Kūno temperatūra yra svarbus rodiklis, atspindintis organizmo būklę. Daugelis žmonių normalia kūno temperatūra laiko 36,6 °C, tačiau iš tiesų normalios temperatūros ribos gali svyruoti nuo 36,0 iki 37,5 °C. Temperatūra, viršijanti 37,7 °C, jau laikoma karščiavimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra normali kūno temperatūra, kaip ją teisingai matuoti, kada kreiptis į gydytoją ir ką daryti, jei temperatūra nukrypsta nuo normos.
Kūno Temperatūra: Individualus Rodiklis
Kūno temperatūra yra individualus dalykas, ir kiekvieno žmogaus organizmas gali veikti šiek tiek kitaip. Pasak vaistininkės R. Truncės, pasitaiko žmonių, kurie sunerimsta net ir esant ne „įprastai“ 36,6 °C temperatūrai, net jei jaučiasi gerai. Todėl svarbu žinoti savo vidutinę kūno temperatūrą. Norint tai nustatyti, rekomenduojama matuoti temperatūrą neturint jokių negalavimų bent 3-5 kartus per dieną 2 savaites.
Gydytojas A. Stankevičius pažymi, kad kūno temperatūra gali kilti arba kristi priklausomai nuo paros laiko ir fiziologinių procesų. Pavyzdžiui, miego metu, ypač gilaus miego fazėje, kūno temperatūra gali šiek tiek nukristi. Taip pat, kūno temperatūra dažnai būna žemesnė rytais, vos pabudus. Intensyvus fizinis aktyvumas taip pat gali sukelti kūno temperatūros kritimą.
Kodėl Kūno Temperatūra Nukrypsta Nuo Normos?
Žemesnė nei norma kūno temperatūra sergant dažnai rodo organizmo kovą su infekcija ir netinkamą šilumos reguliavimą. Tačiau kartais nukritusi kūno temperatūra gali būti sunkesnės sveikatos problemos ženklas, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei temperatūros pokyčiai yra intensyvūs, ilgai neišnyksta arba yra susiję su tokiais simptomais kaip dusulys, galvos skausmas arba tachikardija (širdies susitraukimų dažnio padidėjimas).
Pasak vaistininkės R. Truncės, nuolat žemesnė nei 36,0 °C kūno temperatūra gali rodyti įvairias sveikatos būkles ar problemas, tokias kaip:
- Sulėtėję organizmo metaboliniai procesai
- Antinksčių nepakankamumas
- Diabetas
- Anemija
- Kai kurios endokrininės ligos, tokios kaip hipotirozė
Karščiavimas Vaikams: Ką Reikia Žinoti?
Karščiavimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytojus. Karščiavimas apibrėžiamas kaip kūno temperatūros pakilimas virš normalaus paros svyravimų, paprastai aukštesnė nei 38 °C. Nors karščiavimas gali kelti nerimą tėvams, sunkių infekcijų paplitimas tarp karščiuojančių vaikų yra mažas.
Tėvai dažnai mano, kad karščiavimas gali sukelti žalą smegenims, traukulius ar net mirtį, tačiau tam įrodymų nėra. Šis nerimas dėl karščiavimo vadinamas karščiavimo fobija. Svarbu suprasti, kad karščiavimas nėra liga, o tik fiziologinis mechanizmas, turintis teigiamą poveikį, kovojant su infekcija. Karščiavimas stabdo bakterijų ir virusų augimą bei dauginimąsi, padidina neutrofilų gamybą ir T-limfocitų proliferaciją.
Kaip Teisingai Matuoti Temperatūrą Vaikams?
Temperatūros matavimo vieta ir metodas priklauso nuo vaiko amžiaus:
- Tiesiojoje žarnoje: Paprastai atliekama kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Burnos ertmėje: Matuojama vaikams, kurie gali bendradarbiauti. Burnos temperatūra įprastai yra 0,6 °C žemesnė nei tiesiosios žarnos temperatūra.
- Pažastyje: Temperatūra pažastyje yra 0,8 °C žemesnė nei tiesiosios žarnos temperatūra.
- Infraraudonųjų spindulių termometrai: Matuoja temporalinių arterijų išskyriamą šilumos kiekį.
Prieš pradedant karščiuojančio vaiko klinikinį tyrimą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad normali kūno temperatūra gali svyruoti, priklausomai nuo vaiko amžiaus, paros laiko ir fiziologijos. Vienam vaikui 37,6 °C temperatūra gali būti visiškai normali, o kitam - ligos simptomas.
