Tauragės Dvaro, Bažnyčios ir Kitų Istorinių Pastatų Istorijos

Tauragė - miestas, turtingas istorinių įvykių ir architektūros paveldo. Nuo senovinių pilių iki modernių kultūros centrų, Tauragė turi ką papasakoti apie Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Tauragės pilis - vienas iš miesto simbolių

Tauragės Pilis

Išdidžiai tauragiškių pilimi vadinamas kompleksas stūkso pačioj Tauragės širdyje. Tai 1844-1847 metais, dar caro priespaudoje, pastatytas mūrinis pasienio muitinės pastatų kompleksas. Jis saugomas miesto simbolio Tauro, mat Tauragės vardas siejamas su tauru, tauro ragu, nes šie, jau 17-ajame amžiuje išnykę gyvūnai, ganėsi prie Jūros, kur upė daro lanką arba kitaip - ragą. Iš čia Tauragė, taurė, taurus…

O kad pilies sienos prabiltų!!! Papasakotų neįtikimiausių istorijų. Pilyje buvo pasienio kontrabandininkų, knygnešių kalėjimas, kur dabar - tik įsivaizduokite - įrengtos gražiausios menės. Čia pats knygnešių knygnešys Jurgis Bielinis kalėjo.

Po kiemą slampinėjo ar marširavo kareiviai ir žvengė žirgai rusų, vokiečių, lietuvių. Būta pilyje ir ligoninės, ir pirties, ir labai reikalingos bei daug buhalterių atvaduotam Klaipėdos kraštui išugdžiusios komercijos mokyklos, kelias dešimtis metų čia veikė gimnazija, pirmoji vidurinė mokykla, politechnikumas, moksleivių kūrybos centras.

Kiek čia skausmo būta, bet būta ir daug džiaugsmo, kai erdviame pilies kieme vyksta aukščiausio lygio muzikos festivaliai, poezijos pavasariai. Pilyje įsikūręs modernus ir Jūsų apsilankymo laukiantis krašto muziejus „Santaka“, viename iš bokštų veikia ir parodomis garsėja fotografijos galerija. Ir vaikų biblioteka visada knibžda nuo lankytojų, kaip ir meno mokyklos dailės klasėse dešiniajame komplekso flange.

Šaulių Rūmai (Kultūros Rūmai)

1933 metų spalio 22 dieną atidaryti didžiausi Lietuvoje šaulių rūmai ir štai jau 90 metų, kai šie rūmai stovi. Tiesa, dabar tai Kultūros rūmai, bet tada jų atidarymas buvo didžiulis įvykis ne tik Tauragės krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Jie pralenkė rūmus statytus Utenoje, Anykščiuose, Kelmėje, Varėnoje.

Lėšas rūmams statyti pradėjo rinkti Tauragės šaulių moterų būrys, vėliau įsijungė ir kitos organizacijos, privatūs asmenys. Aukos rinktos išskirtinai tik Tauragės apskrityje. Į atidarymo šventę suplaukė minios šaulių ir šiaip piliečių. 2006 metais, vykdant rekonstrukciją, rastas stiklinis indas su pergamentu, tekstu ir parašais. Pergamentas saugomas Tauragės krašto muziejuje. Šaulių rūmai pastatyti nugriovus stačiatikių cerkvę, statytą 19 a. pabaigoje.

Per 2-ąjį pasaulinį karą pastatas buvo stipriai apgriautas - į jį buvo pataikiusi aviacinė bomba. Po karo talkų būdu atstatytieji rūmai tapo Kultūros namais, po rekonstrukcijos - Kultūros rūmais. Einant į rūmus, galite pamatyti vadinamąją meno kolektyvų alėją, visa informacija yra matoma granito plokštėse. Prieigose stovi atminimo suolelis liaudies teatro režisieriui ir žurnalistui Antanui Naraškevičiui.

Tauragės Mokytojų Seminarija

Lietuvai atkūrus savo valstybę, labai trūko mokytų žmonių, kurių reikėjo čia ir dabar. Lietuvių specialistų, ypač mokytojų, trūkumas pasireiškė atvadavus Klaipėdos kraštą ir prijungus jį prie Lietuvos. Dar 1920 m. žinomas ir gerbiamas evangelikų liuteronų kunigas Augustas Vymeris įsteigė mokytojų kursus, kurie po trejeto metų tapo pilnateise Tauragės mokytojų seminarija.

Jai vadovavo garbingi žmonės: Mečys Mačernis (1923-1935) Jurgis Macelis (1935-1940) ir Martynas Lacytis (iki 1943), dirbo žymūs pedagogai: dailininkai, kalbininkai, kompozitoriai. Juozas Gudavičius - kompozitorius, taip, tai tas pats kompozitorius, kurio populiariąją dainą girdėjote pradžioje, beje, jis ir pirmasis Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris, pirmąjį viešąjį Lietuvos kariuomenės koncertą surengęs per Kalėdas Tauragėje 1919 metais. Tai buvo didelis įvykis.

