Pandemija paskatino daugybę Lietuvos gyventojų imtis būstų renovavimo ir remonto darbų, o kai kuriuos - ir naujų statybų. Tačiau, kad ir kokių darbų būtų imamasi - kosmetinio remonto, buto rekonstrukcijos ar naujo namo statybos - svarbiausia remontą tinkamai suplanuoti ir įvertinti finansines galimybes.
Statybos leidimai ir dokumentacija
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį į svarbius aspektus, susijusius su statybos leidimais ir dokumentacija.
„Dauguma žmonių nepagalvoja, kad kai kuriems renovacijos darbams būtina iš anksto gauti statybos leidimą. Statybos leidimo ar patvirtinimo prireiks, jei planuojama patalpas sujungti arba priešingai - didesnę erdvę padalyti į mažesnes. Statybos leidimo taip pat reikės norint keisti durų ar langų angų dydį, įstiklinti lodžiją ar atlikti kitus darbus, turinčius įtakos pastato išvaizdai, bendrai konstrukcijai ar bendrosioms patalpoms“, - pabrėžia V. Katilienė.
Draudikė atkreipia dėmesį, kad į remonto išlaidas reikia įtraukti ne tik išlaidas, susijusias su projekto derinimu, bet ir architekto paslaugas. „Dokumentų klausimas bus ypač aktualus, jei turtą vėliau ketinama parduoti, nes nekilnojamojo turto registre esantis turto planas turi atitikti esamą statybą. O jei planuojama statyti naują namą, būtina parengti ir patvirtinti statybos projektą, dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo nuosavybės ar naudojimo bei užstatymo teises, statybos darbų žurnalą ir kitus svarbius dokumentus“, - sako V. Katilienė.
Papildomos išlaidos ir profesionalų pagalba
Atliekant renovaciją reikia įvertinti ir papildomas išlaidas, susijusias su statybinių medžiagų tiekimu ar statybinių šiukšlių išvežimu.
Pasak draudikės, dauguma žmonių, taupydami pinigus, nusprendžia patys atlikti smulkius remonto darbus. „Tačiau renovacijai ar statyboms pasistūmėjus, tikrai verta pagalvoti apie profesionalų pagalbą. Tai leis greičiau pabaigti darbus ir sumažins klaidų riziką. Šitai ypač aktualu tais darbų etapais, kurie turi įtakos namo ir kaimynų saugumui - elektros tiekimas ir kanalizacija. Jei vis dėlto nusprendžiate remontą atlikti patys, verta pasikonsultuoti su specialistais dėl tinkamiausių medžiagų bei darbo technikos, nes dėl informacijos trūkumo galimos papildomos remonto darbų išlaidos. Jei samdote profesionalus, kad patikrintų darbo kokybę, turite jų paprašyti pristatyti savo anksčiau atliktus darbus ir nepasikliauti vien atsiliepimais internete, nes jie gali būti klaidinantys“, - sako V. Katilienė.
Ji taip pat pataria sudaryti sutartį, kad darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai.
Rizikos ir draudimas
Pasak V. Katilienės, daugelis namų savininkų nepagalvoja, kad remonto metu nenumatytos kliūtys atnešti nuostolių. „Todėl, prieš pradėdami mojuoti plaktuku ir versti sienas, turite prisiminti, kad apsauga nuo sugadinimo yra būtina visuose statybos ir remonto darbų etapuose. Nenumatytos išlaidos gali būti susijusios su statybinių medžiagų defektais arba montavimo ir projektavimo darbų klaidomis, dėl kurių dažnai prireikia pakartotinio remonto, siekiant pakeisti brokuotą medžiagą arba ištaisyti nekokybiškai atliktą darbą. Taip pat reikia įvertinti riziką, susijusią su civilinės atsakomybės draudimo klausimais, ar galimos žalos kaimynams riziką.
Ji pabrėžia, kad statant naują būstą, didžiausias pavojus kyla dėl stichinių nelaimių - audrų, potvynių, gaisrų. Jei statybos darbus atlieka samdomas statybos specialistas, V. Katilienė pataria įsitikinti, kad jis turi ne tik atitinkamas statybos darbų vykdymo licencijas, bet ir galiojantį draudimo polisą.
