Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje stebimos tendencijos rodo, kad jauni žmonės po studijų siekia išsikelti iš tėvų namų ir kurti savo gyvenimus atskirai. Eurostato duomenimis, gyvenimas pavieniui populiarėja vis labiau.
Kaip rodo statistika, ne tik jauni darbingo amžiaus žmonės gyvena po vieną. Net kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas. Specialistai tai sieja su gyvenimo kokybės pokyčiais, ilgėjančia gyvenimo trukme, ir tuo pačiu pastebi, kad dalyje Europos šalių tokios tendencijos negalioja dėl stiprių kultūrinių tradicijų bei skirtingų socialinių sistemų.
Lietuvos poziciją paskelbtoje statistikoje įvertino „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. „Tikėtina, kad senstant mūsų visuomenei (ir Skandinavijos), mažėjant gimstamumui, tiesiog vyresnių vienišų žmonių yra vis daugiau, be to, vyrų ir moterų gyvenimo trukmės vis dar skiriasi“, - sakė vadovė.
Jai pritarė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. „Visuomenės senėjimas yra rimta priežastis. Dar viena svarbi priežastis (ypač skandinavų tautose) tai, kad žmones vis vėliau kuria šeimas arba jų visai nebekuria. Tokiu atveju, net gyvenant kartu, bet nekuriant oficialios šeimos, statistikoje atsispindi vieno žmogaus namų ūkis“, - nurodė L. Galdikienė.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal namų ūkių pasiskirstymą, 2012 m. mūsų šalyje po vieną gyveno 39,9 proc. žmonių, o 2016 m. - 39,4 proc. Lyginant atskirai gyvenančius kaime ir mieste, aiškėja, kad daugiau po vieną gyvenančių žmonių yra kaime.
2016 m. visoje ES buvo 220 mln. namų ūkių. Dažniausiai namų ūkį sudarė vienas asmuo (33% nuo viso namų ūkių skaičiaus), tada seka namų ūkiai, susidedantys iš porų be vaikų (25%) ir poros su vaikais (20%). 4% namų ūkių sudarė vieniši suaugę žmonės su vaikais. Likusius 18% sudarė kiti namų ūkiai, su turinčiais ar neturinčiais vaikų.
Į tendencijas sureagavo baldų gamintojai. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė sako, kad tokios tendencijos - ne naujiena ir buvo stebimos jau kurį laiką.
„Statistika jau kurį laiką rodė, kad bent Vokietijoje daugėja po vieną gyvenančių jaunų dirbančių žmonių, kurie keliasi gyventi į miestus. Namų ūkių skaičius per dešimtmetį išaugo, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui taip pat didžiausias per kelis dešimtmečius. Ir pirmiausia į tai sureagavo rinka siūlanti būsto įrengimo sprendimus - juk net ir gyvendamas vienas žmogus turi turėti visus būtiniausius baldus bei buitinę techniką“, - aiškina A. Gurinskienė.
Kaip sutaupyti 10 tūkst. Eur atliekant buto apdailą?
Pagal vidutines vartojimo išlaidas, tenkančias vienam namų ūkio nariui per mėn., 2016 m. lietuviai išleidžia daugiau nei 2012 m.
Taip atrodė vieno asmens vartojimo išlaidos:
- 2012 m. (viso - 324,1 eurų):
- Maistas ir nealkoholiniai gėrimai (117,7)
- Alkoholiniai gėrimai, tabakas (13,7)
- Apranga ir avalynė (14,5)
- Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras (73,7)
- Būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra (11,8)
- Sveikata (25,2)
- Transportas (19,5)
- Ryšiai (10,5)
- Poilsis ir kultūra (13,2)
- Švietimas (1,7)
- Restoranai ir viešbučiai (9,6)
- Įvairios prekės ir paslaugos (13,0)
- 2016 m. (viso - 374,4 eurų):
- Maistas ir nealkoholiniai gėrimai (130,3)
- Alkoholiniai gėrimai, tabakas (18,5)
- Apranga ir avalynė (19,8)
- Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras (61,1)
- Būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra (17,1)
- Sveikata (33,4)
- Transportas (22,0)
- Ryšiai (13,8)
- Poilsis ir kultūra (20,0)
- Švietimas (0,8)
- Restoranai ir viešbučiai (13,0)
- Įvairios prekės ir paslaugos (17,6)
Pastebima, kad išlaidos būsto apstatymui ir namų ūkio įrangai bei kasdieninei priežiūrai išaugo nuo 11,8 eurų 2012 m. iki 17,1 eurų 2016 m.
Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį - rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, balandį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2021 m. Šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai brango - net 37,9 proc. - būsto išlaikymas: vanduo, elektra, dujos ar kitas kuras. Taip pat 23,1 proc. daugiau tenka mokėti už transportą. Daugiau tenka mokėti ir už pramogas bei laisvalaikį: restoranai ir viešbučiai kainas pakėlė 13,5 proc., o už poilsį ir kultūrą reikia mokėti 8,7 proc. daugiau. Taip pat 8,8 proc. brango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Iš viso vartojimo prekės per metus pabrango 19,3 proc., o paslaugos - 10,9 proc.
2022 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dviženklė infliacija Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą buvo fiksuojama 2008 m.
„Luminor Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad pagrindinė tokios infliacijos augimo priežastis Europoje - energetikos resursų kainų šuolis, kurį sukėlė Rusija.
„Be abejo, šiemet infliacija bus labai didelė, gali pasiekti ir 20 proc. - bus gerokai didesnė, nei buvo prognozuojama. Pagrindinės tokių procesų priežastys, pasak Ž. Maurico, keliamos bazinės palūkanų normos. Pavyzdžiui, euro zonai nepriklausančių šalių - Lenkijos bei Čekijos centriniai bankai palūkanas jau pakėlė daugiau nei 5 proc. Tokių pat žingsnių ėmėsi ir Jungtinės Amerikos Valstijos. „Euro zonoje bazinės palūkanų normos bus keliamos gal labiau simboliškai, tačiau tai tik primins, jog palūkanos gali kilti ir daugiau. Pasak eksperto, būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis euro zonos šalyse yra 8 proc. didesnis nei 2007 metų būsto kainų burbulo metu.
„Dabar bus galima daugiau uždirbti tiesiog padėjus indėlį banke nei investuojant į būstą nuomai. Ekonomisto teigimu, kainos kils tol, kol gyventojai sutiks tiek mokėti.
Rekordinę infliaciją lemia objektyvios priežastys - brangsta energetikos resursai, tačiau yra verslų, pasak Ž. Maurico, kurie naudojasi šia situacija.
„Visi kelia kainas, nes baiminamasi, kad rudenį bus dar blogiau. Daugelio verslų pagrindinis tikslas - gauti maksimalų pelną čia ir dabar, atiduoti „pandemines“ skolas ir užsiauginti „lašinius“ rudeniui. Bet tas kainų kilimas jau tampa nevaldomas ir galime prisivirti košės.
Pasak Ž. Maurico, jau dabar galime matyti ir pirmuosius mažėjančio vartojimo ženklus - šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, mažmeninė prekyba maisto produktais smuko 4,3 proc.
„Jau vasarą matysime neigiamą mažmeninės prekybos vartojimą. Žmonės pradės labiau taupyti, žiūrėti kainų. Matysime akivaizdžias ekonomikos lėtėjimo tendencijas.
Pašnekovo teigimu, jeigu infliaciją bus bandoma pažaboti keliant atlyginimus, daliai žmonių ir verslų tai gali baigtis liūdnai. Nėra gera išeitis su infliacija kovoti ir dirbtinai mažinant kainas - šiuo keliu nuėjo Lenkija. Taip infliacija tik augs lėčiau.
Pasak Ž. Maurico, labai retai tam tikrų produktų aukštos kainos išsilaiko ilgą laiką. Paprastai rinkos labai greitai susireguliuoja.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimai augo sparčiau nei našumas, nekilnojamojo turto kainos taip pat augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, labiausiai visoje euro zonoje brango viešbučių ir restoranų paslaugos. Šios tendencijos nėra tvarios. Kai kitąmet situacija stabilizuosis, Lietuvai gali būti sunku pritraukti investicijas ir talentus.
Statistikios departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,6 proc., paslaugų - 1 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,7 proc., rinkos - 1,4 proc.
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 2,1 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo trumpavaisių agurkų, pomidorų, kivių, šilauogių, žiedinių kopūstų kainos, bet sumažėjo burokėlių, morkų, svogūnų, vynuogių, kininių kopūsų kainos. Dėl naujų rudens sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 6,6 proc. Avalynė pabrango 8,7 proc., drabužiai - 6,2 proc.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 1,9 proc.) nulėmė šilumos energijos (7,1 proc.), suskystintų dujų maistui gaminti (3,9 proc.), gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (2,7 proc.) kainų padidėjimas. Būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,6 proc. Pokytį lėmė namų ūkio valymo ir priežiūros priemonių (5,6 proc.) kainų sumažėjimas. Įvairių prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc. Pokytį lėmė asmens higienos reikmenų (5 proc.) ir kosmetikos priemonių (4,8 proc.) kainų sumažėjimas.
2021 m. rugsėjo metinė (2021 m. rugsėjį, palyginti su 2020 m. rugsėju) infliacija sudarė 6,3 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, daržovių, dujų, elektros energijos, azartinių lošimų (loterijos bilietų), restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, baldų ir būsto apstatymo reikmenų, tabako gaminių kainų padidėjimas bei atostogų išvykų, spirituotų gėrimų kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 6,5 proc., paslaugų - 5,8 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 10,4 proc., rinkos - 5,7 proc.
