Lietuvos gyventojai moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50 proc. didesnės nei euro zonos vidurkis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl Lietuvoje susidarė tokia situacija, kai palūkanos už būstą yra vienos aukščiausių Europos Sąjungoje (ES).
Seimo nario E. Sabučio teigimu, rekordinės būsto paskolos yra Vyriausybės neveiksnumo rezultatas. Būsto paskolas dėl pastaruoju metu padidėjusių palūkanų grąžinti darosi vis sunkiau. Mėnesinė įmoka už vidutinę būsto paskolą Lietuvoje per metus išaugo 200 eurų - iki daugiau kaip 600 eurų per mėnesį. Apklausos parodė, kad beveik pusė gyventojų, turinčių būsto paskolas, atsakė, kad susiduria su sunkumais jas grąžindami.
Pavyzdžiui, labai atsargią 50 tūkst. eurų paskolą paėmę klientai dabar per metus sumoka 1260 eurų didesnę sumą nei prieš metus. 80 tūkst. eurų paskolai tvarkyti tenka bankui sumokėti 2016 eurų daugiau, atitinkamai „populiariausios“ 100 tūkst. eurų paskolos turėtojai papildomai per metus sumoka 2520 eurų daugiau.
Natūraliai kyla klausimai, kodėl Lietuvoje būsto paskolos tapo vienomis didžiausių tarp Europos valstybių ir kodėl daugelyje kitų ES valstybių narių būsto paskolų turėtojai dėl išaugusių palūkanų normų nesusidūrė su sunkumais jas mokėdami.
Priežastys, kodėl Lietuvoje būsto paskolos tokios didelės
Yra kelios priežastys, kodėl Lietuvoje būsto paskolos yra tokios didelės, palyginti su kitomis ES šalimis:
- Didesnė bankų priežiūra ir griežtesni įpareigojimai jiems kitose šalyse. Valstybių narių centriniai bankai dar iki palūkanų didėjimo krizės įpareigojo komercinius bankus ar kitas kredito įstaigas savo klientams visų pirma rinktis ne kintamas palūkanų normas, o fiksuotas palūkanas arba kitaip apsidrausti nuo palūkanų normų svyravimų. ES šalys padarė namų darbus, o jų gyventojai dėl to susiduria su menkesniais finansiniais sunkumais, jų negąsdino ECB net dešimt kartų iš eilės priimti sprendimai nuosekliai didinti palūkanų normas.
- Vyriausybių pagalbos paketai kitose šalyse. Antroji priežastis, kodėl kitose ES narėse nekilnojamojo turto paskolos žemesnės, - tai šių šalių Vyriausybių pateikti pagalbos paketai, skirti didėjančioms palūkanų normoms suvaldyti.
Reikia pažymėti, kad kitos šalys nesiekė priverstinai bankų klientų imti paskolų su fiksuotomis palūkanomis, tačiau siekė sukurti tokią bankų paslaugų rinką, kurioje fiksuotos palūkanos ilguoju laikotarpiu pasiteisintų labiau. Ir tą daugumai valstybių pavyko padaryti, nes su fiksuotomis palūkanomis kartu ėjo ir įpareigojimai bankams pateikti žmogaus apsisprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir galimus trūkumus bei refinansavimą.
Sutikime, kad Lietuvoje tokių procesų pastaruosius metus tikrai nematėme, nes bankai paskolas dalijo be didesnės kontrolės. Dar daugiau. Atsibudęs po ilgo ir gilaus miego, Lietuvos bankas tik šių metų rugsėjo viduryje pagaliau pateikė panašius pasiūlymus, kurie ES erdvėje galiojo jau kurį laiką. Pripažinęs, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, ir kad visa palūkanų normos padidėjimo rizika perkeliama ant vartotojų pečių, ši institucija ėmėsi iniciatyvos ir surašė savo kovos priemones prieš išaugusias palūkanas. Tik priminsiu, kad ECB iki to laiko jau devynis kartus buvo padidinęs bazinių palūkanų normas.
Vis dėlto, Lietuva nebuvo vienintelė šalis, nepadariusi savo namų darbų. Tokių valstybių buvo ir daugiau.
Kitų šalių priemonės palūkanų normoms suvaldyti
Štai keletas pavyzdžių, kaip kitos ES šalys reagavo į išaugusias palūkanų normas:
- Latvija: Latvijos parlamentas žengė pirmą žingsnį, kad būtų priimti teisės aktų pakeitimai dėl privalomo būsto paskolų įmokų mažinimo, kurį bankai gali taikyti savo esamiems klientams. Pirmuoju svarstymu Biudžeto ir finansų (mokesčių) komisijos parengtuose pasiūlymuose numatoma 50 proc. sumažinti būsto paskolų sutartims vieniems metams taikomą skolinimosi palūkanų normą - pakeitimai yra Vartotojų teisių apsaugos įstatymo dalis. Planuojama, kad sumažintas tarifas bus nustatytas vieniems metams nuo 2023 m. lapkričio 1 d.
- Lenkija: Lenkijoje už paskolas keturis mėnesius per metus nereikės mokėti palūkanų.
- Graikija: Graikijoje kredito įstaigos savanoriškai sumažino palūkanų normas 0,2 proc.
