Pastaruoju metu Baltarusija patiria didelį dėmesį dėl sudėtingos situacijos pasienyje su Europos Sąjunga. Ši situacija apima ne tik politinius aspektus, bet ir socialinius bei ekonominius iššūkius. Straipsnyje nagrinėsime, kas yra būsto eksploatacinė tarnyba Baltarusijoje, kaip ji veikia ir kokią įtaką daro dabartinei situacijai.
Pirmieji Pasieniečiai: Istorinis Kontekstas
Norint suprasti dabartinę situaciją Baltarusijos pasienyje, svarbu atsigręžti į istoriją. Straipsnių serija apie pirmuosius 1990-ųjų pasieniečius primena apie tuos, kurie pradėjo saugoti sieną po Nepriklausomybės atkūrimo. Vienas iš tokių herojų - Antanas Stasaitis, Gintaro Žagunio bendražygis, dalyvavęs kruvinuose įvykiuose Baltarusijos pasienyje 1991-ųjų gegužę.
A. Stasaitis tarnybą pasienyje pradėjo 1990 m. lapkričio 7 d. Šalčininkų pasienio kontrolės poste. Tarnybos pradžia buvo sunki: jokios infrastruktūros, nepažymėta siena, pasieniečiai neaprūpinti reikiamomis priemonėmis.
„Stovėjome ant plyno lauko, - sakė A. Stasaitis. ‒ Po kurio laiko išdavė uniformas, medines lazdeles transporto priemonėms sustabdyti.
Po kruvinosios 1991-ųjų sausio 13-osios nakties saugoti Vyriausybės rūmus į Vilnių buvo išvežti visi Šalčininkų užkardos pasieniečiai. Jie ten budėjo beveik 2 mėnesius. Tuomet šios užkardos pasieniečiai davė iškilmingą priesaiką tėvynei.
Atslūgus įtampai, vasario pabaigoje, pasieniečiai buvo sugrąžinti į postą. Tuomet neramumai prasidėjo čia, pasibaigę nemalonumais ir A.
Neramumai ypač suintensyvėjo kovą. Jų kaltininkas buvo vienas ir tas pats asmuo - Baltarusijos milicijos kapitonas A. Fijasas. Kaskart vykdamas iš Šalčininkų į Baltarusiją jis visaip tyčiodavosi iš poste budėjusių pasieniečių, beginklius pareigūnus gąsdino ir grasino pistoletu ar automatiniu ginklu rankoje. Dažnai ir pašaudydavo.
1991 m. gegužės 18 d. įvyko incidentas, kurio metu A. Stasaičiui teko panaudoti ginklą. Po šio įvykio iš Baltarusijos pusės atvykę milicininkai suėmė A. Stasaitį. Vėliau, vykdant bylos tyrimą A. Stasaičiui buvo bandoma pritaikyti Baudžiamojo kodekso 105 str. (nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis).
Gegužės 19 d. naktį G. Žagunį, keršydamas už brolio mirtį, nušovė Baltarusijos pilietis Jurijus Fijasas.
Po šių įvykių A. Stasaitis grįžo tarnauti į Šalčininkų užkardą, bet į postą jo nebesiuntė. 1991 m. pabaigoje jis buvo perkeltas į VSAT Štabą Vilniuje, kur tarnavo budėtoju iki pat išėjimo į pensiją 1998 m.
Šie įvykiai parodo, kokia įtempta buvo situacija pasienyje jau Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje.
Migrantų Krizė: Nauji Iššūkiai
Pastaruoju metu Baltarusija patiria didelį migrantų srautą iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Lukašenkos išprovokuota krizė sukėlė didelę įtampą pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija.
Lapkričio mėnesį Baltarusijos-Lenkijos pasienyje prasidėjo naujas krizės etapas - jeigu anksčiau migrantai į pasienį eidavo nedidelėmis 10-50 žmonių grupelėmis, o kartais ir tiesiog pavieniui, tai lapkričio 8-ąją išdygo apie 2 tūkst. žmonių minia.
Lenkai sutelkė pasieniečius, pareigūnus ir karius, ir nepraleido migrantų pro sieną, nepaisant pastarųjų bandymų išgriauti užkardas ir „žygiuoti į Vokietiją“.
