarbu atskirti butus nuo negyvenamosios paskirties patalpų, kurios gali būti įregistruotos Registrų centre (RC) kaip negyvenamosios paskirties patalpos, nors išoriškai atrodo kaip butai.

Pagrindinis kriterijus, lemiantis pastato paskirtį, yra sklypas. Jeigu jis yra komercinėms, rekreacinėms teritorijoms priskirtoje žemėje, jame gyvenamosios paskirties pastatų statyti negalima, o negyvenamosios paskirties pastate gyvenamosios paskirties patalpos gali sudaryti tik tam tikrą dalį viso ploto.

Tokiu atveju jame įrengiama ne mažiau nei 51 proc. negyvenamųjų patalpų (poilsio, viešbučių, administracinių, gamybos ir kt.), o likusioje dalyje gali būti įrengiami butai.

Akivaizdžių skirtumų gali nebūti. Kad tipiškame daugiabutyje esančios patalpos nėra butai, dažniausiai sužinosite tik iš RC pažymos - užėję nepastebėsite jokių skirtumų, nes kuo patalpos viename projekte vienodesnės, tuo mažiau rūpesčių turi plėtotojas.

Galimi Apribojimai ir Iššūkiai

Įsigijus negyvenamosios paskirties patalpas, galite susidurti su tam tikrais apribojimais:

  • Negalėsite įsigyti iš savivaldybės metinio abonemento statyti automobilį gatvėje.
  • Joms iš esmės negalioja insoliacijos reikalavimai: į jas gali patekti gerokai mažiau tiesioginės saulės šviesos negu į butus.
  • Priklausomai nuo patalpų paskirties gali skirtis mokesčiai už komunalines paslaugas ir jiems taikomos lengvatos. Pvz., 9 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas tik gyvenamosioms patalpoms šildyti.

Finansavimo Sąlygos

Negyvenamosios paskirties NT įsigijimą bankai finansuoja atsargiau, todėl pirkėjui tikriausiai teks sukaupti didesnį pradinį įnašą.

Dažniausiai tokiais atvejais bankai finansuoja iki 70 proc. turto vertės. Be to, paskola gali būti suteikta trumpesniam laikotarpiui negu tada, kai įsigyjamos gyvenamosios paskirties patalpos, todėl mėnesinė kredito grąžinimo įmoka gali tapti didesnė, nei tikėtasi.

OZO DAUGIABUČIAI Kaip išsirinkti tinkamą būstą mieste 2020 11 07

Būsto Klasifikacija

Nekilnojamojo turto rinkos analitikai paprastai išskiria tris būsto klases: ekonominę, vidutinę ir prestižinę. Remiantis šia gradacija renkama ir grupuojama pirminės būsto rinkos aktyvumo statistika - pardavimai, esama ir nauja pasiūla, kainos.

Būsto klasės leidžia pamatyti, kas vyksta rinkos segmentų viduje. Taigi, analizuojant nekilnojamojo turto rinką sumesti visko į vieną krūvą nederėtų.

Pagrindiniai Būsto Klasės Kriterijai

Vieta yra vienas svarbiausių veiksnių, nusakančių būsto klasę. Kukliai įrengtas būstas išskirtinėje vietoje tikrai bus brangesnis už prabangiai įrengtą butą miesto periferijoje.

Maži butų plotai, pigesnės pastato apdailos medžiagos, plastikiniai langų rėmai, „dėžutės“ forma, menkai išvystyta žalioji erdvė aplink pastatus - ekonominio segmento požymiai.

Taip, būsto klasė gali pasikeisti, tačiau tokie atvejai yra gana reti. Tarp priežasčių galima būtų išskirti projekto „užsibuvimą“ rinkoje.

Būsto Klasės ir Kaina

Ar į būsto klasę dalyvauja kaina? Sąlyginai.

Būsto Paskolos

Požiūrio į būsto investicinę vertę analizė atskleidė, kad dauguma gyventojų linkę pritarti nuomonei - „būstas yra rimta ilgalaikė finansinė investicija“. Toks gyventojų požiūris tiesiogiai indikuoja, kad būstas yra suprantamas kaip vartojimo objektas.

Iš esmės stabili kategorija tiriamuoju laikotarpiu yra įsitikinimas, kad „būsto paskola yra vienintelė išeitis turėti namus“ - taip manančių yra arti 40 %. Nuosavas būstas lietuviams itin svarbus - „Eurostat“ duomenimis, beveik 90 proc. mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose ar butuose. Tai rodo gebėjimą atsakingai planuoti didelius pirkinius ir kaupti turtą.

Vis dėlto, pagrindinis būstas turi tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožų, todėl vien jo neužtenka ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje ar netikėtų aplinkybių atvejais, svarbu sukaupti papildomą finansinį rezervą ir diversifikuoti investicijas.

Palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria ilgalaikėms investicijoms ir reguliariam taupymui. Dauguma santaupų dažniausiai investuojamos į pagrindinį gyvenamąjį būstą ar laikomos sąskaitose.

Nuosavas būstas - sveikintinas gyvenimo įvykis, tačiau nevertėtų pasikliauti mintimi, kad namai visais atvejais užtikrins ilgalaikį finansinį stabilumą. Svarbu pasirūpinti finansine pagalve, kuri galėtų būti greitai panaudota nenumatytais atvejais. Investicijoms svarbus likvidumas.

Dvilypė Pagrindinio Būsto Prigimtis

Pagrindinis būstas išties yra vartojimo ir investicinės prekės derinys. Būsto funkcija - užtikrinti gyvenimo kokybę, todėl šiuo atžvilgiu jis yra vartojimo prekė. Tuo metu investicijos bruožai būstui priskiriami dėl to, kad istoriškai ilguoju laikotarpiu būsto vertė didėjo, kas nėra būdinga vartojimo prekėms, kurias sunaudojus vertė prilygsta nuliui.

Vis dėlto, lūkestis, kad pagrindinis šeimos būstas brangs, neturėtų tapti pagrindiniu argumentu jį įsigyti ar laikyti vienintele ilgalaike investicija.

Tai, kad būsto prigimtis yra dvilypė, atsispindi ir tame, kaip skirtingose šalyse skaičiuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija. Vienose šalyse būsto kainų pokyčiai įtraukiami skaičiuojant vartotojų kainų infliaciją, o kitose - ne. Pavyzdžiui, Čekija ir Australija juos įtraukia, o Lietuva - ne.

Taigi, iš ekonominės pusės pirmajam būstui įprastai priskiriami tiek vartojimo prekės, tiek investicijos bruožai. Tuo metu antrasis, ne pagrindinis šeimos būstas, vertinamas kaip investicija.

Beje, praėjusių metų Registro centro duomenimis, Lietuvoje daugėja gyventojų turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų.

Analitikų teigimu, tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims.

Diversifikuotos Investicijos - Tvirtam Finansiniam Pagrindui

Investavimo esmė - įdarbinti pinigus taip, kad bėgant laikui jie generuotų pajamas bei augintų pradinio kapitalo vertę. Kitaip tariant, investuojama tam, kad pinigai būtų apsaugoti nuo infliacijos bei, valdant rizikas, kurtų finansinę grąžą, padedančią stiprinti finansinę nepriklausomybę.

Kaip jau minėjau, nuosavas būstas turi investicinių savybių, tačiau taip pat užtikrina bazinius asmens ar šeimos poreikius. Tuo metu akcijos, obligacijos, biržoje prekiaujami fondai, trečiosios pakopos pensijų fondai, nuomai įsigytas antrasis nekilnojamasis turtas skirti būtent kapitalo auginimui.

Svarbu rinktis tokias priemones, kurių rizika atitinka jūsų toleranciją, ir investuoti tik tą pajamų dalį, kurios neprireiks kasdieniams poreikiams. Net jei šiuo metu neturite papildomo rezervo, pradėti taupyti galima nedidelėmis sumomis.

Rekomenduojama kas mėnesį atsidėti apie 20 proc. šeimos pajamų, kol sukaupsite 3-6 mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę. Ją verta laikyti itin likvidžiose priemonėse. Kai suformuosite finansinę pagalvę, kitas lėšas taupymui reguliariai nukreipkite į plačiai diversifikuotas investicijas.

Namai suteikia saugumą ir komfortą, o įvairios investicijos padeda auginti kapitalą ir palaikyti finansinį stabilumą.

Savivaldybės ir Socialinis Būstas

Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.

Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Teisė į Būstą

Kadangi valstybė yra pagrindinis žmogaus teisių garantas, ji privalo imtis veiksmų siekdama įgyvendinti šią teisę.

  • Pagarbos įsipareigojimas reiškia, kad valstybė neturi pažeisti ar kištis į šią teisę.
  • Apsaugos įsipareigojimas reiškia, kad valstybė turi užkirsti kelią pažeidimams iš kitų šalių.
  • Įvykdymo įsipareigojimas reikalauja, kad valstybė priimtų visą priemonių rinkinį, užtikrinant šios teisės įgyvendinimą.

Teisė į būstą nereiškia, kad valstybė turi statyti nemokamus būstus visai savo gyventojų populiacijai. Šios teisės esmė yra nediskriminavimas: kiekvienas turi teisę gyventi tinkamose sąlygose.

tags: #bustas #yra #didelis