Būsto kainų augimas Lietuvoje kelia daug klausimų apie tvarumą ir įperkamumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime būsto kainų indekso pokyčius Lietuvoje, palyginsime su kitomis Baltijos šalimis ir aptarsime veiksnius, darančius įtaką NT rinkai.
Ober-Haus būsto kainų indekso grafikas
Būsto Kainų Augimas Lietuvoje
Remiantis Eurostato duomenimis, būsto kainų augimas Lietuvoje praėjusių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Trečiąjį ketvirtį būsto kainos augo 2,4 proc., o liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 m., būstas Lietuvoje pabrango net 8,7 proc.
Labiau jis brango tik Bulgarijoje - 9,2 proc., Lenkijoje - 9,3 proc. ir Kroatijoje - 10,7 proc. Latvijoje per metus nekilnojamasis turtas (NT) pabrango 3,2 proc., Estijoje - 3,8 proc.
Kita vertus, visoje euro zonoje būsto kainos per keletą metų augo apie 16 proc., o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis siekia 17 proc. Visoje ES būsto kainos per metus vidutiniškai smuko 1,1 proc. Tiesa, problema tapo tai, kad Lietuvoje šis rodiklis kone dvigubas ir siekia net 33 proc.
Daugiausia pabrango naujos statybos NT (4,3 proc.). Butai daugiabučiuose namuose pabrango 5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai - 2,9 proc. Ankstesnės statybos NT kainos ūgtelėjo 1,2 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 1,6 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai atpigo 0,1 proc.
Ekonomistai stebi šią situaciją ir teigia, kad būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje toliau blogėja ir yra bene prasčiausias per dešimtmetį, nukritęs į maždaug 2010 m. lygį.
Būsto Įperkamumo Indeksas Vilniuje
Vilniuje pernai gruodį indeksas siekė 86 punkto. Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 14 proc. per mažos, norint įsigyti 55 kv. metrų būstą. Vilniečiai dabar gali įsigyti vidutiniškai 47 kv. metrų ploto būstą - 19 kv. metrų mažiau nei prieš metus. Pagal būsto įperkamumą Lietuvoje yra prasčiausia situacija Baltijos šalyse.
Ekspertai teigia, kad pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys indeksą ir bendrą NT situaciją yra didelis kainų šuolis ir išaugusios Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos, be to, per pandemiją išaugęs didesnio būsto poreikis. Todėl įsigyti būstą, ypač sostinėje, tampa vis sudėtingiau.
Būsto Kainų Indekso Pokyčiai Lietuvoje
Tikrąją situaciją atspindi būsto kainų indeksas, kuris rodo būsto kainų rodiklius. Jie apskaičiuojami pagal suderintą metodą ir vieną apibrėžimų rinkinį. Galiausiai, šie duomenys pateikiami kaip bendras indekso skaičius ir padeda suvokti tikrąją situaciją NT rinkoje.
ES būsto kainų indeksas grindžiamas dar 2016 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/792 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso. Taip pat, 2020 m. Komisijos sukurtu reglamentu (ES) Nr. 2020/1148.
Atidžiau pažvelgus į šio indekso archyvus, akivaizdesni tampa ir būsto kainų indekso pokyčiai Lietuvoje. Štai, jei prieš dešimtmetį, 2014 m. pradžioje, šis indeksas siekė 3,9, po metų,2015 m., jis jau buvo 4,5. 2016 m. indeksas siekė 3,4. 2017 m. jis siekė 10,2, o 2018 m. 7,8. Panašus jis buvo ir 2019 m., kai siekė 7,9. Vis tik, didžiausi pokyčiai prasidėjo būtent pandemijos metu ir galime matyti, kad tęsiasi iki šiol. 2020 m. indeksas siekė 6,2, o jau 2021 m. 12,0. Savo ruožtu 2022 m. indeksas buvo 19,1, o 2023 m. pradžioje jis pasiekė 13,1 lygį.
Namo pirkimas 2026 m. – ar verta laukti, ar pirkti dabar?
NT Sandorių Kiekis Rinkoje Mažėjo, O Kainos Augo
Kita vertus, aukštos NT kainos nereiškia, kad žmonės nuosavu būstu nesidomi. Iš tiesų, namai ir butai vis dar perkami gana sparčiai.
Registrų centras skelbia, kad 2023 m. bendras NT sandorių skaičius rinkoje reikšmingai sumažėjo. Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad praėjusiais metais NT rinkos tendencijos pasikeitė.
„Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas, tačiau kainos išlaikė augimo tendencijas“, - pastebi P. Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, 2023 m. visoje Lietuvoje įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai buvo įregistruota 130,3 tūkst. NT objektų pardavimų. Pernai visoje šalyje įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų - 11,7 proc. mažiau nei ankstesniais metus, kai buvo įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų. Vilniuje 2023 metais įregistruota beveik 10,6 tūkst. butų pardavimų, arba 8,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais, Kaune - beveik 4,3 tūkst. (8,6 proc. mažiau), Klaipėdoje - beveik 2,7 tūkst. (7 proc. mažiau).
Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 10,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 19,6 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 13,3 tūkst. namų pardavimų. Pagal NT kainas esame vieni ES lyderių.
Prognozės: Ar Šiemet Galima Tikėtis Būsto Įperkamumo Augimo?
Kaip teigia NT plėtros bendrovės „Omberg group“ vadovė Dalia Andrulionienė, 2023 m. NT rinkoje dėl itin prasto būsto įperkamumo ir didelių palūkanų išliko ramūs, tačiau antroje 2024 m. pusėje galima tikėtis būsto palūkanų mažėjimo, o tai iš esmės gali pakeisti situaciją. Jos teigimu, bent jau Vilniaus gyventojų perkamąją galią ir būsto įperkamumą pagerinti turėtų ir prognozuojamas atlyginimų augimas.
„Tad kitų metų antroje pusėje galime sulaukti išaugusios naujų butų paklausos“, - sako „Omberg group“ vadovė.
Vis dėlto, NT ekspertė pažymi, kad būsto kainos vėl galimai kils, jei dėl išaugusios paklausos ir pastaraisiais metais pristabdytų statybų būsto imtų trūkti.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskelbtais tyrimais, visame pasaulyje būstas šiandien yra sunkiau įperkamas nei prieš 2008 m. būsto krizę. Publikacijoje pažymima, kad ne mažiau sparčiai ir staigiai nuomos kainos augo ir Vidurio ir Rytų Europoje. 2023 m. trečiąjį ketvirtį prastėjantis būsto įperkamumas toliau slopina pardavimus, praneša „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Pasak jo, 2023 m. vilniečiai vidutiniškai galėjo įsigyti 47 kv. m. būstą - 19 kv. m. mažesnį nei prieš metus. Taip pat, pasak jo, naujų butų pardavimai yra apie 10 proc. mažesni nei 2019 m., trečdaliu mažesni nei 2021 m. piko metu.
Jis paminėjo, kad tarp Baltijos valstybių sostinių, būtent Vilniuje būstas yra mažiausiai įperkamas.
Kauno ir Klaipėdos Situacija
Tuo metu, anot V. Šimkaus, Kaune ir Klaipėdoje būsto įperkamumo indeksas krito daugiau nei Vilniuje, tačiau dėl santykinai nedidelių kainų išlieka aukštame lygyje. Šių miestų gyventojai galėjo įpirkti maždaug 70 kv. m. dydžio butus.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozavo, kad ECB bazines palūkanų normas pradės mažinti jau 2024 m. balandį, o metų pabaigoje jos sumažės net 1,5 procentinio punkto. Visgi, pasak jo, sandorių skaičius išliks šių metų lygyje.
„Jei per kitus metus būsto kainos nepasikeis, atlyginimai augs 8 proc., o palūkanų normos sumažės, tuomet vidutines pajamas gaunančių vilniečių įperkamo būsto plotas padidės 12 kv. m. Vis dėlto net ir prie tokių teigiamų tendencijų įperkamumas dar išliks dešimtmečio žemumose“, - teigė N. Mačiulis.
Nuomos Grąža Mažėja
„Swedbank“ skaičiuojamas nuomos grąžos rodiklis, parodantis, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės nuomos pajamos, 2023 m. pabaigoje išliko žemiausiame lygyje nuo 2011 m. Tam, kad nuomos grąža pakiltų iki istorinio vidurkio, būstas Vilniuje turėtų atpigti apie 15 proc. arba tiek pat turėtų padidėti nuomos kainos.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėjo apie finansinius burbulus ir aiškino, kad jiems susidaryti bendrai reikalingi keli dalykai - pigūs pinigai ir didelė jų pasiūla, prieinamumas prekiauti, vyraujančios spekuliacijos, politinės paskatos bei technologiniai pokyčiai.