Migrantai dažnai neturi net būtiniausių daiktų, gyvena atšiauriomis rudeninėmis sąlygomis lauko palapinėse, o sušilti naudoja iškirstus aplinkinius medžius.
Aplinkinių gyvenviečių žmonės pasakoja, kad valstybinių bendrovių vadovybė dabar siunčia laiškus su prašymais rinkti šiltus daiktus, maisto produktus, vandenį. Tačiau kol kas baltarusiai didelio entuziazmo padėti jų kaimynystėje įsikūrusiems migrantams nerodo.
Baltarusijos „Radio Svoboda“ padalinys susisiekė su Grodno miškų ūkio tarnyba bei Baltarusijos miškų apsaugos tarnyba ir paklausė, ar galima savo reikmėms pasienyje kirsti medžius, kaip tai daro pasienio zonoje su Lenkija įsikūrę migrantai. Ten žurnalistams buvo paaiškinta, kad taip daryti, aišku, negalima, tačiau konkrečioje situacijoje nieko pakeisti negalima - „situaciją prižiūri kiti žmonės“.
Grodno leidinyje „Grodno.in“ skelbiama ir apie istoriją, kuomet dviejų kambarių nuomojamame bute apsigyveno būrys migrantų. Pasak nuomotojo Jevegenijaus, jau po kelių valandų perdavus raktus buvo sulaukta skambučio iš vietos gyvenamosios vietos eksploatacijos gelbėjimo tarnybos - kaimynai apačioje pasiskundė dėl užpilto buto.
Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje komplikavosi pirmadienį, kai ten susirinko keli tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į ES teritoriją. Ten sutelktoms Lenkijos saugumo pajėgoms pavyko atremti migrantų mėginimą masiškai prasiveržti per pasienio užtvaras.
Migrantų krizė kilo kuomet A. Lukašenka, keršydamas už ES sankcijas, leido faktiškai neribotą migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykimą į šalį lėktuvais. Maža to, atvykėliai nėra niekaip reguliuojami, gali laisvai vykti prie valstybinės sienos ir bandyti patekti į ES šalis.
Baltarusijos žemėlapis su regionais
Ši situacija kelia didelius iššūkius ne tik pasienio tarnyboms, bet ir vietos gyventojams, kurie susiduria su įvairiomis problemomis, pradedant nuo kertamų miškų ir baigiant sugadintais nuomojamais butais.
Verslo Interesai Baltarusijoje
Be politinių ir socialinių aspektų, Baltarusijoje veikia ir nemažai verslo įmonių, kurių veikla gali būti susijusi su šalies ekonomine ir politine situacija.
Prieš kurį laiką buvo oficialiai skelbiama, kad jo turtas vertinamas maždaug 150 mln.
2016 m. vasarą "Modus Energy" Baltarusijoje, Minsko apskrityje, greta Rudošanų kaimo vietoj apleisto smėlio karjero pastatė 5,8 MW galingumo saulės energijos elektrinę, į kurią investavo 10,6 mln. JAV dolerių. 14 ha teritorijoje sumontuota 22,6 tūkst. saulės modulių.
Visa saulės pagaminta elektros energija patenka į Baltarusijos nacionalinį tinklą.
Dabar "Modus Energy" ketina baigti projektą biodujų elektrinių, kurių bendras pajėgumas bus 25 MW srityje, investicijos turėtų siekti maždaug 100 mln. eurų.
Elektrinės veiks trijuose kolūkiuose: "Tėvynės" (Pružanų rajone), "Parohonskoje" (Pinsko rajonas) ir "Vosyliškės" (Ščiučino rajonas).
Kaip minėta, "Modus Energy" pirmąją saulės energijos elektrinę Baltarusijoje pastatė 2016 m. vasarą.
Šios investicijos rodo, kad Baltarusija yra patraukli vieta kai kuriems verslo projektams, nepaisant politinės situacijos.
Saulės elektrinė
Apibendrinant, būsto eksploatacinė tarnyba Baltarusijoje, kaip ir bet kuri kita organizacija, veikia sudėtingame politiniame, socialiniame ir ekonominiame kontekste. Migrantų krizė ir verslo interesai daro didelę įtaką šalies gyvenimui ir kelia naujus iššūkius tiek vietos gyventojams, tiek valdžios institucijoms.
15/15: ar ES sankcijos privers Baltarusiją atsitraukti
tags: #busto #eksploatacine #tarnyba #baltarusija