„Statybos procesas visada susijęs su didesne nelaimingų atsitikimų rizika, neretai gali nukentėti ir trečiosios šalies turtas, pavyzdžiui, kaimynų tvora - ją galima netyčia apgadinti. Todėl Lietuvoje statybos darbus atliekantys specialistai privalo turėti privalomąjį statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą, kuriame būtų numatyta atsakomybė padengti nukentėjusio asmens išlaidas. Jei statytojas tokio draudimo neturi, kaimyno nuostolius privalės atlyginti statybos objekto savininkas. Draudimas galioja ir tuo atveju, jei statybos specialistas netyčia sugadina turtą, su kuriuo jis pats dirba, todėl nuostolių nepatiria nei pats statybos specialistas, nei statybos objekto užsakovas“, - pasakoja V. Katilienė.
Nuosavybės teisės registravimas
„Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą tais atvejais, kai daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo arba išduodamo paveldėjimo teisės liudijimo, prašymas įregistruoti tas daiktines teises Registrų centrui perduodamas tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis“, - aiškino Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Anot jo, asmuo, įsigijęs nekilnojamąjį turtą, notarui pateikia tai įrodančius dokumentus (kokius tiksliai, galėtų patikslinti notarai). Notaras, pasinaudodamas registruose esančiais duomenimis, užsako duomenų tikslinimą ir, nustatęs netikslumus, juos patikslina.
„Taigi, pirkėjui ar pardavėjui šiuo atveju nieko papildomai daryti nereikia“, - sakė jis.
M.Samkaus teigimu, asmens prašymą įregistruoti nuosavybės teisės notaras Registrų centrui perduoda ne vėliau kaip per 24 val. nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
„Tuomet Registrų centras nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre registruoja per 10 darbo dienų, arba, jei yra pageidaujama, skubos tvarka (t.y. per 1, 2 ar 3 dienas)“, - tikino jis.
Atlyginimas už nuosavybės teisės įregistravimą yra 17,19 euro. Jei darbus prašoma atlikti skubos tvarka - taikomi priedai: per 1 darbo dieną - 100 proc., per 2 darbo dienas - 50 proc., per 3 darbo dienas - 30 proc.
Nuomos sutarčių registravimas
Lietuvoje daugėja atvejų, kai būsto nuomininkai ir savininkai savo santykius įtvirtina Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruodami faktą apie sudarytą būsto nuomos sutartį. Pasak jo, viešai prieinama informacija apie sudarytą nuomos sutartį apsaugo tiek nuomininką, tiek būsto savininką nuo galimo kitos sutarties šalies nesąžiningumo, leidžia aiškiai apibrėžti sutarties šalių teises ir pareigas, užtikrina sutarties sąlygų laikymąsi.
Registruojant nuomos sutartį Registrų centras pastebi, kad ypač pastaruoju metu šios priežastys vis dažniau įtakoja nuomotojų ir nuomininkų siekį tarpusavio santykius įtvirtinti sutartimi. Nuomos sutartis registruojantis Registrų centras pastebi, kad ypač pastaruoju metu šios priežastys vis dažniau įtakoja nuomotojų ir nuomininkų siekį tarpusavio santykius įtvirtinti sutartimi. Jų kasmet nuosekliai daugėja.
Štai dar prieš dešimtmetį šalyje per metus buvo įregistruojama kiek daugiau nei 2,6 tūkst. tokių sutarčių, o jau 2017 m. šis skaičius išaugo iki 6 tūkst., per praėjusius metus jų padaugėjo iki beveik 6,6 tūkstančio. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruota daugiau nei 3 tūkst.
Daugiausiai yra įregistruojama informacija apie sudarytas butų nuomos sutartis - 2017 m. tokių buvo 5,5 tūkst., 2018 m. jų padaugėjo iki 6 tūkst., o vien pirmoje šių metų pusėje buvo įregistruota beveik 2,8 tūkst.
Prašymą įregistruoti faktą apie pasirašytą būsto nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre gali pateikti bet kuri sutarties šalis priklausomai nuo jų tarpusavio susitarimo. Registruojant sutartį reikia pateikti nuomos sutarties originalą ar nustatyta tvarka patvirtintą jos nuorašą. Sudarytą nuomos sutartį įregistruoti reikėtų per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo, vėliau taikomas didesnis įregistravimo įkainis. Ši paslauga priklausomai nuo registravimo skubos kainuoja nuo 2,90 euro iki 5,80 euro.
Nuomos sutarčių registravimo kainos:
| Skubumas | Kaina (eurais) |
|---|---|
| Įprastai | 2,90 |
| Skubos tvarka | 5,80 |
Vis dėlto, norint išvengti nemalonių ir brangiai kainuoti galinčių nesusipratimų, tiek nuomininkas, tiek nuomotojas gali pasirašyti nuomos sutartį.