Infliacija ir Palūkanų Normos
Pasak jo, kuo didesnė infliacija, tuo turi būti didesnė ir pinigų kaina. „Investuotojai reikalauja didesnės grąžos, centriniai bankai kelia palūkanų normas tam, kad sumažintų infliaciją, bet mes dabar esame visiškai išskirtiniu laikotarpiu, kuomet ši koreliacija yra sulūžusi. Infliacija yra aukščiausiame lygyje per pastaruosius kelis dešimtmečius, o palūkanų normos liko istorinėse žemumose. Ką tai reiškia? Arba mes galime tikėtis, kad infliacija sumažės, arba palūkanos turės kilti ir tai, atitinkamai, paveiks daugelį aktyvų kainų“, - sakė jis.
Dujos ir Elektra Artimiausiu Metu Nepigs
Ekonomistas kalbėdamas, ar yra ženklų, kurie rodytų, jog infliacija sumažės ir bus galima atsipalaiduoti, jis teigė, kad vartotojai, gyventojai ir įmonės dabar dar turi daug sukauptų finansinių rezervų.
„Europa ypač kenčia nuo energetinių išteklių kainos šoko ir tiek dabartinė gamtinių dujų kaina yra maždaug 5-6 kartus didesnė nei buvo per pastaruosius penkerius metus, tiek žiūrint į ateities sandorius nepanašu, kad per artimiausius metus galėtų sumažėti, atpigti dujos ir elektra“, - prognozavo jis.
Apibendrinant, kalbant apie Lietuvos būsto rinką, fundamentalūs vertės rodikliai būsto įperkamumo rodiklis ar nuomos pajamingumo rodikliai nerodo, kad situacija yra itin atitrūkusi nuo realybės. Lietuvos banko vertinimu būstas Vilniuje yra pervertintas 7 proc. Mūsų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas yra arti istorinių aukštumų, o tai reiškia, kad būsto kainos didėjo panašiais tempais, kaip ir atlyginimai, tai kažkokio disbalanso nėra.
Baltijos Šalių Ekonomikos Palyginimas
Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomikos kryptys išsiskyrė. Lietuvos ekonomika ir toliau sparčiai augo, tuo tarpu Estijos ir Latvijos ekonomikos augimas nuvylė ir šiais metais bus žymiai silpnesnis nei tikėtasi - abiejose šalyse mažesnis nei 1 proc. Nepaisant įtampos pasaulio prekyboje, „Swedbank“ ekonomistai tikisi, kad kitais metais visų trijų Baltijos šalių ekonomikos augimo tempai bus spartesni, daugiausia dėl vidaus paklausos. Visos trys Baltijos šalys džiaugiasi sparčiu namų ūkių ir įmonių kreditavimo augimu. Nekilnojamojo turto rinka spėriai grįžta į normalią padėtį, auga paklausa būsto paskoloms, įmonės taip pat intensyviau investuoja, ypač į atsinaujinančiąją energiją.
2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys. Ypač rinkos sulėtėjimas juntamas Estijoje, kurios ekonomika po nedidelio nuosmukio 2022 metais, 2023 metais susitraukė net 3%. Ir skirtingai nuo Latvijos ir Lietuvos, Estijos ekonomikos atsigavimo neprognozuojama ir šiais metais.
Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį. Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus laikotarpio.
„Pakankamai stabili situacija darbo rinkoje, vėl pradėję augti realūs atlyginimai, sukauptos solidžios gyventojų santaupos ir žemas bendras įsiskolinimo lygis apsaugojo nekilnojamojo turto rinkos dalyvius nuo skubotų ar priverstinių sprendimų ir tuo pačiu nuo neigiamų kainų pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad per pastaruosius kelis metus pirkėjų pozicijos rinkoje reikšmingai sutvirtėjo ir dažnu atveju jau jie, o ne pardavėjai diktuoja savo sąlygas. Todėl sudėtingesnėje situacijoje išlieka tie pardavėjai, kuriems turimą turtą reikia realizuoti skubiau“, - teigia R. Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Analizuojant įvykusius būsto sandorius, matyti, kad nedidelė dalis potencialių pirkėjų sugeba pasinaudoti tokia situacija ir būstą įsigyja net šiek tiek žemesnėmis kainomis nei įprastai matome rinkoje.
Bendrovės „Newsec“ investicinių sandorių grupės vadovas Baltijos šalyse Andrius Švolka atkreipė dėmesį, jog geopolitinė rizika išlieka reikšmingu neigiamu veiksniu priimant sprendimus investuoti. Vis dėlto, palyginti su Vakarų Europa, Baltijos šalių investicijų rinka, kalbant apie sandorių apimtis, 2023 m. išliko pakankamai aktyvi.