Pirmojo pasaulinio karo metais beveik visiškai sugriautoje Tauragėje kurti mokyklą buvo sudėtinga. Seminarijai trūko mokymo priemonių, neturėta tinkamų patalpų. Seminarijoje daugiausiai mokėsi jaunuolių iš Klaipėdos krašto ir Tauragės apskrities. Iki 1935 m. ją baigė apie 250 moksleivių, iš viso - arti 600. 1985 metais susidėvėjęs pastatas nugriaustas ir jo vietoje pastatyta muzikos mokykla. Ant jos sienos kabo lenta su užrašu: ŠIOJE VIETOJE 1923-1944 m. / VEIKĖ MOKYTOJŲ / SEMINARIJA, / PRADŽIĄ GAVUSI 1918 m. / A. VYMERIO IR J. VILKAIČIO / INICIATYVA.

Hiršo Gitkino Malūnas

1922 m. prie Jūros upės pastatytas Hiršo Gitkino motorinio malūno pastatas - valstybės saugomas architektūrinis, inžinerinis objektas. Tai fachverkinės konstrukcijos 3 aukštų su cokoliniu aukštu motorinis malūnas. Pradžioje jame girnas suko garo mašinos, vėliau jas pakeitė elektros varikliai. Iki Antrojo pasaulinio karo prie malūno veikė lentpjūvė. XX a. pr. fachverkinės konstrukcijos pastatas - svarbus miesto raidos objektas.

Vertinga ir jame išlikusi technologinė įranga. Viršutiniame aukšte išliko du pikliaus dvigubi komplektai, kruopinė, pavarų dėžės fragmentai, dviejų elevatorių fragmentas. Ant vieno pikliaus užrašas: „MUHLEN BALANSTAL C.C. Pokario metais čia veikė malūnas „Jūra“. Septintajame dešimtmetyje malūnas tapo nebenaudojamas. Net ir apaugęs įvairiais pokariniais priestatais, senasis malūno pastatas vis dar dominuoja Jūros pakrantėje savo dydžiu, deja, fachverkinė konstrukcija su raudonų plytų mūro užpildu 1988 m. buvo paslėpta po tinku. Pagrindiniame fasade išlikę ir įmonės įkūrimo metai - 1922.

Tauragės Dvaras

Net neabejoju, kad esate girdėję apie Nobelio literatūros premijos laureatą, lenkų rašytoją Henriką Sinkievičių ir jo garsiuosius istorinius romanus. Garsus buvo ir tebėra Tauragės dvaras, atsiradęs 15 amžiuje, valdytas daugybės valdytojų, daug metų priklausęs Prūsijos karalystei. 1910 m. dvaro centre stovėjo 8 mūriniai ir 26 mediniai pastatai, į rytus nuo dvaro, Jūros upės slėnyje, buvo didžiulis su alėjomis parkas ir sodas.

Lietuvai atgavus valstybingumą, dvaro žemės išdalintos savanoriams, išparduotos kumečiams. Po Pirmojo pasaulinio karo sugriauti pastatai nebeatstatyti. Buvusiame dvare 1935 m. įsikūrė 3-iasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas, pastatytos kareivinės, valgykla, arklidės. Šiuo metu dvaro teritorija gražiai tvarkoma, pokario sovietiniais laikais statyti daugiabučiai namai kariškiams pilnai privatizuoti ir renovuojami.

O sovietiniais laikais neprižiūrimas dvaro parkas nyko, centrinėje parko dalyje iškirsti medžiai, nes čia įrengti daržai, sunaikintos alėjos, užako mažasis tvenkinys, sunyko kelias, vedęs į hipodromą, pasikeitė senasis dvaro išplanavimas.

Tauragės dvaras iš paukščio skrydžio

Vlado Putvinskio Atminimas

Jeigu Vladas Putvinskis šiandien prabiltų iš savo kapo Kelmėje, kur ir yra palaidotas, turbūt jis kalbėtų stipriai žemaičiuodamas - juk jo dvarai buvo Žemaitijoje, Šilo Pavėžupyje, Graužikuose. O tuo metu bendrinės kalbos dar nebuvo. Nesvarbu, kad jis gimė Rygoje, mokėsi Šiaulių ir Mintaujos gimnazijose, bet vaikystė ir didelė dalis gyvenimo prabėgo būtent minėtose vietovėse. Asu iš senos žemaičių bajuorų giminės. Iš sava garbingų tėvų paveldėjau Šila Pavėžupia, Graužikų ir Palendrių dvarus.