- Airija: Airijos Vyriausybė ir parlamentas kartu su Airijos centriniu banku vykdė diskusijas dėl paramos priemonių skyrimo asmenims, sudariusiems hipotekos sutartis. Patvirtinus 2024 m. šalies biudžetą, taip pat buvo patvirtintos ir tam tikros pagalbos priemonės, kuriomis siekiama suteikti paramą asmenims, turintiems būsto paskolas. Viena iš pagrindinių Airijos vyriausybės priemonių apima laikiną vienų metų hipotekos palūkanų mokesčio lengvatą, kurios bendra išlaidų suma gali siekti iki 125 mln. eurų.
- Austrija: Austrija savo gyventojams nusprendė teikti negrąžintinas finansines subsidijas paskolų turėtojams. Didžiausią iš jų sudaro net 10 tūkst. eurų parama, kai asmuo turi 75 tūkst.
- Ispanija: Ispanijos valdžia patvirtino Gerosios praktikos kodeksą, kurio pagrindinis tikslas - sušvelninti paskolų palūkanų normų augimą. Pagal jį siekiama sumažinti galiojančią „Euribor“ taikomą procentinę palūkanų normą 0,1 proc.
- Portugalija: Portugalija sukūrė savo pagalbos priemones. Jos numato, kad kintamų palūkanų būsto paskolų gavėjai galėtų teikti prašymą bankui siekdami dvejų metų laikotarpiui fiksuoti finansinių įsipareigojimų įmoką ir taikyti mažesnę orientacinę palūkanų normą.
Ši statistika rodo tik viena - Lietuvos Vyriausybė net teoriniu lygmeniu nesiėmė svarstyti kad ir menkiausių priemonių, kurios galėjo pagelbėti būsto paskolų turėtojams. Dešiniųjų valdžios prisiimtas veikimo modelis labiau skatina vidines ir gana siauras rietenas koalicijos viduje nei koncentravimąsi į realias problemas. Lietuva, deja, vėl tapo pirmūne džiugesio nenešančioje statistikoje, kai gyventojai dar kartą priversti mokėti bene brangiausiai iš visų šalių.
Nekilnojamojo turto refinansavimas pradedantiesiems
Apibendrinant, 2016 metais Lietuvoje susidarė situacija, kai būsto paskolos tapo vienos didžiausių Europoje. Tai lėmė tiek nepakankama bankų priežiūra, tiek Vyriausybės neveiklumas, sprendžiant šią problemą.
Šioje lentelėje pateikiamas palūkanų normų palyginimas tarp Lietuvos ir euro zonos vidurkio:
| Šalis/Regionas | Būsto Paskolų Palūkanos |
|---|---|
| Lietuva | Aukštesnės (50% didesnės nei euro zonos vidurkis) |
| Euro zona | Vidutinės |
Gegužės mėn. pradėjęs galioti įstatymo pakeitimas iš esmės transformuoja būsto paskolų teikimo procesą. Šie pokyčiai iš karto atsispindėjo statistikoje. Jei sausio-balandžio mėn. laikotarpiu ilgalaikių fiksuotųjų palūkanų paskolų dalis sudarė vos 1,5% viso būsto paskolų srauto, tai gegužės mėn. ši dalis išaugo iki 3,6%. Rinkos analizė atskleidžia, kad fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų skirtumas būsto paskoloms su užstatu išlieka apie 0,4 procentinio punkto ribose.
Būsto paskolų srityje aktyvumas tebėra aukštas - per metus portfelis augo 11,2%, o gegužės mėn. suteikta 2,7 tūkst. naujų būsto paskolų. Gyventojai intensyviai naudojasi galimybėmis peržiūrėti esamų paskolų sąlygas. Refinansavimo ir persitarimų apimtys gegužės mėn. Statistika rodo įspūdingus skaičius: 2025 m. vasario-gegužės mėn. vidutiniai refinansavimo srautai buvo trigubai didesni nei 2024 m. Persitarimų srautai augo dar labiau - nuo 94,3 mln. eurų 2024 m. iki 334,2 mln. eurų vasario-gegužės mėn. Refinansavimo rezultatai yra paguodžiantys skolininkams: gegužės mėn. Kita medalio pusė - terminuotųjų indėlių rinka. Nuosekliai mažėjančios palūkanų normos formuoja neigiamą šios taupymo formos patrauklumą. Gegužės mėn. Gyventojų naujų terminuotųjų indėlių srautas gegužės mėn. tapo neigiamas ir siekė -97,7 mln. eurų.
Įmonių sektorius taip pat rodo sparčius augimo tempus. Suteiktų naujų paskolų įmonėms apimtis per metus padidėjo 36% ir sudarė 441 mln. eurų. Šis rezultatas daugiau nei du kartus viršija ilgalaikį vidurkį (215 mln. eurų), o naujų paskolų įmonėms palūkanų norma gegužės mėn. Dabartiniai rinkos pokyčiai formuoja naują būsto finansavimo realybę. Terminuotųjų indėlių patrauklumo mažėjimas gali skatinti ieškoti alternatyvių investavimo sprendimų, o įmonių sektorius liudija apie ekonomikos gyvybingumą ir plėtros poreikius.
tags: #busto #kredito #palukanu #pokytis #statistika