Jaunimo apsirūpinimas būstu - sudėtingas, kompleksiškas procesas, priklausantis nuo daugelio susijusių demografinių, ekonominių, individualių ir kitokių veiksnių. Apsirūpinimo būstu kontekste jaunimas susiduria su galimybių įsigyti ar išsinuomoti tinkamą būstą trūkumu.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria jaunimas apsirūpindamas būstu, - tai galimybių įsigyti / išsinuomoti tinkamą būstą ir tapti nepriklausomiems nuo tėvų / globėjų trūkumas, nestabili būsto rinka bei nuolat augančios būsto kainos, ribotas kokybiško būsto prieinamumas ir kt. Pažymėtina tai, kad būsto politikos kontekste jaunimas nėra pakankamai prioretizuojama grupė, o didelė dalis jaunų žmonių naudojasi mažiau stabiliomis ir pastoviomis apgyvendinimo formomis (gyvenimas su tėvais, draugais, bendrabutyje, būsto nuoma privačiame sektoriuje, socialinis būstas).
Šios mokslo monografijos tikslas - atskleisti jaunimo apsirūpinimo būstu galimybes Lietuvoje, išanalizuoti jaunimo apsirūpinimo būstu situaciją liberalios būsto politikos sąlygomis Lietuvoje ir identifikuoti būsto deprivacijos mastą bei būsto politikos ribotumą jaunimo grupės atžvilgiu.
Lietuvoje jaunimo apsirūpinimo būstu klausimams nėra skiriama pakankamai dėmesio nei akademinėje literatūroje, nei socialinės politikos strateginiuose dokumentuose, o ir būsto politikos kontekste jaunimas nėra prioritetinė grupė. Tarp Lietuvoje atliktų tyrimų dominuoja labiausiai visuomenėje pažeidžiamų socialinių grupių apsirūpinimo būstu klausimai, bendro pobūdžio būsto politikos analizės klausimai.
Todėl šiame kontekste mokslininkų grupės, įgyvendinančios LMT finansuojamos nacionalinės mokslo programos "Gerovės visuomenė" projektą "Jaunimo apsirūpinimas būstu: procesai, problemos ir jų sprendimo būdai Lietuvoje (JABS)" (GER-007/2017), mokslinių tyrimų rezultatai, skirti išsamiai ir kompleksinei jaunimo apsirūpinimo būstu situacijos analizei Lietuvoje, yra labai reikšmingi.
Šia monografija siekiama prisidėti prie išsamaus jaunimo apsirūpinimo būstu klausimo analizės Lietuvoje, pasitelkiant įvairių socialinių mokslų (sociologijos, edukologijos, psichologijos, ekonomikos ir kt.) žinias bei mokslinės analizės technikas, ir suformuluoti pagrįstas viešosios politikos rekomendacijas, kurios leistų sėkmingai spręsti jaunimo apsirūpinimo būstu klausimus. Mokslo monografijoje išsamiai aptariamos teorinės tyrimo prielaidos, pateikiama būsto politikos analizė jaunimo grupės atžvilgiu.
Originalaus empirinio tyrimo duomenų pagrindu parengti mokslo monografijos skyriai struktūruojami pagal būsto valdos statusą (privatus būstas, nuomojamas būstas, socialinis būstas) bei pateikiamas apibendrintas subjektyvus jaunimo galimybių apsirūpinti būstu vertinimas būsto politikos ir būsto rinkos analizės aspektu.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės pasikeitė Lietuvos būsto sektoriaus struktūra. Paminėtina tai, kad Lietuva, kaip ir kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, sudaro visiškai kitokį būsto klasterį nei Europos Sąjungos (ES) narės senbuvės. Pirmiausia naujoms ES šalims būdingas bruožas yra socialinio būsto trūkumas bei stigmatizacija, aukštos naujos statybos būsto kainos bei aukštos būsto įsigijimo ir privačios būsto nuomos kainos.
Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Būsto prieinamumo duomenų bazės (OECD, Afffordable Housing Database), kurioje būsto prieinamumo analizė pateikiama pagal tris pagrindines dimensijas (būsto rinkos kontekstą, būsto sąlygas ir viešosios politikos priemones, skirtas būsto prieinamumui), duomenimis, Lietuvoje pagrindinės problemos išlieka ribota parama būstui įsigyti, socialinio būsto trūkumas ir problemos privačiame būsto nuomos sektoriuje.
Nors Lietuvoje būsto savininkų skaičius, palyginti su kitomis šalimis, yra labai didelis, dėl didelių ir nuolat augančių būsto kainų jaunų asmenų, galinčių savarankiškai įsigyti nuosavą būstą rinkos kainomis, dalis yra gana nedidelė (iki 10-15 proc.). Jaunimas daugiausia naudojasi keliomis pagrindinėmis apsirūpinimo būstu strategijomis, t. y. paveldėjimas iš tėvų, senelių ir giminaičių, tėvų ar giminaičių parama įsigyjant būstą, būsto mainai, būsto nuoma iš privataus sektoriaus nuomininkų.
Remiantis tyrimais, privačios nuomos būstą dažniausiai renkasi jauni žmonės, gyvenantys dideliuose miestuose ar miesteliuose, ir šis būstas tampa tinkamiausia jaunimo rezidencijos forma asmeniui, turinčiam ankstyvą šeiminę padėtį, t. y. jaunas nuomininkas užima ikidarbinio, ikivedybinio ir iki tėvystės gyvenimo ciklo etapą. Lietuvoje privačiame būste gyvenantys jauni žmonės turi panašias charakteristikas kaip ir Vakarų šalyse.
Būsto kainų pokyčiai Lietuvoje (šaltinis: Lietuvos bankas)
Jaunimo Apsirūpinimo Būstu Strategijos
- Paveldėjimas iš tėvų, senelių ir giminaičių
- Tėvų ar giminaičių parama įsigyjant būstą
- Būsto mainai
- Būsto nuoma iš privataus sektoriaus nuomininkų
Pagrindinės Jaunimo Apsirūpinimo Būstu Problemos Lietuvoje
- Ribota parama būstui įsigyti
- Socialinio būsto trūkumas
- Problemos privačiame būsto nuomos sektoriuje
- Didelės ir nuolat augančios būsto kainos
Apibendrinant, jaunimo apsirūpinimas būstu yra daugialypis procesas, reikalaujantis nuoseklios politikos ir strateginių sprendimų, siekiant užtikrinti prieinamą ir kokybišką būstą jaunimui Lietuvoje.