Gimiau Ryguo 1873 metas, mat mana tievs , bajuors, buva ištremts už dalyvavimą 1863 metų sukilime. Po mana gimima grįžom į Šila Pavėžupį. Mokiaus numūse, Šiaulių gimnazijoj, Mintaujos realinėj mokykloj. Pirms Lietuvuo pradėjau auginti karpius ir kitus paskiau išmokinau. Šila Pavėžupė iškasiau daugybi prūdų - virš 80 hektarų. Parašiau knygą kap auginti karpius, i studentus mokinau Dotnuvuo. Dvarūse numelioravau laukus, užveisiau lubinų, įvedžiau sėjuomainą. Muna dvarūse aje stambus knygnešių kelia. I mokyklų lietuviškų buvau įsteigęs. Žinuma, kad slaptų. Oi, daug laikraščių, knygų par muna dvarus iškeliava į Lietuvą.

Į Graužikus atvažiūdava Antans Smetuona, Jons Biliūns, Povils Višinskis, poets Juovars, Žemaiti, o pats Jons Jablonskis lietuvių kalbos gramatiką raši. Jeje, ne kitur, Graužikūse. Su prietelias Lietuvuo įkūriau Šaulių Sąjungą. Daba i stuovat Tauragie pri buvusių Šaulių rūmų. Ojei - buvau i suimts, į kalinams pri cara valdžiuos, bet lietuvybis darbs buva už vis svarbiau. I ūkį pavyzdinį turėjau, i didžiausią knygų gabenima Žemaitijuo centrą, i mokyklas steigiau, i vargšus mokinau pats, i šelpiau, i mokslus leidau, o prieš mirtį daktarui Parčevskiui pasakiau: „… Daktare!

Viešbutis ir Restoranas „Banga“ (Hidroelektrinė)

Jūs regite Jūros užtvanką ir prie jos gražų šiuolaikišką pastatą su užrašu „Viešbutis ir restoranas „BANGA“. Taip, tai trijų žvaigždučių viešbutis, įsikūręs kažkada buvusios hidroelektrinės pastate. Hidroelektrinė pastatyta 1922 metais ir turbinas suko iki pat pokario. Čia kūrėsi ir pirmieji modernieji elektros tinklai.

Dar ir dabar „Bangos“ savininkas viešbučio rūsiuose yra išlaikęs keletą detalių, kurios primena, kad čia būta hidroelektrinės. Žemyn nuo užtvankos 2022 metais gerokai prižėlusi upės vaga išvalyta. Pavasario potvynio metu ar po didesnių liūčių Jūros vanduo pakyla tiek, kad užtvankos nelieka nė žymės. Prieš užtvanką yra įspūdingas Jūros parkas, o už užtvankos paėję pakrante, rasite Tauragės miesto žmonių mėgstamą paplūdimį.

Dėmesio žvejams!

Tauragės Paštas

Bonjour monsieu, Guten Tag, Auf wiedershen, Vaš pasport, Ile kosztuje, Gute Reise, Pardon - tokią kalbų maišalynę tarsi prie Babelio bokšto galėjai girdėti, mielas žmogau, jei būtum pašto karieta keliavęs per Tauragę kur į Berlyną, Paryžių, Romą, Veneciją ar dar toliau į Europą, arba priešinga kryptimi - Rygą, Taliną, Petrapilį. Tokiu atveju, turėjai gyventi, na, apie 19 amžiaus vidurį ir iki tol, kol mus valdė Carj Batiuška.

Mat Tauragėje paštas atsirado 1833 metais, visa pašto stotis plėtėsi, buvo ir užeigos namai, arklidės. Ir tebėra. Kodėl gi čia visi sustodavo? Ogi reikdavo pasikeisti arklius, atlikti visus muitinės formalumus, nes tuoj pat, už keleto kilometrų, ėjo valstybinė Rusijos Imperijos ir Prūsijos siena. Tai čia ir sustodavo keliauninkai, idant pailsėtų, papietautų, kaip tai darė garsusis prancūzas Onorė de Balzakas, kompozitorius Robertas Šumanas , dailininkas Julijus Dioringas, net pats baronas Miunchauzenas.

Čia ne kartą lankėsi ir lietuvių literatūros klasikas, vyskupas, tada dar jaunas bernaitis, Antanas Baranauskas, tarnavęs Vainute raštininku. Greitai bus 200 metų, kai paštas stovi čia, kur esate ir jūs dabar. Užmeskite akį į atminimo lentą garsiajam prancūzui. Gal kada čia atsiras tokia lenta ir Lietuvos klasikui Antanui Baranauskui.

Tauragės paštas - svarbus miesto istorijos objektas

Tauragės Bažnyčios

Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji, pagal kai kuriuos šaltinius - antroji Žemaitijoje). 1702 m. pastatyta nauja - medinė bažnyčia. Po beveik 200 metų medinė bažnyčia nugriauta. Pastatyta nauja mūrinė, 1904 m. rugpjūčio 5 d. pašventinta kaip Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Statyba rūpinosi klebonas Fabijonas Kemėšis.