Kada Kreiptis Į Gydytoją Dėl Karščiuojančio Vaiko?
Siekiant diferencijuoti, ar karščiavimas patologinis, svarbu išsiaiškinti keletą aspektų:
- Vaiko aktyvumas: ar jis nėra labiau mieguistas nei įprastai, ar noriai užsiima kasdiene veikla.
- Mityba: ar vaikas noriai valgo, vartoja skysčius, ar šlapinasi įprastai.
- Odos spalva: ar nėra pablyškusi, pageltusi, cianotiška arba marmurinė.
- Kvėpavimas: ar nėra tachipnėjos, ar negirdima švokštimo.
Jei nėra aiškios karščiavimo priežasties, derėtų paklausti apie neseniai buvusias keliones į užsienį, svarstant apie įvežtinės infekcijos galimybę.
Jei pastebėjote bent vieną normas neatitinkantį vaiko sveikatos vertinimo pagal trikampio metodą požymį, tai jau signalas, kad reikia susirūpinti ir pasitarti bent su savo gydytoju. Kilus įtarimų, patikrinkite vaiko sveikatą pagal šviesoforo metodiką, kuri yra detalesnė nei trikampio. Pagal šią sistemą nustatomi požymiai, galintys signalizuoti sunkią ligą.
How to Identify Hypothermia in Children
Kaip Sumažinti Karščiavimą?
Karščiavimą mažinantys vaistai (antipiretikai) yra naudojami, kai vaiko kūno temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C arba jei vaikas labai blogai jaučiasi su 38°C temperatūra. Vaikams naudojami du pagrindiniai vaistai:
- Paracetamolis: Galima duoti vaikams nuo gimimo, tačiau karščiuojančiam kūdikiui iki 3 mėn. vaisto nereikėtų duoti be gydytojo apžiūros.
- Ibuprofenas: Galima duoti vaikui nuo 3 mėn.
Taip pat galima naudoti fizines karščiavimą mažinančias priemones, tokias kaip vėsinančios sudrėkintos kempinės ar rankšluosčiai ant vaiko odos. Tačiau svarbu, kad naudojamas vanduo nebūtų žemesnės nei 30 laipsnių, o ši priemonė turėtų būti naudojama praėjus 30 min. po antipiretikų sudavimo.
Dažniausios Tėvų Klaidos Gydant Karščiuojančius Vaikus Namuose:
- Karščiavimu laiko normalią temperatūrą.
- Skiria vaistus nuo karščiavimo per greitai.
- Skiria vaikams netinkamus vaistus (aspiriną, analginą, ketanovą ir kt.).
- Netinkamai vaistus dozuoja - skiria arba per didelę, arba per mažą dozę.
- Neišlaiko intervalų tarp vaisto skyrimo.
- Duoda pasenusius vaistus.
- Nepakankamai duoda skysčių.
- Kambaryje per karšta.
- Vaikas per daug aprengtas.
- Nestebi vaiko būklės kitimo.
Termografija: Ankstyvoji Krūties Vėžio Diagnostika
Termografija yra naujas ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos būdas, pagrįstas kraujotakos ir temperatūros pakitimų nustatymu. Termografai medicinoje naudojami beveik 40 metų. Jų veikimo principas - kraujotakos ir temperatūros įvairiose kūno vietose pakitimų nustatymas.
Termografas "pajaučia" infraraudonąjį spinduliavimą ir paverčia jį akimi matoma informacija. Monitoriaus ekrane ar fotojuostoje išryškėja žmogaus vaizdas raudona, mėlyna, geltona ir žalia spalvomis (tamsiausia spalva - žemiausia temperatūra). Jei žmogus serga, vaizdas keičiasi. Jei yra patologijų, pažeistose vietose temperatūra būna 1-1,5 laipsnio aukštesnė. Termografas pažeidimo vietą ir parodo.
Termografas unikalus tuo, kad galima aptikti dar tik vykstančius fiziologinius pokyčius, o kiti metodai parodo jau struktūrinius pakitimus. Pavyzdžiui, ultragarsu ir rentgenu galima nustatyti jau darinius, o ligos pradžios, pačių pirmųjų kraujotakos sutrikimų - ne.
Jei jus apžiūrėjo onkologas ir buvote ištirta termografu, galite būti rami dėl savo krūtų - neprireiks nė mamografijos. Visi kiti aparatai veikia fiziškai, spinduliuoja, o termografas nepadarys jums jokios žalos.
tags: #busto #temperaturos #normos