„Verta pabrėžti didėjančią vietos investuotojų svarbą skatinant investicinę veiklą Baltijos šalyse. Kadangi tarptautiniai investuotojai yra kur kas atsargesni ir orientuojasi į savo šalies rinką, prognozuojame, kad artimiausiais metais Baltijos šalių kapitalas išliks pagrindine sandorių apimties varomąja jėga“, - sako A. Švolka.
Prognozės ir Galimybės 2024 Metams
Šių metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto rinkos dalyvių taip pat nenuteikė didesniam optimizmui, kadangi pagrindiniai rinkos rodikliai išlieka pastarųjų kelių metų žemumose ir nekilnojamojo turto rinkai susigrąžinti rinkos dalyvių pasitikėjimą gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau.
„Todėl akivaizdu, kad 2024 metais tiek pirmojo būsto pirkėjai, tiek stambesni investuotojai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoje dar galės rasti patrauklių pasiūlymų. Svarbu tik nepraleisti šios galimybės, nes nekilnojamojo turto rinka nesustojo ir geriausių variantų ieškančių rinkoje tikrai netrūksta“, - atkreipia dėmesį R. Reginis.
Lietuvos ekonomikos įtaka NT rinkai: 2023 metais Lietuvos ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau 2024-aisiais prognozuojamas 1,5 proc. augimas. 2023 metais teigiamai nustebino atliktų statybos darbų pokytis. Lyginamosiomis kainomis Lietuvoje jų buvo atlikta 11,9 proc. daugiau negu 2022-aisiais. Sąlyginai neblogai atsilaikiusią nekilnojamojo turto rinką stimuliuos augantis gyventojų skaičius, mažėjančios palūkanos ir gerėjantis įperkamumas.
Vienu didžiausiu iššūkiu būsto rinkai gali tapti suspausta paklausos spyruoklės, kuriai „iššovus“ rinka vėl prarastų balansą. Komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje aktyvesnė plėtra vyko tik sostinėje. Vakansija ir kainos keitėsi nežymiai.
Didžiausią teigiamą įtaką statybų sektoriaus rezultatui turėjo net 20,5 proc. didėjusi inžinerinių statinių statybos apimtis. Tai labiausiai susiję su augusiomis investicijomis į transporto ir elektros tinklų infrastruktūrą. Tačiau ir negyvenamųjų pastatų statyba augo gana nemažai - 8,7 procento. Gyvenamųjų pastatų statybos apimtis smuko tik 0,4 proc. dėl baigiamų statybos darbų pagal tuos projektus, kurie buvo pradėti įgyvendinti dar 2021 ir 2022 metais. Šiemet inžinerinių statinių statybos apimtis gali išlikti labai panaši, tačiau negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų turėtų būti atlikta mažiau.
Demografiniai Pokyčiai ir Jų Įtaka
Demografija - pagrindinis nekilnojamojo turto (NT) rinkos variklis. Remiantis išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais nuolatinių šalies gyventojų skaičius išaugo 1 proc., iki 2 886 515. Nemaža dalimi - dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Būsto Pardavimai ir Vystytojų Strategijos
2023 metais „Inreal“ Vilniuje fiksavo 2189 naujo būsto pardavimus (1018 pirmąjį pusmetį, 1171 antrąjį pusmetį), 2 proc. mažiau nei 2022 metais (2234 iš viso, 1611 pirmąjį pusmetį, 623 antrąjį pusmetį), tačiau tiek ketvirtiniai, tiek pusmetiniai duomenys rodo nuosaikų rinkos atsigavimą, kurį 2024 metais turėtų paskatinti mažesnės būsto paskolų palūkanos bei augantys atlyginimai. Per metus vystytojai pasiūlė 2924 naujus būstus, beveik tiek pat, kiek 2022 metais (2946).
„Vertinant rinkos aktyvumo ir gyventojų prieaugio santykį galima daryti prielaidą, kad formuojasi paklausos spyruoklė, kuriai rinka gali būti ne pilnai pasiruošusi. Vangi rinka neskatina siūlyti daugiau projektų, o pradėtų ir leistų statyti būstų santykis išlieka neigiamas. Prie to pridėjus keletą tūkstančių karių ir jų šeimų narių iš Vokietijos galima vėl susidurti su būsto pasiūlos trūkumu.
