Venta - miestas Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, įsikūręs 7 km į pietvakarius nuo Akmenės, dešiniajame Ventos krante. Tai seniūnijos ir parapijos centras, kuriame 2020 metais gyveno 2168 gyventojai. Dalis miesto teritorijos priklauso Ventos regioniniam parkui.
Ventos vieta Akmenės rajone
Geografija ir Susisiekimas
Per miestą eina Šiaulių-Mažeikių geležinkelis (geležinkelio šaka į Naująją Akmenę), o taip pat yra geležinkelio stotis. Plentai jungia Ventą su Mažeikiais, Kuršėnais ir Naująja Akmene. Miestas įsikūręs dešiniajame Ventos krante, vingiuotame upės ruože, prie Eglesio žiočių. Per Ventos upę nutiesti Ventos-Purvių pėsčiųjų tiltas ir Ventos tiltas. Šiauriniu Ventos miesto pakraščiu eina buvęs Liepojos-Romnų geležinkelis, stovi Akmenės geležinkelio stotis. Šalia miesto įsikūręs ir Ventos kaimas.
Ekonomika ir Pramonė
Ventoje veikia medienos apdirbimo įmonė (bendrovė Viking Industrier), kartoninių dėžių gamybos įmonė (Bigso), statybos įmonė (Vaidva) ir kitos įmonės.
Švietimas ir Kultūra
Ventos vardą šalyje ir užsienyje garsina liaudiškos muzikos kapela „Ventukai“, įkurta 2004 metais. Mieste taip pat veikia biblioteka ir paštas.
Religija
Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 2009 metais.
Istorija
Įkūrimas ir Augimas
1932 m. dabartinėje Ventos vietoje įkurtoje kalkinėje buvo degama daugiau kaip 1/3 visų Lietuvos kalkių. 1871 m. nutiesus Kaišiadorių-Liepojos geležinkelį buvo pastatyta Dabikinės geležinkelio stotis. Prie jos laikui bėgant įsikūrė nedidelė gyvenvietė. Tarpukaryje geležinkelio stoties pavadinimas pakeistas į Akmenę. Prie Akmenės geležinkelio stoties 1935 m. įkurta kalkių degykla AB „Kalkės“, su dviem degyklomis. Tuomet čia buvo degama daugiau nei 1/3 visos Lietuvos kalkių. Augant gamyklai ir jos darbuotojų skaičiui, 1966 m. gruodžio 30 d. sujungti Bausko ir Purvių II kaimai, o vietovė pavadinta Ventos darbininkų gyvenviete.
Sovietinis Laikotarpis
Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Šatrijos rinktinės partizanai. Sovietų okupacijos metais pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, kuriame dirbo apie 1000 žmonių. 1961 m. atidaryta biblioteka.
Nepriklausomybės Metai
1978 m. balandžio 18 d. Venta tapo miesto tipo gyvenviete (iki tol tai buvo didžiausias Lietuvoje kaimas), o 1995 m. - miestu. 1999 m. patvirtintas Ventos herbas.
Švietimo Istorija Ventoje
Švietimo istorija Ventos apylinkėse siekia carinės Rusijos laikus, kai, nepaisant nutautinimo politikos, vaikai slaptai mokėsi lietuviško rašto. 1907 m. Purvių II kaime buvo atidaryta liaudės mokykla, kurioje mokėsi 20-40 mokinių. 1940 m. mokykla tapo Dabikinės pradine mokykla ir persikėlė į naujas patalpas šalia geležinkelio stoties. Pokario metais mokykla reorganizuota į septynmetę, o vėliau - į priaugančią vidurinę mokyklą. 1960 m. atidarytas naujas Ventos vidurinės mokyklos pastatas.
Ventos gimnazija
Akmenės Rajono Savivaldybė
Akmẽnės rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Šiaulių apskrityje. Akmenės savivaldybės teritorija yra Ventos vidurupio žemumoje, žemėjančioje iš pietryčių į šiaurės vakarus nuo 110 iki 60 m absoliutaus aukščio. Reljefas - paskutinio ledynmečio moreninės lygumos. Per savivaldybės teritoriją teka Venta ir jos intakai Virvytė, Dabikinė, Vadakstis. Yra 2 ežerai ir 5 tvenkiniai. Miškingumas sudaro 31,6 %. Didžiausi miškai: Birbiliškės, Kamanų, Lydmiškis, Pragalvojų, Purvių. Yra Kamanų rezervatas, Ventos regioninis parkas ir draustiniai.
Administracinė Istorija
1950 m. iš 14 panaikintos Kuršėnų apskrities ir 23 Mažeikių apskrities apylinkių buvo sudarytas Akmenės rajonas. 1950-53 m. jis priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. prie Akmenės rajono prijungtos panaikinto Žagarės rajono 4 apylinkės, o 1962 m. - kai kurios panaikinto Kuršėnų rajono gyvenvietės. 1962 m. Akmenės rajonas prijungtas prie Mažeikių rajono, o 1965 m. vėl sudarytas. 1978 m. miesto tipo gyvenvietės teisės suteiktos ir Ventai. 1995 m. miesto tipo gyvenvietės tapo miestais, vietoj Akmenės rajono įsteigta Akmenės rajono savivaldybė. 1999 m. Viekšnių seniūnija priskirta Mažeikių rajono savivaldybei.
Gyventojai
2011 m. surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 95,4 % Akmenės rajono gyventojų, rusai - 2,5 %, latviai - 0,63 %, ukrainiečiai - 0,4 %, kiti - 0,41 %.
Ventos Regioninis Parkas
Ventos regioninis parkas yra unikalus savo geologine sandara. Tik čia galima pamatyti paslaptingojo juros periodo uolienas, paliesti rankomis dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas - fosilijas. Ventos regioniniame parke sluoksnis, menantis juros periodą, yra žemės paviršiuje. Tad čia galima rasti belemnitų ir fosilijų, kuriems daugiau kaip 200 milijonų metų. Juros periodas pasižymėjo šiltu bei drėgnu klimatu. Šio periodo būdinga augmenija - paparčiai ir plikasėkliai. Visa Ventos upės baseino dalis, kuri patenka į Ventos regioninį parką, pasižymi turtinga biologine įvairove bei didele gamtinių sąlygų, floros ir faunos gausa.
Ventos regioninio parko žemėlapis
Spalio 8 d. atidarytas naujas Ventos regioninio parko lankytojų centras, kurio ekspozicijos tema - „Ventos krašto geologiniai slėpiniai“.
Žymūs Žmonės ir Vietos
Ventos kraštas žinomas ne tik savo geologija, bet ir istorija. Papilėje paskutines savo gyvenimo dienas leido lietuvių tautos žadintojas, istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas. Viekšniuose gyveno aviacijos pradininkas Lietuvoje, pastatydinęs garsųjį „Žemaičio garlėkį“ - Aleksandras Griškevičius.
Pagrindiniai faktai apie Ventos miestą:
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Gyventojų skaičius (2020) | 2168 |
| Įkūrimas (miesto teisės) | 1995 m. |
| Regioninis parkas | Ventos regioninis parkas (dalis miesto) |
| Bažnyčia | Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 2009 m.) |