Duomenys apie namų ūkius gaunami tyrimais, kurių pagrindas - imties metodas. Imties vienetas yra namų ūkis, imties kriterijus - namų ūkio (šeimos) dydis ir jo tolygus išsidėstymas teritoriniame vienete. Atliekant namų ūkių tyrimus pagal specialias anketas apklausiami gyventojai. Europos šalyse tokie tyrimai atliekami asmeninės ar telefoninės apklausos, savistabos, tiesioginio stebėjimo būdais, atitinkančiais Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat reikalavimus.
Lietuvos statistikos departamentas namų ūkių biudžetų tyrimus atlieka nuo 1996. Namų ūkiai suskirstomi į grupes. Kiekvienos grupės imties dydis turi būti proporcingas gyventojų skaičiui.
Skiriamos šios namų ūkių pagrindinės socialinės ekonominės grupės: samdomi darbuotojai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš samdomo darbo valstybiniame ar privačiame sektoriuje), dirbantys sau, darbdaviai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš nuosavo verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos), žemdirbiai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš asmeninio žemės ūkio), pensininkai (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš pensijos), kiti (namų ūkio galvos pagrindinės pajamos gaunamos iš įvairių pašalpų, stipendijų, alimentų, turto, laimėjimų, draudimų ir kito).
Imtis formuojama taikant nevienodus metodus. Pvz., penkiuose didžiuosiuose miestuose taikomas vieno etapo paprastosios atsitiktinės imties būdas. Namų ūkiai atrenkami iš Gyventojų registro.
Aprašant namų ūkių pajamas ir vartojimą išskiriamos trys tyrimų kryptys: pajamų lygis, sandara ir raida; vartojimo lygis, sandara ir raida; pajamų ir vartojimo pasiskirstymas.
Namų ūkių pajamos ir vartojimas apibūdinami natūriniais, sąlyginiais natūriniais ir (siekiant apibendrinti) vertiniais matais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 disponuojamosios pajamos (piniginės ir natūrinės), tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, buvo 487,4 euro, mieste - 519,5 euro (didžiuosiuose miestuose - 584 eurai), kaime - 421,8 euro.
2019 vidutinis namų ūkio dydis buvo 2,17 asmens (mieste - 2,18, kaime - 2,14). Vieno asmens namų ūkiai sudarė 38,3 % visų namų ūkių, šeimos su vaikais - 29,1 %, namų ūkiai be vaikų - 32,6 %.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 skurdo rizikos riba buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 797 eurai - namų ūkiui, kurį sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Už skurdo ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas gavo 20,6 % Lietuvos gyventojų.
2020 skurdo rizikos riba buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 904 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Gintaro Černiaus knygoje Namų ūkio finansų valdymas teigiama, kad žmogus, negebantis valdyti savo asmeninių finansų, negebės valdyti nei įmonės, nei tuo labiau valstybės finansų.
Pasak minėtos knygos autoriaus, vartojimo išlaidas sudaro - maistas ir nealkoholiniai gėrimai, alkoholiniai gėrimai, tabakas, apranga ir avalynė, būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra, sveikata, transportas, ryšiai, poilsis ir kultūra, švietimas, restoranai ir viešbučiai, įvairios prekės ir paslaugos. O pagal išlaidų dažnumą jos skirstomos į kasdienes, mėnesio, sezonines, metines, vienkartines.
Žinodami kur nukeliauja mūsų taip sunkiai uždirbami pinigai, galime pakoreguoti savo išlaidas ar pasistengti uždirbti daugiau. Būtent tai reikia išmanyti ir norintiems parduoti savo rankdarbius internetu. Aišku, ilgainiui kai veikla įsisiūbuos ir viskas užims vis daugiau laiko, galbūt bus galima pagalvoti apie galimybę pasisamdyti asmeninį buhalterį, tačiau kol dar tik žengiami pirmieji žingsniai, pravartu stebėti savo asmeninius finansus, kad jau pradedant dirbti prie rankdarbių prekybos būtų lengviau pačiam skaičiuoti savo laisvai samdomos veiklos pajamos ir išlaidas.
| Išlaidos | Suma (eurais) |
|---|---|
| Maistas ir nealkoholiniai gėrimai | 130,3 |
| Alkoholiniai gėrimai, tabakas | 18,5 |
| Apranga ir avalynė | 19,8 |
| Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras | 61,1 |
| Būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra | 17,1 |
| Sveikata | 33,4 |
| Transportas | 22,0 |
| Ryšiai | 13,8 |
| Poilsis ir kultūra | 20,0 |
| Švietimas | 0,8 |
| Restoranai ir viešbučiai | 13,0 |
| Įvairios prekės ir paslaugos | 17,6 |