Jau ir nuo tų laikų, ir ypatingai dabar Tauragės bažnyčia yra didelis kultūros centras, traukiantis plačiąją visuomenę. Apie 1955-uosius į Tauragę buvo perkelti Vaclavo Bernackio vargonai iš Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčios. Jie pagaminti XX a. 2008 m. bažnyčios bokšte įrengtas laikrodis - miesto-partnerio iš Vokietijos, Rydštato, dovana Tauragei 500-ųjų metinių proga. Bažnyčia turi neoromantinio ir klasicistinio stiliaus bruožų, lotyniško kryžiaus plano, su penkiasiene apside ir vienu aštuoniasieniu bokštu. Joje įrengti 6 altoriai.

Katalikų bažnyčios šventoriuje dėmesį patraukia 2017 m. Skaudiems tautos istorijos įvykiams įamžinti 1989 m. buvo atidengtas paminklas „Stalinizmo aukoms atminti“. Tai trijų medinių kryžių kompozicija. Paminklo iniciatoriai - Tauragės tremtinių klubas ir jo tarybos pirmininkas Nikodemas Krapavickas, o autoriai - tauragiškiai tautodailininkai Pranas Kundrotas, Danielius Dužinskas, Remigijus Petrokas, Antanas Bagdonas.

Šiandien bažnyčia yra šildoma moderniu geoterminiu būdu, šalia jos pastatyti erdvūs Parapijos namai. Tauragė visada buvo tolerantiška įvairioms religijoms - tarpukariu veikė judėjų 4-ios sinagogos, metodistų bažnyčia, 1933 m. pastatyta ir iki šiol veikia stačiatikių cerkvė. Tauragė buvo ir yra tradicinis Lietuvos evangelikų liuteronų centras. Pačiame miesto centre, Jono Kalvano parke, stovi Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1840-1843 m.

Bažnyčios pastatas sumūrytas iš skaldytų lauko akmenų. Jo architektūrai būdingi romantizmo, klasicizmo, liaudiškos architektūros formos bei itališko renesanso bruožai. Interjeras, kaip ir fasadai, lakoniškas ir santūrus. Martyno Mažvydo vardas šventovei suteiktas 1947 m. minint pirmosios lietuviškos knygos 400 metų jubiliejų. Pastato fasadą nuo 1987 m. Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia iki šių dienų vienija didžiausią Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenę. Iki 2004 m. Tauragėje gyveno vyskupas, veikė svarbiausios bažnytinės institucijos, posėdžiavo sinodas.

Evangelikų liuteronų bažnyčia mena ne vieną žymų dvasiškį. Tauragėje 1872-1882 m. kunigavo Jonas Pipiras - aktyvus kovotojas už lietuvių kalbos teises bei daugelio religinio turinio tekstų autorius. 1883-1892 m. čia kunigavo kitas lietuvininkas - Martynas Keturakaitis, kovojęs už lietuviškos knygos teises bei gabenęs lietuviškus leidinius iš Mažosios Lietuvos. 1911-1942 m. čia dirbo kunigas ir švietėjas Augustas Vymeris. Ryškų pėdsaką Lietuvos bei Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenime paliko jį pakeitęs vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (vyresnysis).

Tauragės Konvencija

Jūs esate ne tik gražioje, bet žinomiausioje Europoje Tauragės krašto istorinėje vietoje. Dėl šio įvykio, kuris įvyko čia, prie sraunios Ežeruonos buvusiame vandens malūne, Tauragės vardas įėjo į Europos istoriją, o Tauragės (Tauroggen ) vardu pavadintų gatvių rasite Berlyne ir kituose Vokietijos miestuose, apie konvencijos reikšmę Vokietijoje vaikai mokomi per istorijos pamokas.

1812 metais apdaužytai Napoleono armijai besitraukiant iš Rusijos imperijos, Prūsų korpusas sustojo prie Tauragės. Prūsų korpusas savavališkai atsiskyrė nuo Napoleono armijos, o tai grėsė kariniu tribunolu, tačiau šiuo korpusu pasekė ir kiti daliniai. Prasidėjo Napoleono armijos katastrofa. Antrojo pasaulinio karo metais paminklas buvo susprogdintas. Tauragės ROTARY klubo ir savivaldybės iniciatyva ir lėšomis, minint konvencijos pasirašymo 200-ąsias metines, paminklas atstatytas. Ant naujojo paminklo iškalti autentiški užrašai rusų ir vokiečių kalbomis.

Tauragės konvencijos paminklas

tags: #busto #pastatymo #laikotarpis #taurages #dvaras #34