2023 metais Vilniaus biurų rinka pasipildė apie 100 000 kv.m nuomojamo ploto, o per artimiausius keletą metus rinką papildyti turėtų dar nemažiau 150 000 kv.m. Kaune ir Klaipėdoje verslo centrų plėtra išliko vangi, tačiau per keletą metų numatyta išplėtoti naujo biurų ploto apie 40 000 kv.m Kaune ir apie 25 000 kv. m. Klaipėdoje. Biurų nuomos kainos reikšmingai nesikeitė. Sandėliavimo patalpų segmente fiksuota ūgtelėjusi vakansija. Vilniaus regione ji siekė apie 3 proc., Kaune ir Klaipėdoje - apie 4 proc. Tai rodo atsiradusią nuomininkų galimybę rinktis nelaukiant naujų patalpų statybos.
„Didelių palūkanų kontekste ir 2023 metų antrąjį pusmetį turėjome sąlyginai mažai naujų gyvenamųjų projektų. Didesni projektai startavo laiko patikrintose populiariose vietose ir nedideliais etapais - Vilniaus Pilaitėje, Naujamiestyje. Kita vertus, pirkėjų reakcija parodė, kad jie seka rinką ir sugeba įvertinti naujas idėjas ir lokacijas, kuriose trūko pasirinkimo. Vystytojai, turintys platesnį projektų portfolio, šiuo metu gali labiau patenkinti išrankių pirkėjų poreikius“, - sako NT platformos „CityNow“ kūrėjas ir vadovas Vilius Visockas.
Anot jo, ryškiausi 2023 metų nauji projektai - komerciniai. Rinkos sąlygos reikalauja tvarių, modernių pastatų, tad į pajamų srautą generuojančius ilgalaikius projektus nukreipta didžioji dalis vystytojų resursų. Iš dalies dėl to galime stebėti situaciją, kai dalis mažesnių gyvenamųjų projektų parduodami rinkoje ar bent atidedami. 2024-ieji metai turėtų būti išskirtiniai dėl suplanuoto ar jau vykdomo plataus prestižinio būsto pasirinkimo.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius pokyčius Lietuvos NT rinkoje:
| Rodiklis | 2022 metai | 2023 metai |
|---|---|---|
| BVP pokytis | - | -0.3% |
| Prognozuojamas BVP augimas | - | 1.5% |
| Naujo būsto pardavimai Vilniuje | 2234 | 2189 |
| Pasiūlyta naujų būstų | 2946 | 2924 |
Teisėkūros Pokyčiai
„Kaip įprasta, teisėkūros procesas 2023 metais, ypatingai antrojoje pusėje, buvo aktyvus. Statybos įstatymas ir vėl buvo populiarus pokyčių taikinys. Reikšmingi pakeitimai, įsigaliosiantys nuo lapkričio 1 d., žada jei ne perversmą, tai bent jau turbulenciją projektavimo procese. Pakeitimais stiprinama projektinių pasiūlymų stadija, vietoje buvusių trijų projektavimo etapų pasiūlomi du - projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto. Kaip tai atsilieps praktikoje? Esama nuogąstavimų, kad toks, iš pirmo žvilgsnio darantis projektavimo procesą paprastesniu, pakeitimas iš tiesų komplikuos procesą. Esminių statinio architektūros reikalavimų patikslinimas teikiant nuorodą į Architektūros įstatymą nuteikia labiau optimistiškai ir žada didesnį skaidrumą lyginant su iki šiol buvusia įstatymo formuluote, paliekančia derinančioms institucijoms subjektyviai nuspręsti, ar techninio projekto sprendiniai dera prie kraštovaizdžio.
Visgi, mūsų vertinimu, neišvengta ir pakeitimų, kurių nauda abejotina. Vienas tokių - savivaldybės vyriausiojo architekto teisė spręsti dėl poreikio papildomai konsultuoti su visuomene ir todėl pratęsti specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminą. Teritorijų planavimo įstatymas vėl gręžiasi į savivaldybės administracijos direktorius. Pakeitimais, įsigaliojusiais nuo sausio 2 d.
Ober-Haus Indekso Duomenys
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,5% (2025 metų rugpjūčio metinis augimas siekė 8,2%). 2025 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,3%, 1,3%, 1,1%, 0,7% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.850 Eur (+37 Eur/m²), 2.002 Eur (+25 Eur/m²), 1.863 Eur (+21 Eur/m²), 1.242 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.219 Eur (+3 Eur/m²). Per metus (2025 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2024 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 8,9%, Kaune - 11,6%, Klaipėdoje - 9,1%, Šiauliuose - 9,2% ir Panevėžyje - 9,0%.
„Šalies būsto rinkai išlaikant teigiamus aktyvumo rodiklius, būsto kainų augimo tempas didmiesčiuose toliau didėja. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje namų ir butų įsigyta 16 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais.