Šiais laikais vis daugiau porų renkasi gyventi kartu neįregistravusios santuokos. Toks gyvenimo būdas kelia klausimų, ypač kai pora planuoja įsigyti bendrą turtą, pavyzdžiui, butą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nesusituokusioms poroms saugiai įsigyti būstą Lietuvoje, kokie teisiniai aspektai svarbūs ir kaip apsaugoti savo investicijas.
Teisiniai aspektai perkant būstą nesusituokus
Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti, kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.
Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.
Bendra dalinė nuosavybė
Jūsų atveju, galėtumėte įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kurioje kiekvienam iš bendraturčių yra nustatytos dalys. Tai reiškia, kad kiekvienas partneris turės aiškiai apibrėžtą turto dalį, pavyzdžiui, vienam priklauso 2/3, o kitam - 1/3.
Pavyzdžiui, perkant butą Karoliniškėse prie televizijos bokšto, kurio kaina 150 000 EUR, jei vienas partneris (Adas) skiria 100 000 EUR, o kitas (Vaja) - 50 000 EUR, notaras pirkimo-pardavimo sutartyje galėtų įforminti bendrą nuosavybę: 2/3 Adui ir 1/3 Vajai.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT) nesusituokusių asmenų tarpusavio santykius vertina kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius santykius. Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę.
Nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Skirtingai nuo santuokos atvejų, nesusituokusių asmenų atveju į turtą pretenduojantis partneris privalo įrodyti, kiek tiksliai jis yra investavęs į konkretų turtą.
Teismų praktika
Dažnai teismai, spręsdami ginčus dėl bendrai gyvenant įgyto turto nuosavybės formos (bendroji dalinė ar asmeninė), nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis iš dalies prilygindavo sutuoktiniams. LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį.
Kaip apsaugoti savo investicijas
Norint apsaugoti savo investicijas perkant būstą kartu nesusituokus, rekomenduojama:
- Pasirašyti tarpusavio sutartį: Jeigu taip neišeina iš karto pirkti per pusę, galima pasirašyti kažkokias tarpusavio sutartis - paskolos, bendradarbiavimo sutartis.
- Įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį: Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto.
- Konsultuotis su teisininku: Pasitarkite su teisininku, viska jums isaiskins. Bus ramiau.
Jeigu pora nori apsidrausti nuo ateityje galimai kilsiančių nesutarimų dėl būsto, patariama dar prieš įsigyjant NT pasirašyti tarpusavio ikivedybinę sutartį, kurioje būtų aptarti visi su turto naudojimu ir dalyba susiję klausimai. Tokia notaro patvirtinta sutartis gali būti keičiama abiejų šalių sutikimu bet kuriuo metu, o susituokus jos sąlygas galima perkelti į povedybinę sutartį.
Anot V. Autukės, gana dažnai būsto pirkėjams kyla klausimų, kuo skiriasi būsto įsigijimo procesas, kai būstą savo reikmėms perka vienas asmuo ir kai tai daro santykių oficialiai neįregistravusi pora.
„Perkant asmenine nuosavybe NT disponuoja vienas asmuo - jis vienas sprendžia, ar būste gyventi, ar jį parduoti, o gal nuomoti. Perkant būstą partnerystėje, bet neįregistravus santuokos, jis kiekvienam iš partnerių paprastai priklauso po lygiai. Atitinkamai parduodant ar nuomojant tokį būstą sprendimas taip pat turi būti abiejų asmenų. Būna atveju, kai partneriai proporcijas pasiskirsto ir kitokiomis dalimis, pavyzdžiui, trečdalis nuosavybės vienam ir du trečdaliai kitam. Taip nutariama, kai vienas iš asmenų skiria daugiau lėšų ir nori tai įtvirtinti sutartyje bei nuosavybės dokumentuose“, - pasakoja pašnekovė.
Svarbu! Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės.
Apibendrinant, būsto įsigijimas, o prireikus ir jo dalybos yra aiškiai reglamentuotas procesas, nepriklausomai nuo to, kas jį perka - vienas asmuo, santykių neįforminusi pora ar sutuoktiniai. Svarbiausia atlikti namų darbus ir nebijoti pasikonsultuoti su specialistais.
Būsto dalybos nutrūkus santykiams
Nors visos poros bendro gyvenimo pradžioje tikisi, kad santykiai klostysis sėkmingai, dalis neišvengia išsiskyrimo. Tiesa, V. Autukė atkreipia dėmesį, kad NT dalybos iššūkių gali vienodai kelti tiek susituokusiems, tiek to nepadariusiems besiskiriantiems partneriams.
Ekspertė vardija, kad yra keletas variantų, kaip nesusituokusiems partneriams pasidalinti turimą NT.
„Galima bendru sutarimu parduoti NT, padengti paskolą ir pasidalinti likusias nuosavas lėšas. Kitas būdas - vienam iš partnerių išpirkti kito partnerio dalį, tačiau tam būtinas kredituojančios įstaigos leidimas. Jis paprastai suteikiamas, jei turtą norinčio išpirkti poros nario pajamos ir kreditingumas yra tinkami. Įgyvendinus šį būdą, NT tampa asmenine nuosavybe“, - patarimais dalijasi pašnekovė.
Jeigu bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, o vienas partneris nesutinka kitam parduoti ar leisti kitaip disponuoti NT, arba jei kredituojanti įstaiga nesutinka nei vienam iš partnerių perleisti kredito sutarties, tuomet lieka teisminio įrodinėjimo kelias.
„Tuo tarpu susituokusių žmonių turto dalybos visais atvejais, net jei ir yra šalių bendras susitarimas, turi būti patvirtinamos teismo. Teismas turi priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kas apima ir turimo turto dalybas“, - konstatuoja V. Autukė.
Patarimai perkant būstą
Pašnekovė pataria, būstą nusprendusiai įsigyti nesusituokusiai porai pirmiausia apsilankyti kredituojančioje įstaigoje ir sužinoti, kokio dydžio paskolą jie galėtų gauti. Banko darbuotojai vertina abu asmenis, jų kreditingumo istoriją, darbo užmokestį, patirtį.
„Būna atvejų, kai vienas asmuo poroje uždirba per mažai arba neturi reikiamo darbo stažo paskolai gauti, bet partnerio atlyginimas ir patirtis yra pakankami, tad paskola suteikiama. Pora, net ir nesusituokusi, vertinama bendrai, o ne po vieną asmenį atskirai, nebent kažkurio asmens kreditingumas labai rizikingas. Tačiau tai, ar žmonės ima paskolą susituokę, ar ne, jų kreditingumui įtakos nedaro“, - sako V. Autukė.
Vėliau, išsiaiškinusi kreditavimo galimybes bei sąlygas ir radusi tinkamą būstą, pora turėtų abiejų vardu pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį su NT vystytoju. Su šia sutartimi banke abiejų poros narių vardu pasirašoma kredito sutartis - tai reiškia, kad abu partneriai vienodomis sąlygomis prisiima atsakomybę vykdyti sutarties įsipareigojimus.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2025 metų gruodžio mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
- Vilniaus centre: nuo 2 300 iki 8 500 EUR už kv. m
- Kauno centre: nuo 1 950 iki 4 200 EUR už kv. m
- Šiaulių centre: nuo 960 iki 2 500 EUR už kv. m
Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 250 000 EUR.
Būsto PASKOLŲ labirintai: kaip gauti, palūkanos, rizikos, išeitys | NT Be Grimo 018
Naudingos nuorodos
tags: #busto #pirkimas #nesusituokus